Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.
Segmento revoliucija (2004-2009)
2003-ųjų rudenį Frankfurto automobilių parodoje „Renault“ pademonstravo bombą – radikalaus dizaino, antrosios kartos „Megane“ pagrindu sukurtą R.S. versiją.
Tuo metu, kai rinkoje karaliavo konservatyvesni varžovai, tokie kaip penktos kartos „Volkswagen Golf GTI“ ar „Opel Astra H OPC“, prancūzų atsakas buvo drąsus ir vizualiai, ir technologiškai. Po variklio gaubtu slypėjo 2,0 litrų F4RT serijos turbobenzininis variklis, entuziastams pasiūlęs solidžius parametrus – 225 AG ir 300 Nm.
Vis dėlto, tikrasis „Renault Sport“ šedevras buvo priekinėje ašyje. Vietoj tradicinės ir pigesnės „MacPherson“ pakabos konfigūracijos, kurią naudojo absoliuti dauguma konkurentų, „Megane R.S.“ gavo priekinę pakabą su nepriklausoma vairavimo ašimi ir atskiru šarnyru.
Šis sprendimas, paprastai sutinkamas tik gerokai brangesniuose sportiniuose automobiliuose, buvo sukurtas vienam tikslui – kovoti su pagrindiniu galingų, priekiniais ratais varomų automobilių prakeiksmu – nepakankamu pasukamumu ir didžiulio sukimo momento poveikiu vairui.
Atskiras šarnyras leido atskirti vairavimo ir pakabos geometrijas, todėl staigiai greitėjant vairas neaiškindavo vairuotojui kur važiuoti, o ratai išlaikydavo maksimalų sukibimą su danga. Būtent ši technologija leido R.S. įveikti posūkius su tokiu preciziškumu ir greičiu, kuris iki tol buvo nepasiekiamas šios klasės hečbekams.
„Renault Sport“ nuosekliai tobulino savo kūrinį. Jau 2005 metais pasirodė pirmoji „Trophy“ versija su standesne „Cup“ važiuokle, o tikrasis proveržis įvyko 2006-aisiais, pristačius „Megane R.S. F1 Team R26“.
Šis modelis, skirtas paminėti „Renault“ pergales „Formulės-1“ čempionate, gavo dvi esmines naujoves: variklio galia buvo padidinta iki 230 AG, o svarbiausia – priekinėje ašyje atsirado mechaninis riboto slydimo diferencialas.
Pirmosios kartos epopėja baigėsi 2008 metais, pristačius vieną ekstremaliausių visų laikų karštųjų hečbekų – „Megane R.S. R26.R“. Tai buvo dvasinis „Porsche 911 GT3 RS“ atitikmuo hečbekų pasaulyje.
Automobilis buvo išlengvintas net 123 kilogramais: išimtos galinės sėdynės ir didžioji dalis garso izoliacijos, sumontuotas anglies pluošto variklio gaubtas, o galiniai langai pagaminti iš polikarbonato. Standartinėje įrangoje atsirado saugos lankai, sportinės „Sabelt“ sėdynės su šešių taškų diržais ir specialios „Toyo Proxes R888“ padangos.
Būtent šis bekompromisis modelis, turintis 230 AG, 2008 metų birželio 23 dieną oficialiai tapo greičiausiu priekiniais ratais varomu automobiliu Niurburgringo trasoje.
Jis įveikė „Žaliąjį pragarą“ per 8 minutes ir 17 sekundžių, taip pradėdamas legendinę „Renault“ kovą dėl trasos karaliaus titulo ir amžiams įtvirtindamas „Megane R.S.“ vardą automobilių sporto istorijoje.
Aukso amžius (2009–2017)
2009 metais Ženevos automobilių parodoje debiutavęs antrosios kartos „Renault Megane R.S.“ buvo drąsus pareiškimas.
Tuo metu, kai konkurentai, tokie kaip „Volkswagen Golf GTI“, vis labiau judėjo komforto link, „Renault Sport“ pasirinko priešingą kryptį – pasiūlė dar labiau į vairuotoją orientuotą, agresyvesnį ir technologiškai grynesnį automobilį.
Po variklio gaubtu slypėjo gerai pažįstamo 2,0 litrų F4RT turbobenzininio variklio evoliucija. Patobulinus turbokompresorių ir perprogramavus valdymo bloką, galia išaugo iki 250 AG, o maksimalus sukimo momentas pasiekė 340 Nm.
Šie parametrai leido „Renault Sport“ padaliniui stoti į kovą su to meto galiūnais, tokias kaip „Ford Focus RS“ ar „Volkswagen Scirocco“ R“. Nors iki 100 km/val. prancūziškas hečbekas įsibėgėdavo lėčiau, tačiau „Renault Sport“ darbuotojai puikiai žinojo, kad pagrindinis „Megane R.S.“ koziris buvo posūkiuose.
Kaip ir anksčiau, pirkėjams buvo siūlomas rinktis iš dviejų ganėtinai skirtingų „Megane R.S.“ versijų: „Sport“ ir „Cup“.
„Sport“ buvo skirta kasdieniam naudojimui, siūlanti puikų kompromisą tarp sportiškumo ir komforto, o „Cup“ versija buvo trasi bekompromisis paketas, skirtas trasai. Jį sudarė 15 proc. standesnės spyruoklės, storesni stabilizatoriai ir, svarbiausia, mechaninis riboto slydimo diferencialas
Būtent „Cup“ versija tapo entuziastų svajone ir pagrindu tolesnėms rekordinėms modifikacijoms. Ši karta taip pat žymėjo „Megane R.S.“ žygį į pasaulį – jis tapo itin populiarus tokiose rinkose kaip Australija, Japonija ir Jungtinė Karalystė.
Antroji karta pavertė „Renault Sport“ kovą dėl Niurburgringo trasos rekordo priekiniais ratais varomiems automobiliams tikra manija. 2011 metais, atsakydama į konkurentų mestą iššūkį, „Renault“ pristatė „Megane R.S. 265 Trophy“.
Variklio galia buvo padidinta iki 265 AG, o sukimo momentas – iki 360 Nm. 2011 m. birželio 17 d. šis modelis, vairuojamas „Renault Sport“ piloto Laurent'o Hurgono, įveikė „Žaliąjį pragarą“ per 8 minutes ir 7,97 sekundės, susigrąžindamas greičiausiojo titulą iš „Seat Leon Cupra R“.
Tačiau pati įspūdingiausia šio modelio evoliucija buvo pristatyta 2014 metais. Tuomet pasaulis išvydo „Renault Megane R.S. 275 Trophy-R“, kuris buvo dvasinis „R26.R“ įpėdinis, sukurtas pagal tą pačią filosofiją – mažiau svorio, daugiau technologijų.
Automobilis buvo palengvintas net 101 kilogramu, išimtos galinės sėdynės, atsisakyta didelės dalies garso izoliacijos ir oro kondicionieriaus, sumontuotos lengvos „Recaro Pole Position“ sėdynės.
Svarbiausia, kad „Trophy-R“ gavo reguliuojamus, autosportui skirtus „Öhlins Road & Track“ amortizatorius su kompozitinėmis spyruoklėmis ir specialiai šiam modeliui sukurtas „Michelin Pilot Sport Cup 2“ padangas.
2014 m. birželio 16 d. „275 Trophy-R“ tapo pirmuoju serijiniu priekiniais ratais varomu automobiliu, oficialiai įveikusiu 8 minučių barjerą Niurburgringe, užfiksuodamas neįtikėtiną 7 minučių ir 54,36 sekundės laiką.
Paskutinis pasispardymas (2017-2023)
Trečiosios kartos „Renault Megane R.S.“ atvertė naują lapą modelio istorijoje. Jis tapo brandesnis, technologiškai sudėtingesnis ir, kai kurių entuziastų akyse, šiek tiek nutolęs nuo pirmtakų filosofijos. Tačiau būtent inžineriniai sprendimai šį modelį pavertė unikaliu ir išskirtiniu savo laikmečio produktu.
Vienas didžiausių pokyčių buvo po variklio gaubtu. Vietoj legendinio 2,0 litrų F4RT serijos variklio, tarnavusio pirmosiose dviejose kartose, buvo sumontuotas visiškai naujas, kompaktiškesnis 1,8 litro keturių cilindrų turbobenzininis variklis.
Tai nebuvo tiesiog dar vienas variklis, kuris praėjo darbinio tūrio mažinimo programą. Tai buvo naujas variklis, kuriam buvo patikėta labai aiški misija – į priekį varyti sportiškiausius „Renault“ ir, vėliau, „Alpine“ modelius.
Siekiant maksimalaus efektyvumo ir greito reakcijos į akceleratoriaus paspaudimus, variklio skyriuje buvo sumontuota dviejų kanalų turbina.
Iš superautomobilių, tokių kaip „Nissan GT-R“, buvo pasiskolinta cilindrų sienelių dengimo plazma technologija, kuri leido sumažinti vidinę trintį, pagerinti šilumos atidavimą ir sumažinti bendrą variklio svorį.
Pradinė šio variklio versija generavo 280 AG, o vėlesniuose „Trophy“ ir „Ultime“ modeliuose galia buvo padidinta iki 300 AG ir 420 Nm sukimo momento.
Tačiau svarbiausia ir labiausiai diskusijas kėlusi naujovė buvo ne variklis, o važiuoklė. „Megane R.S.“ tapo pirmuoju karštuoju hečbeku segmente, standartinėje įrangoje pasiūliusiu „4Control“ – visų keturių vairuojamųjų ratų sistemą.
Važiuojant lėčiau nei 60 km/val., galiniai ratai pasisukdavo priešinga kryptimi nei priekiniai. Šis sprendimas drastiškai sumažino apsisukimo spindulį ir suteikė hečbekui neįtikėtino manevringumo mieste.
Važiuojant didesniu greičiu, galiniai ratai pasisukdavo ta pačia kryptimi kaip ir priekiniai, taip padidindami automobilio stabilumą greituose posūkiuose. Kartu su „4Control“ sistema debiutavo ir amortizatoriai su hidraulinėmis atramomis. Vėlgi, šis sprendimas, pasiskolintas iš ralio pasaulio, leido suderinti sportišką standumą su stebėtinai geru komfortu važiuojant nelygiu keliu.
Deja, griežtėjantys taršos reikalavimai ir „Renault“ strategijos pokyčiai, orientuoti į elektrifikaciją, tapo spalvingos ir turiningos „Megane R.S.“ modelio istorijos baigtimi. „Renault Sport“ padalinys buvo pervadintas į „Alpine“, o „Megane R.S.“ gamyba nutraukta.
Atsisveikinimui „Renault“ išleido riboto tiražo, kolekcinę versiją „Megane R.S. Ultime“. Šis modelis, pagamintas vos 1976 vienetų tiražu (skaičius simbolizuoja „Renault Sport“ įkūrimo metus), turėjo visus geriausius „Trophy“ versijos atributus ir išskirtinius kėbulo lipdukus.
Tai buvo paskutinis legendos atodūsis – garbinga pabaiga vienam įsimintiniausių karštųjų hečbekų automobilių istorijoje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
