„Scania AXL“ vidaus degimo variklis varomas ekologišku biokuru. Sunkvežimis pasižymi tvirta konstrukcija, pritaikyta kasyklų ir didelių statybviečių aplinkai. Nors modelis neturi tradicinės kabinos, savivarčio koncepcija ir dizainas lengvai atpažįstama kaip „Scania“.
Tai ne pirmas kartas, kuomet „Scania“ pasauliui pristato autonominį sunkųjį transportą. Pavasarį Švedijos kapitalo koncernas pasirašė sutartį su didžiausiu viešojo transporto operatoriumi Skandinavijoje dėl autonominių „Scania Citywide LF“ autobusų testavimo programos prižiūrint vairuotojui. Šią vasarą parodytas itin modernus elektra varomas autonominis miesto autobusas „Scania NXT“, kuris turėtų iš esmės pakeisti miesto transporto suvokimą – keičiant modulį (korpusą) ta pačia transporto priemone rytais ir vakarais miestiečiai būtų vežiojami į darbą ir iš jo, dieną gabenami kroviniai, o naktį renkamos šiukšlės. Autobusu, sunkvežimiu ir šiukšliavežiu galintis būti „Scania NXT“ išriedėti į gatves turėtų 2030 m. Na, o autonominius sunkvežimius bendrovė testuoja jau nuo 2018 m. Vienas tokių - „Scania XT 8×4“, kurio bandymai realioje aplinkoje Australijoje prasidėjo praėjusių metų pabaigoje.
Visgi iki šiol „Scania“ autonominiai sunkvežimiai turėjo būti prižiūrimi vairuotojų, kurie reikalui esant padėtų atlikti paskirtą funkciją. Tuo tarpu „Scania AXL“ yra visiškai savarankiška autonominė transporto priemonė, kurioje programinė įranga daugeliu aspektų yra svarbesnė nei techninė.
Įvairūs verslo sektoriai siekia geriau išmanyti savo transporto parkui deleguojamas užduotis ir ieškoti tvarių sprendimų šioms situacijoms, todėl autonominės transporto priemonės yra dažnai tarp svarstomų alternatyvų. Kontroliuojamos aplinkos, tokios kaip karjerai, uždaros didelės statybvietės yra itin palankios autonominių automobilių testavimui.
„Scania AXL“ savivartis valdomas ir stebimas naudojant intelektualią valdymo sistemą. Pavyzdžiui, kasyklose autonominį veikimą palengvina logistikos sistema, informuojanti transporto priemonę, kaip ji turėtų veikti atlikdama paskirtą užduotį. Naudodama duomenis, gaunamus iš kamerų, radarų, lidaro jutiklių bei GPS, ji pakeičia žmogaus akis ir smegenų gebėjimą priimti sprendimus pagal tai, ką mato. „Scania“ inžinieriai, kurdami šį modelį, siekė, jog jutikliai iš dalies fiksuotų tą pačią informaciją, o prireikus vienas galėtų būti atsarginiu elementu, perimančiu funkcijas iš kitų.
„Scania AXL“ sistema dar nėra išmani miestų sąlygomis ir greičiausiai ji nebus tam skirta, tačiau yra puikiai pritaikyta naudojimui kasyklose ir statybvietėse, kur važiavimas gana paprastas ir nuspėjamas“, – sako „Scania“ autonominių sistemų kūrėjas Magnusas Granstromas.
Tuo tarpu „Scania Lietuva“ regiono vadovas Darius Snieška tikisi, kad tokių inovatyvių transporto priemonių testavimą ateityje išvysime ir Lietuvoje. Koncernas, kuris šiandien daugiausia autonominį transportą testuoja Skandinavijos šalyse bei Australijoje, aktyviai žvalgosi į naujas rinkas. „Scania“ siekia dialogo su šalių valstybinėmis institucijomis, orientuotomis į pažangą ir privačiais verslais, propaguojančiais transporto priemonių tvarumą bei autonomiškumą. Tikiu, kad tai yra galimybė ir Lietuvai, kuri automobilių pramonę yra įsivardinusi kaip vieną iš prioritetinių sektorių investicijų ir inovatyvių projektų pritraukimui.“ – sako jis.
Pirmoji „Scania AXL“ savivarčio demonstracija įvyks šių metų spalio 2 d. „Scania“ centre Švedijoje. Bendrovė atskleidžia, jog šio sunkvežimio koncepcinis modelis bus toliau testuojamas bei tobulinamas atsižvelgiant į klientų grįžtamąjį ryšį ir rinkoje pasirodys kai taps komerciškai patraukliu.
