Rimtesnio dėmesio populiariausias „Opel“ modelis sulaukė tik 2007 metais, kai „OPC“ padalinio darbuotojai pristatė 192 arklio galiomis išvystantį motorą aprūpintą „Corsa OPC“. Tuomet 1,6 litro darbinio tūrio, keturių cilindrų variklį su turbina gavęs mažasis hečbekas iki 100 km/val. įsibėgėdavo per 7,2 sekundės ir pasiekdavo 225 km/val. greitį. Atsižvelgiant į tuometinę padėtį sportiškų hečbekų rinkoje, tai buvo vienas greičiausių kompaktiškų segmente, tačiau ar automobilis sulaukė tokio pat dėmesio kaip „Renault Clio RS“? Žinoma, kad ne. Jis liko savo konkurentų šešėlyje.
Per pakankamai ilgą ketvirtosios kartos „Corsa“ gamybą „Opel“ specialistai nuolatos bandė šalinti „Corsa OPC“ trūkumus, keisti interjero, kėbulo apdailos detales ir taip padidinti žmonių susidomėjimą vokiška kišenine raketa, tačiau visos pastangos nuėjo veltui. Jeigu tokį „eksperimentą“ būtų atlikęs japoniškų ar korėjietiškų automobilių gamintojas, kurdami naujos kartos modelį jie net negalvotų apie sportišką ar dinamišką versiją, tačiau „Opel“ specialistai nebūtų „Opel“ specialistais.
Automaniški papuošalai
Kiekvienas gamintojas turi savo receptą kaip susitvarkyti su aštrėjančia konkurencija. Tokie automobilių gamintojai kaip „Kia“ ar „Hyundai“ stengiasi visus papirkti septynerių metų garantija, Prancūzijos pramonės pasididžiavimai didžiulį dėmesį skiria interjero ir eksterjero dizainui. Tuo tarpu „Opel“ dizaineriai stengiasi išlaikyti solidumą ir užtikrintumą, kuris privalo atsispindėti žvelgiant į bet kurį šios markės modelį, net jeigu tai ir yra „OPC“ šeimos atstovas. Todėl nenuostabu, jog pati pajėgiausia „Corsa“ modelio versija neatrodo kaip transformeris.
Nepaisant ryškios kėbulo spalvos ir 18 colių skersmens lengvo lydinio ratlankių, automobilis atrodo pakankamai santūriai. Žvelgiant į automobilį iš priekio, daugelis net negalėtų pasakyti, jog tai fejerverkų gaminimo mašina. Sportišką automobilio charakterį labiausiai išduoda galinėje „Corsa OPC“ dalyje matomi dvigubi išmetimo vamzdžiai, bagažinės spoileris ir „OPC“ logotipai.
Mano nuomone, prie automobilio eksterjero dirbusių specialistų darbą reikėtų įvertinti stipriu devynetu, nes jie puikiai suprato kaip turi atrodyti tradicinis hot hatch'as. Jis neprivalo turėti raketų, dviejų aukštų spoilerio ar ratų arkų, po kuriomis žiemą galėtų pasislėpti 5 jūsų kieme gyvenantys katinai. Tai lyg geras makiažas, kuris standartinį automobilį paverčia pokylio karaliene.
210 ponių
Kiekvienas naujo modelio pasirodymas automobilių kūrėjams ir pirkėjams tampa savotiška šventė. Juk naujas modelis būna kokybiškiau surinktas, turi daugiau įvairiausių žaisliukų... potencialių privalumų sąrašą galėčiau tęsti ir tęsti, tačiau sulig kiekvieno modelio pasirodymu variklių gamoje atsiranda ir galingesni varikliai. Juk tai gera naujiena, ar ne? Iš dalies.
Augantis saugumo ir komforto įrangos kiekis automobiliuose padidina jų svorį, tad padidėjusi variklių galia ne visada padeda išspręsti storą pilvuką užsiauginusiems automobiliams. Tad buvau labai maloniai nustebintas „Opel“ inžinierių sprendimu į naujausią „Corsa OPC“ interpretaciją montuoti laiko patikrintą 1,6 litro, keturių cilindrų benzininį variklį su turbina. Tai tas pats motoras, kuris buvo montuojamas ir į 2007 metais pasirodžiusią „Corsa OPC“ modelių kartą. Skirtumas tik tas, jog per devyneris metus šio agregato pajėgumas padidėjo nuo 192 iki 210 arklio galių, ir nuo 230 iki 245 Nm.
Į tokį „Opel“ sprendimą galima žiūrėti dvejopai. Vienoje barikadų pusėje stovintys automanai galėtų sakyti, jog per tokį laiko tarpą buvo galima sugalvoti būdų kaip iš 1,6 litro motoro išspausti daugiau vokiškų galių, tuo tarpu kitoje barikadų pusėje stovintys entuziastai tokį sprendimą sveikins ir sakys - „Kam kurti visiškai naują agregatą, jeigu šis puikiai atlieka savo darbą?“ Aš asmeniškai save norėčiau priskirti prie antrosios komandos, nes per tokį ilgą laiko tarpą „Opel“ inžinieriai galėjo pašalinti visas silpnąsias motoro vietas ir užtikrinti, jog naujausio „Corsa OPC“ modelio savininkai gaus geriausią 1,6 litro agregato interpretaciją.
Nuo kitų panašaus darbinio tūrio motorų, į „Opel“ montuojamas jėgos agregatas išsiskiria savo žvitrumu ir nuolatiniu noru skubėti ir riaumoti. Apima jausmas, jog 210 arklio galių slepiantis motoras nuolatos būna įjungęs atakos režimą. Kadangi didžiausias sukimo momentas pasiekiamas tachometro rodyklei pasiekus 1900 sūkių ribą, priekyje tūnantis motoras niekados jums nepasakys - „Palauk truputėlį, kol įsisuks turbinos karuselė“. Variklis į akceleratoriaus paspaudimą reaguoja greitai, niekados iš savo rankų nepaleidžia vadelių ir užtikrina, jog net ir važiuojant pakankamai agresyviai po savo dešine koja nuolatos turėtumėte 245 Nm sukimo momento dydžio petardą.
Pakankamai plačiame diapazone veikianti turbina turi ne tik daugybę privalumų, bet ir pakankamai riebų trūkumą. Taip, daugeliui pasirodyti kvaila kalbėti apie kuro sąnaudas, tačiau važiuojant ekonomiškai vidutinės kuro sąnaudos 100 kilometrų siekdavo 8 litrus, normaliu režimu - 11-12 litrų, o įsismarkavus - 25 litrų ir daugiau. Taip pat reikėtų paminėti, jog šis mažylis mėgsta gurkšnoti 98 rūšies benziną.
Puikus sprinteris
Kadaise automobilių pramonės specialistai teigė, jog priekiniai varomieji ratai gali susitvarkyti su 220 - 230 arklio galiomis. Pajėgesnis variklis iš inžinierių pareikalautų daugybės bemiegių naktų, o iš vairuotojų raumeningų rankų, nes suvaldyti tokią mašiną gali būti pakankamai sunku. Nepaisant įvairiausių ekspertų nuomonių, automobilių gamintojai ne vieną kartą įrodė, jog priekiniais ratais varomos mašinos gali puikiai susitvarkyti ir su 240, 260 ar net 300 arklio galių išvystančiais agregatais. Tad kaip mažylė „Corsa OPC“ susitvarko su 210 arklio galių? Tiesą sakant - įspūdingai.
Kadangi automobilis turi riboto praslydimo diferencialą, jis sugeba suvaldyti šelmišką benzininio variklio charakterį ir prasisukus vienam ratui, daugiau variklio galios perduoda kitam. Šių tramdomųjų marškinių pagalba su „Corsa OPC“ į posūkį galima nerti drąsiau negu su pagrindiniais vokiško hečbeko konkurentais. Automobilis stebėtinai dinamiškas, paklusnus ir greitas. Niekada nebuvo momentų, kuomet reikėdavo grumtis su priekinių ratų slydimu ar nenoru įvažiuoti į staigesnį posūkį tokiu greičiu, kokiu noriu aš, o ne elektroninės pagalbinės sistemos. Bet kaip sakoma - „Nėra namų be dūmų“.
Patogus laikyti vairas nėra toks informatyvus kaip norėtųsi, o per didelė stabdžių pedalo eiga pareikalaus prisitaikymo.
Ar nuvažiavęs kelis šimtus kilometrų ir į orą paleidęs du benzino bakus suradau atsakymus į ankščiau užduotus klausimus? Tiesą sakant - ne. „Opel Corsa OPC“ yra puikus sportiškas hečbekas, kuris gali lygiuotis su geriausiais šio segmento modeliais : „Peugeot 208 GTi“ ir „Renault Clio RS“.
Kaip ir „Corsa OPC“ konkurentai, taip ir vokiškas hečbekas yra dviveidis. Vienu metu jis gali atlikti normalaus hečbeko funkciją ir tiesiog jus nuvežti iš vieno taško į kitą, tačiau esant geresnei nuotaikai, automobilis gali sukelti didžiulį gerų emocijų pliūpsnį. Taip, aš žinau, jog „Opel“ markė nėra prestižinė ir ji nepadarys didžiulio įspūdžio merginoms, tačiau jeigu esate vienas iš tų, kuris automobilį perka tik dėl įvaizdžio, tuomet jums neįtiks net ir brangiausia „Volkswagen Passat“ modifikacija.
PRIVALUMAI
- Efektyvus variklis
- Nuspėjamas, lengvas ir įtraukiantis valdymas
- Patogios sportinės sėdynės
- Pagaliau „Corsa“ turi malonų akiai ir liesti interjerą
- Eksterjero dizainas
TRŪKUMAI
- Pavarų perjungimo svirtis per ilga
- Reikėtų triukšmingesnės išmetimo sistemos
- Apetitas benzinui
- Gerai sukomplektuoto modelio kaina
GALERIJA
