Nuo sausio iki birželio Senajame žemyne buvo užregistruota 6,84 mln. naujų lengvųjų automobilių – tai 0,3 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Toks pokytis iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nežymus, tačiau birželio mėnesio statistika išryškino gilesnę dinamiką: vien per šį mėnesį registracijų skaičius sumažėjo 4,4 proc., o tai jau vertinama kaip pirmasis rimtesnis rinkos atvėsimo signalas.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Viena svarbiausių priežasčių – augantis ekonominis neapibrėžtumas. Didžiausiose Europos ekonomikose, ypač Vokietijoje, įmonės vis dažniau atideda sprendimus dėl transporto parko atnaujinimo. Dėl to fiksuojamas nuosmukis ir verslo registracijų segmente. Neigiamos tendencijos juntamos ir Italijoje bei Belgijoje, o didžiausią smukimą patyrė Rumunijos rinka – čia registracijų skaičius sumažėjo net 50 procentų.
Šiame kontekste išryškėja mažų automobilių – dažnai vertinamų kaip kompromisinis pasirinkimas tarp kainos, funkcionalumo ir efektyvumo – dominavimas. Net ir esant bendram nuosmukiui, ši kategorija išlieka populiariausia.
Vis dėlto tai – ne tiek rinkos sėkmės ženklas, kiek pavojaus signalas. Griežtėjant Europos Sąjungos emisijų reguliavimui, šis segmentas tampa vis mažiau finansiškai patrauklus gamintojams. Kuo pigesnis modelis, tuo sunkiau jį padaryti techniškai „švarų“ neprarandant pelningumo.
Kol kas dėl pirmosios vietos pirkėjų pasirinkimuose varžosi du artimi giminaičiai – „Dacia Sandero“ ir „Renault Clio“. Jų populiarumas aiškiai signalizuoja pirkėjų vertybes: paprastumą, prieinamą kainą ir žinomą vardą. Trečias reitinge – „Peugeot 208“, jau kiek atitolęs nuo lyderių.
Šių skaičių fone elektrifikacijos „banga“ Europoje neatrodo tokia visaapimanti, kaip norėtųsi politikams ar aplinkosaugos aktyvistams. Elektriniai modeliai plečia savo nišą, tačiau tūlam pirkėjui – ypač esant ekonominio neapibrėžtumo laikotarpiui – svarbiausiu kriterijumi ir toliau lieka kaina.
Antroji 2025 m. pusė gali būti lemiama. Jei ekonomikos augimas išliks vangus, o reguliacinis spaudimas didės, gamintojai atsidurs kryžkelėje. Ar mažieji automobiliai išliks svarbiausia Europos rinkos atrama, ar taps vienu pirmųjų aukų siekiant įgyvendinti ambicingus žaliosios transformacijos tikslus? Tai klausimas, į kurį artimiausi mėnesiai gali pateikti pirmuosius atsakymus.
Pokyčiai „Volkswagen“ stovykloje
Artėjant naujos kartos „Volkswagen T-Roc“ debiutui, kuris yra numatytas rugsėjį Miuncheno automobilių parodoje, šio modelio rezultatai jau rodo lėtėjimą.
Vienas iš svarbiausių šių pokyčių paaiškinimų – sumažėjusios įmonių registracijos Vokietijoje. Tiek „T-Roc“, tiek „Golf“ tradiciškai buvo ypač populiarūs tarp didžiųjų pirkėjų, todėl jų paklausa priklauso ekonominės gerovės šalyje.
Nepaisant to, „Volkswagen“ grupė sugebėjo sušvelninti šiuos nuostolius per „Tiguan“ – naujos kartos modelį, kuris generuoja ženkliai didesnę pelno maržą. Jis tapo ne tik vienu brangiausių tarp dešimties perkamiausių automobilių šių metų pirmąjį pusmetį, bet ir strateginiu atsaku į rinkos spaudimą.
Jei būtų vertinami tik birželio mėnesio rezultatai, lyderio poziciją užimtų „Renault Clio“. Per mėnesį „Renault“ surado daugiau nei 27 tūkst. šio modelio pirkėjų arba maždaug maždaug trimis tūkstančiais daugiau nei antroje vietoje likusi „Tesla Model Y“.
Šį mėnesį taip pat išryškėjo keletas netikėtumų: dviženklį augimą pademonstravo „Peugeot 208“, „Opel/Vauxhall Corsa“ ir vis didesnio populiarumo sulaukianti „Ford Puma“.
Kinijos ženklų atėjimas
Tarp visureigių šių metų pirmąjį pusmetį, be sėkmingai pasirodžiusio „Volkswagen Tiguan“, išsiskyrė ir „BMW X1“. Tuo pat metu elektromobilių segmente ryškiausiai suspindo duetas iš „Volkswagen“ stovyklos – „ID.3“ ir „ID.4“, tapę pagrindiniais kompaktiškų elektrinių modelių atstovais.
Tačiau tikrasis pokytis vyksta kitur – tyliai, bet užtikrintai savo vietą Europoje skinasi Kinijos automobilių gamintojai. Vien birželio mėnesį į dešimtuką tarp populiariausių įkraunamų hibridų prasibrovė „Jaecoo 7“, SUV modelis iš „Chery“ grupės.
Tai nėra atsitiktinumas, o bendros tendencijos ženklas – per pirmąjį 2025 m. pusmetį Kinijos gamintojų rinkos dalis Europoje pasiekė 5,1 proc., o tai – net 91 proc. šuolis lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Didžiausią proveržį fiksuoja BYD. Gamintojui pavyko realizuoti daugiau nei 70 tūkst. automobilių ir patekti tarp 25 perkamiausių prekių ženklų Europoje. Tai leido jam aplenkti tokius senbuvius kaip „Jeep“, „Mini“ ar „Suzuki“. Augimą taip pat rodo „Jaecoo“ ir „Omoda“ (abi iš „Chery“), „Leapmotor“ (kuriuo rūpinasi „Stellantis“) bei „Xpeng“.
Šis iškilimas vyksta jau nusistovėjusių gamintojų sąskaita. Bene labiausiai tai pajuto „Stellantis“ koncernas – jo rinkos dalis šiemet smuko iki 15,3 proc. Nors nedidelį augimą fiksavo „Alfa Romeo“, „Peugeot“ ir „Jeep“, kiti pagrindiniai prekių ženklai – „Fiat“, „Lancia“, „Citroën“, „Opel“ ir „DS“ – patyrė ryškų nuosmukį.
Taip pat silpnėja „Tesla“ pozicijos. Net ir išlaikiusi stiprias pozicijas Skandinavijoje, gamintoja fiksuoja smukimą visoje Europoje: jos rinkos dalis sumažėjo iki 1,6 proc., tai yra trečdaliu mažiau nei prieš metus. Dėl to pirmą kartą ją aplenkė Kinijos milžinė „SAIC“, valdanti prekės ženklą „MG“, kurio pardavimai per pusmetį šoktelėjo 22 proc.
Elektromobilių rekordai
Nepaisant viso sektoriaus nestabilumo, elektromobilių rinka fiksuoja istorinį rekordą. Pirmą kartą per pusmetį Europoje buvo parduota daugiau nei milijonas elektromobilių – iš viso 1 193 397 vienetai, o tai sudaro 25 proc. augimą lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Tačiau šis augimas ima lėtėti. Birželio mėnesį metinis prieaugis siekė 15 proc. – ženkliai mažiau nei ankstesniais mėnesiais. Tai rodo, kad sparti augimo fazė gali virsti stabilizacijos periodu.
Šiuo metu elektromobiliai sudaro 17,4 proc. visos Europos automobilių rinkos. Didžiausias augimas fiksuotas Danijoje, Norvegijoje, Belgijoje ir Suomijoje – šalys, kurios jau seniai pirmauja transporto dekarbonizacijos lenktynėse.
Tolesnė sektoriaus kryptis priklausys nuo to, kaip Europos gamintojai ir politikos formuotojai sugebės prisitaikyti prie naujos realybės, kurioje konkurenciją diktuoja nebe tik „Premium“ klasės ženklai ar technologinis prestižas, bet ir agresyvi naujųjų žaidėjų strategija.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
