Nors, be abejonės, įdomi ir „sausa“ statistika – kaip kito automobilių jėgos agregatai, galingumas, maksimalus sukimo momentas, baterijų talpa ar viena įkrova įveikiama rida – panašius apibendrinimus į naują lygmenį visuomet kilsteli šios srities profesionalų įžvalgos. Dalindamasis savosiomis, nuolatinis konkurso konsultantas, VILNIUS TECH profesorius, Vidas Žuraulis sugebėjo nustebinti.
Auga viskas, tik ne bagažinė
Šiemet pirmą kartą per visą konkurso istoriją tarp 30 pretendentų yra viso labo 6 vidaus degimo variklius turintys automobiliai. Rasti mašiną, neturinčią bent jau „Mild Hybrid“ sistemos, greitai bus beveik taip pat sudėtinga, kaip aptikti paparčio žiedą.
Kitas itin ryškus pokytis – svorio prieaugis. Konkurse dalyvaujančių automobilių masės vidurkis šiemet pirmą kartą perkopė 2 tonas vienam automobiliui, o per 6 metus padidėjo 28 proc. Tai nesusiję su elektromobilių kiekiu, o greičiau su elektromobilių bei kitų automobilių dydžiu. Šiandien nedideli miesto hečbekai sveria beveik pusantros tonos – tiek, kiek prieš porą dešimtmečių sverdavo krosoveriai.
Paradoksalu, bet automobiliams didėjant, bagažui skirta erdvė mažėja: „minus“ 8 proc. per pastaruosius 6 metus. Per šį laiką minimaliai padidėjo automobilių galia ir sukimo momentas – vidutinis statistinis pokytis viso labo 11 proc. (AG) ir 5 proc. (Nm). Dinaminiai rodikliai taip pat išlieka panašūs: daugelis modelių nuo 0 iki 100 km/val. įsibėgėja per 7–8 sek.
V. Žuraulis samprotaudamas apie technikos pokyčius atkreipė dėmesį, kad gana dažnai evoliucijos žingsniai ir skirtumai tarp to paties segmento automobilių modelių užčiuopiami tik pasitelkus matavimo įrangą.
„Mūsų misija – išvengti subjektyvių „patinka“ ar „nepatinka“. Kai kuriuos dalykus jau dabar galim įvertinti pateikdami lenteles su krūva skaičių, iliustruojančių lėtėjimo pagreičius ar vibracijos dažnius, bet neįmintų mįslių vis dar yra. Tarkim, kodėl autonominio stabdymo sistemas turintys modeliai elgiasi taip skirtingai? Juk šitas „saugiklis“ rinkoje yra gana seniai, bet kasmet pasitaiko automobilių, kurie į kliūtis nesureaguoja tinkamai, – atvirauja V. Žuraulis. – Kita vertus, visai neseniai panašiai skirtingai veikė pagalbinės eismo juostų palaikymo ar persirikiavimo pagalbos sistemos, todėl tikėtina, kad nuosekliai tobulinant automobilių autonominio vairavimo gebėjimus, abejonių neliks“.
Stilius vis dar svarbiau
VILNIUS TECH profesorius taip pat atkreipė dėmesį dar keletą mašinų pasaulio tendencijų: nors elektromobilių – ypač priskiriamų „premium“ segmentui – baterijos pastebimai padidėjo, viena įkrova įveikiamas atstumas pakito sąlyginai nedaug. Be to, beveik identiškus parametrus deklaruojančių ir teoriškai pasiekti panašius rezultatus bandymų trasoje turinčių elektromobilių galimybės realybėje stipriai skiriasi. V. Žuraulio manymu tai lemia konstruktorių sudėlioti prioritetai.
„Vieni gamintojai siekia mažiausio įmanomo aerodinaminio pasipriešinimo, o kiti – stilistinių efektų, padedančių pritraukti publikos dėmesį. Todėl vieni 100 km kelionei autostrada naudoja apie 19 kWh, o kitiems nepakanka 31 kWh tam pačiam darbui atlikti. Tam didžiulę įtaką turi ne tik kėbulo aptakumas, bet ir ratų dydis. 20 colių siekiantis diametras iš esmės susijęs su siekiu kurti „teisingų“ proporcijų, „visureigiškai“ atrodančią transporto priemonę, nors dar palyginamųjų bandymų starte būna akivaizdu, kad tai pareikalaus didesnių energijos sąnaudų. Kitaip tariant – įvaizdis dažnai laikomas svarbesniu dalyku nei efektyvumas, valdymo savybės ar akustinis komfortas“, – pastebi V. Žuraulis.
„Metų automobilio 2024“ bandymų stovykloje VILNIUS TECH mokslininkų komanda praplės testų programą ir įtrauks visiškai naują vertinimo rodiklį: išmatuos elektromobilių gebėjimus kinetinę energiją stabdymo metu konvertuoti į elektrą bei įvertins regeneracijos sistemų funkcionalumą.
Trys nugalėtojai
Viena didžiausių šiųmečių konkurso naujovių yra sprendimas rinkti ne vieną, o net tris „Lietuvos metų automobilio“ titulo vertus modelius. Konkursą organizuojantis Lietuvos žurnalistų autoklubas (LŽA) numatė, kad visi rinkimų dalyviai bus suskirstyti į tris kainų grupes: iki 39 999 eurų, nuo 40 tūkst. iki 59 999 eurų ir virš 60 tūkst. eurų.
Šiemet konkurse „Lietuvos metų automobilis 2024“ dalyvauja šie modeliai (abėcėlės tvarka):
• „Audi SQ8 SB e-tron“
• „Citroen e-C4 X“
• „Dacia Jogger HEV“
• „Ford Ranger Raptor“
• „Hyundai Ioniq 6“
• „Hyundai Kona Electric Premium“
• „Hyundai Kona Hybrid N-Line“
• „Honda CR-V“
• „Honda ZR-V“
• „Jeep Avenger Summit BEV
• „KGM Musso Grand“
• „KGM Rexton“
• „Lexus LM“
• „Lexus RX 450h+ Plug-in Hybrid“
• „Mercedes-Benz E 300 e 4MATIC“
• „Mercedes-Benz EQE 500 4MATIC“
• „Nissan Townstar EV“
• „Nissan X-Trail“
• „Peugeot 2008“
• „Peugeot 408 PHEV“
• „Peugeot 508 SW PHEV“
• „Porsche Cayenne S“
• „Renault Austral“
• „Renault Clio“
• „Renault Espace“
• „Subaru Solterra“
• „Toyota BZ4X“
• „Toyota Prius Plug-in Hybrid“
• „Volkswagen ID.3 Pro Performance“
• „Volkswagen Touareg R-Line“
Geriausių modelių apdovanojimai ir konkurso finišas laukia gruodžio 1-ąją.
