Investicijų bendrovės „Goldman Sachs“ duomenimis, iki 2035 m. humanoidiniai robotai gali pakeisti nuo 5 iki 15 proc. darbuotojų įvairiuose sektoriuose, įskaitant automobilių pramonę. Ši tendencija vis labiau įgauna pagreitį, nes robotų gamybos sąnaudos sparčiai mažėja, o pasaulinė paklausa gali pasiekti iki 3,5 mln. vienetų per metus.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Pirmoji automatizacijos banga
Vadinamieji „kobotai“ (kolaboratyvūs robotai) siekia kompromiso tarp žmogaus lankstumo ir mašinos tikslumo. Jie sukurti taip, kad galėtų dirbti šalia žmonių be fizinių užtvarų – aprūpinti jutikliais, kameromis ir keičiama įranga, jie padeda su užduotimis nuo surinkimo iki suvirinimo.
Europos Sąjunga juos vertina kaip strateginį įrankį – ne tik produktyvumui didinti, bet ir darbuotojų gerovei užtikrinti. Naujieji ISO standartai leidžia robotams dirbti tose pačiose erdvėse kaip ir žmonėms, o tai revoliucionizuoja gamybos sąlygas.
Pasak IDTechEx analitikės Yulin Wang, tai – naujos eros pradžia: „Jei seniau robotai buvo izoliuoti, dabar jie gali dirbti bet kur – saugiai ir efektyviai.“
Visgi, kaip pabrėžia SBD Automotive specialistas Andy Qiu, ši pagalba – laikina. „Iš pradžių kobotai bus priimti kaip draugiški talkininkai, bet per dešimtmetį juos pakeis robotai, kuriems žmogaus pagalbos jau nereikės.“
„Tamsiosios gamyklos“: robotų dominavimo simbolis
Kai kurie automobilių gamintojai, tarp jų „Tesla“, „Hyundai“, BMW ar „Mercedes“, jau testuoja „tamsiąsias“ gamyklas, kuriose nėra žmonių, joje nedega šviesa, o robotai ten dirba be pertraukų. Tokios konvejerio linijos maksimaliai efektyvios: robotai nedaro klaidų dėl nuovargio, nereikalauja atostogų ir neskundžia darbo sąlygų.
Humanoidiniai robotai, kaip „Atlas“ iš „Boston Dynamics“, geba dirbti žmogiškoje aplinkoje – surinkimo linijose, sandėliuose, logistikos centruose. Dėl savo formos jie gali naudotis tais pačiais įrankiais ir darbo vietomis kaip ir žmonės. „Hyundai“ jau dabar investuoja milijardus į tokio tipo robotų plėtrą.
Prognozuojama, kad per artimiausius 25 metus šios rinkos vertė pasieks 4,7 trilijono dolerių. „Tamsi gamykla netrukus taps didžiausiu konkurenciniu pranašumu“, – sako investuotojas Cyrus Sigari iš „UP.Partners“.
Technologijų kryptis, kaip teigia Marie Szymanski iš „Atlas Copco“, yra negrįžtama: „Mes tik pradžioje, bet kryptis jau nubrėžta.“
Grėsmė ar galimybė?
Robotų integracija į gamybą kelia esminį klausimą: ar tai technologinė pažanga, išlaisvinanti žmogų nuo pavojingo darbo, ar socialinis iššūkis, vedantis į masinį nedarbą? „Pramonė 5.0“ kol kas žada partnerystę tarp žmogaus ir mašinos – tačiau ar ši lygybė išliks, kai mašinos taps visaverčiais konkurentais?
Ateitis priklausys nuo to, ar valstybės, verslai ir visuomenė gebės laiku prisitaikyti – ne tik investuodami į robotus, bet ir į žmones, jų mokymą bei perkvalifikavimą. Kitaip „kolegos“ gali tapti „konkurentais“ – ne gamykloje, o darbo biržoje.
