Lietuvoje automobilių vairuotojai turi du sezonus: žiemos ir vasaros. Šiltasis automobilininkų sezonas prasideda jau šeštadienį – balandžio 1-ąją. Ką vairuotojai turi atsiminti?
Padangų keitimas – ne pagal datą, o pagal orą
Pirmas ir bene svarbiausias dalykas – prasideda vasarinių padangų sezonas, truksiantis iki pat lapkričio 10-osios. Vairuotojai žiemines padangas balandžio 1-ąją jau legaliai gali keisti į vasarines, tačiau specialistai įspėja neskubėti to daryti.
„Orai dabar labai permainingi: nors dienomis šviečia saulė ir temperatūra – aukštesnė nei 10 laipsnių, sinoptikai naktimis prognozuoja vos 2 laipsnių temperatūrą. Tai reiškia, kad vietomis gali pasitaikyti plikledis, per kurį vasarinėmis padangomis apautu automobiliu važiuoti yra itin pavojinga. Aš rekomenduočiau stebėti orų prognozę – jeigu artėjančią savaitę naktimis prognozuojama aukštesnė nei 2-3 laipsnių temperatūra, o dienomis – apie 10, tuomet vasarines padangas montuoti jau saugu“, - pataria „Goodyear“ padangų gamintojo atstovybės Baltijos šalyse vadovas Elmantas Latkauskas.
Tad idealus momentas vasarinių padangų montavimui nebūtinai yra balandžio 1 diena – tai gali būti ir mėnesio vidurys, ir antroji jo pusė. Padangų specialistas primena, kad ši taisyklė negalioja vairuotojams, ant savo automobilių žiemos sezonu montuojantiems dygliuotas padangas, mat šias įstatymai numato pakeisti iki balandžio 10 d.
Kalbėdamas apie vairuotojus, kurie dar kovo viduryje permontavo vasarines padangas automobiliams, „Goodyear“ atstovas neslėpė, jog tokio elgesio nepateisina.
„Toks elgesys yra nelegalus – vasarinėmis padangomis apautą automobilį anksčiau nei balandžio 1 sustabdę pareigūnai išrašys baudą, o draudimo įmonės turės pretekstą neduoti išmokos už sukeltą avariją. Be to, tai neatsakinga – juk dar paskutinį kovo savaitgalį šalyje krito šlapdriba, o naktimis buvo neigiama temperatūra“, - primena E. Latkauskas.
Be padangų montavimo, vairuotojai turėtų skirti dėmesio ir automobilio apžiūrai: po žiemos verta nuplauti dugną ir iš sunkiau prieinamų vietų išvalyti susikaupusius nešvarumus, patikrinti stabdžių sistemą ir kitas dalis, kurioms didelę įtaką daro žiemos sezonu dažna temperatūrų kaita bei ant gatvių pilami druskų mišiniai.
Didesnis greitis – laiko paskata
Kitas didelis pokytis kelių eismo taisyklėse balandžio 1 dieną – didėjantis leistinas greitis automagistralėse ir greitkeliuose. Automagistralėmis (jos žymimos ženklu, kuriame pavaizduotas baltas viadukas žaliame stačiakampiame fone) nuo balandžio 1 dienos leidžiama važiuoti 130 km/val., kai nuo lapkričio 1 iki kovo 31 – tik 110 km/val. Automobiliams skirtuose greitkeliuose (žymimi balto automobilio mėlyname stačiakampiame fone ženklu) nuo balandžio 1 leistinas greitis yra 120 km/val., o žiemos sezonu – 110 km/val.
Nors pakitimai tik simboliniai, jų įtaka kelionės trukmei akivaizdi ir vairuotojai mielai naudojasi galimybe važiuoti greičiau. Pavyzdžiui, tarp Kauno ir Klaipėdos – apie 200 kilometrų atkarpa automagistralės, kurioje leistinas greitis balandžio 1-ąją taps 130 km/val. Važiuojant būtent tokiu greičiu, atstumas įveikiamas per 1 val. 32 minutes. Važiuojant 110 km/val., nuo Kauno iki Klaipėdos nukaktumėte per 1 valandą 49 minutes.
17 minučių atrodo nemažai, tačiau E. Latkauskas siūlo atsižvelgti ir į kitą faktorių – automobilio degalų sąnaudas. 130 km/val. važiuojantis automobilis gali vartoti maždaug 1 litru daugiau degalų nei judėdamas 110 km/val. greičiu, o išvertus tai į pinigus, išeitų daugiau nei 2 eurai už 17 sutaupytų minučių. Daug tai ar mažai, kiekvienam reikėtų įvertinti pagal asmenines pajamas.
„Vasaros“ vairavimo režimas
Automobilių žurnalistas Ramūnas Fetingis, kasmet nuvažiuojantis tūkstančius kilometrų užsienio valstybėse ir dešimtis tūkstančių – Lietuvoje, be įstatymuose reglamentuotų KET pakitimų, pabrėžia ir vairuotojo psichologiją: „vasarinio“ režimo svarbą. Anot jo, šiuo metų laiku ypatingai svarbus tampa atidumas: nors kelio sąlygos kasdien gerėja, tačiau taip pat daugėja dėmesį nuo vairavimo atitraukiančių dirgiklių.
„Mano asmeninė patirtis sako, kad dauguma vairuotojų atėjus žiemai „nepersijungia“ iš vasarinio vairavimo režimo, o pavasario atveju tai atsitinka rečiau. Pavasario trukdis kitas – tai saulė, geras oras, puiki nuotaika ir pašaliniai reginiai per langą (prasiskleidę lapai, sutrumpėję sijonai) – tokie dirgikliai lemia sumažėjusį atidumą kelyje“, - sako R. Fetingis.
BMW vairavimo akademijos mokymų vadovas ir „ENEOS 1006 km lenktynių“ organizatorius Darius Jonušis yra griežtesnis: jo manymu, kone visi vairuotojai pervertina savo vairavimo galimybes nepriklausomai nuo oro sąlygų. Pernelyg didelis pasitikėjimas savimi, pasak instruktoriaus, akademijoje fiksuojamas ištisus metus.
„To mes ir mokome – kad realiai kursantai galėtų įvertinti ir savo, ir automobilio galimybes. Tai būtina tiek vasarą, tiek žiemą, tiek tarpsezoniu“, - pabrėžia pagrindinę efektyvaus vairavimo tezę D. Jonušis.
Lietuvoje automobilių vairuotojai turi du sezonus: žiemos ir vasaros. Šiltasis automobilininkų sezonas prasideda jau šeštadienį – balandžio 1-ąją. Ką vairuotojai turi atsiminti?
Padangų keitimas – ne pagal datą, o pagal orą
Pirmas ir bene svarbiausias dalykas – prasideda vasarinių padangų sezonas, truksiantis iki pat lapkričio 10-osios. Vairuotojai žiemines padangas balandžio 1-ąją jau legaliai gali keisti į vasarines, tačiau specialistai įspėja neskubėti to daryti.
„Orai dabar labai permainingi: nors dienomis šviečia saulė ir temperatūra – aukštesnė nei 10 laipsnių, sinoptikai naktimis prognozuoja vos 2 laipsnių temperatūrą. Tai reiškia, kad vietomis gali pasitaikyti plikledis, per kurį vasarinėmis padangomis apautu automobiliu važiuoti yra itin pavojinga. Aš rekomenduočiau stebėti orų prognozę – jeigu artėjančią savaitę naktimis prognozuojama aukštesnė nei 2-3 laipsnių temperatūra, o dienomis – apie 10, tuomet vasarines padangas montuoti jau saugu“, - pataria „Goodyear“ padangų gamintojo atstovybės Baltijos šalyse vadovas Elmantas Latkauskas.
Tad idealus momentas vasarinių padangų montavimui nebūtinai yra balandžio 1 diena – tai gali būti ir mėnesio vidurys, ir antroji jo pusė. Padangų specialistas primena, kad ši taisyklė negalioja vairuotojams, ant savo automobilių žiemos sezonu montuojantiems dygliuotas padangas, mat šias įstatymai numato pakeisti iki balandžio 10 d.
Kalbėdamas apie vairuotojus, kurie dar kovo viduryje permontavo vasarines padangas automobiliams, „Goodyear“ atstovas neslėpė, jog tokio elgesio nepateisina.
„Toks elgesys yra nelegalus – vasarinėmis padangomis apautą automobilį anksčiau nei balandžio 1 sustabdę pareigūnai išrašys baudą, o draudimo įmonės turės pretekstą neduoti išmokos už sukeltą avariją. Be to, tai neatsakinga – juk dar paskutinį kovo savaitgalį šalyje krito šlapdriba, o naktimis buvo neigiama temperatūra“, - primena E. Latkauskas.
Be padangų montavimo, vairuotojai turėtų skirti dėmesio ir automobilio apžiūrai: po žiemos verta nuplauti dugną ir iš sunkiau prieinamų vietų išvalyti susikaupusius nešvarumus, patikrinti stabdžių sistemą ir kitas dalis, kurioms didelę įtaką daro žiemos sezonu dažna temperatūrų kaita bei ant gatvių pilami druskų mišiniai.
Didesnis greitis – laiko paskata
Kitas didelis pokytis kelių eismo taisyklėse balandžio 1 dieną – didėjantis leistinas greitis automagistralėse ir greitkeliuose. Automagistralėmis (jos žymimos ženklu, kuriame pavaizduotas baltas viadukas žaliame stačiakampiame fone) nuo balandžio 1 dienos leidžiama važiuoti 130 km/val., kai nuo lapkričio 1 iki kovo 31 – tik 110 km/val. Automobiliams skirtuose greitkeliuose (žymimi balto automobilio mėlyname stačiakampiame fone ženklu) nuo balandžio 1 leistinas greitis yra 120 km/val., o žiemos sezonu – 110 km/val.
Nors pakitimai tik simboliniai, jų įtaka kelionės trukmei akivaizdi ir vairuotojai mielai naudojasi galimybe važiuoti greičiau. Pavyzdžiui, tarp Kauno ir Klaipėdos – apie 200 kilometrų atkarpa automagistralės, kurioje leistinas greitis balandžio 1-ąją taps 130 km/val. Važiuojant būtent tokiu greičiu, atstumas įveikiamas per 1 val. 32 minutes. Važiuojant 110 km/val., nuo Kauno iki Klaipėdos nukaktumėte per 1 valandą 49 minutes.
17 minučių atrodo nemažai, tačiau E. Latkauskas siūlo atsižvelgti ir į kitą faktorių – automobilio degalų sąnaudas. 130 km/val. važiuojantis automobilis gali vartoti maždaug 1 litru daugiau degalų nei judėdamas 110 km/val. greičiu, o išvertus tai į pinigus, išeitų daugiau nei 2 eurai už 17 sutaupytų minučių. Daug tai ar mažai, kiekvienam reikėtų įvertinti pagal asmenines pajamas.
„Vasaros“ vairavimo režimas
Automobilių žurnalistas Ramūnas Fetingis, kasmet nuvažiuojantis tūkstančius kilometrų užsienio valstybėse ir dešimtis tūkstančių – Lietuvoje, be įstatymuose reglamentuotų KET pakitimų, pabrėžia ir vairuotojo psichologiją: „vasarinio“ režimo svarbą. Anot jo, šiuo metų laiku ypatingai svarbus tampa atidumas: nors kelio sąlygos kasdien gerėja, tačiau taip pat daugėja dėmesį nuo vairavimo atitraukiančių dirgiklių.
„Mano asmeninė patirtis sako, kad dauguma vairuotojų atėjus žiemai „nepersijungia“ iš vasarinio vairavimo režimo, o pavasario atveju tai atsitinka rečiau. Pavasario trukdis kitas – tai saulė, geras oras, puiki nuotaika ir pašaliniai reginiai per langą (prasiskleidę lapai, sutrumpėję sijonai) – tokie dirgikliai lemia sumažėjusį atidumą kelyje“, - sako R. Fetingis.
BMW vairavimo akademijos mokymų vadovas ir „ENEOS 1006 km lenktynių“ organizatorius Darius Jonušis yra griežtesnis: jo manymu, kone visi vairuotojai pervertina savo vairavimo galimybes nepriklausomai nuo oro sąlygų. Pernelyg didelis pasitikėjimas savimi, pasak instruktoriaus, akademijoje fiksuojamas ištisus metus.
„To mes ir mokome – kad realiai kursantai galėtų įvertinti ir savo, ir automobilio galimybes. Tai būtina tiek vasarą, tiek žiemą, tiek tarpsezoniu“, - pabrėžia pagrindinę efektyvaus vairavimo tezę D. Jonušis.
