„Prieš kiek daugiau nei metus, kai mus pasiekė pirmasis šimtas elektromobilių, į juos žiūrėjome pakankamai atsargiai. Tokio dydžio elektromobilių parką turinčių verslų iki šių dienų galime skaičiuoti ant pirštų, todėl trūko patirties, kad galėtume daryti pamatuotas išvadas“, – teigia „Telia“ rizikų valdymo ir tvarumo vadovas Vytautas Bučinskas.
„Vis dėlto šiandien jau užtikrintai galime teigti, kad elektromobilio išlaikymo sąnaudos dažnu atveju yra mažesnės nei analogo su dyzeliniu varikliu, pasiekti pajūrį iš Vilniaus galima nė karto nesustojus, o viską vainikuoja reikšmingai mažinamas iškastinio kuro vartojimas. Norint sėkmingai keliauti elektromobiliu, tereikia žinoti keletą paprastų taisyklių ir išsivaduoti iš nepagrįstų baimių“.
Elektra varoma jau daugiau nei pusė parko
Šiuo metu „Telia“ savo veikloje turi 176 elektromobilius, kurie sudaro net 54 proc. viso parko. Pirmosios elektra varomos transporto priemonės dar pernai pavasarį buvo perduotos bendrovės inžinieriams, o šiemet kompanijos tarnybinių automobilių gretas papildė dar šešios dešimtys naujutėlaičių „Cupra Born“ elektromobilių.
Lygiagrečiai su investicijomis į elektromobilius „Telia“ aktyviai vysto ir jiems reikalingą įkrovimo infrastruktūrą. Ryšio paslaugas teikianti įmonė visoje Lietuvoje jau turi 144 nuosavus įkrovimo taškus, kuriuose vien šiemet įkrovė 213 tūkst. kilovatvalandžių elektros. Kita vertus, prireikus važiuoti tolėliau ar įsikrauti negaištant laiko, kompanijos darbuotojai taip pat turi galimybę elektromobilius įkrauti viešose partnerių stotelėse.
„Vidutiniškai per mėnesį elektromobiliais nuvažiuojame 132 tūkst. ir tai jau dabar labai reikšmingai atsiliepia iškastinio kuro suvartojimui. Per pirmuosius septynis šių metų mėnesius mums prireikė trečdaliu mažiau dyzelino ir benzino, nei pernai, o degalų poreikis mažėja net spartesniais tempais, nei planavome. Be to, degindami mažiau iškastinų degalų, taip pat kryptingai mažiname savo CO2e pėdsaką. Praėjusiais metais jis siekė 1071 toną, o vertinant pastarųjų mėnesių duomenis, šiųmetis išmetamų kenksmingų dujų kiekis turėtų susitraukti iki 780 tonų“, – statistiką pateikia V. Bučinskas.
Norint geriau suprasti šio skirtumo mąstą, galima įsivaizduoti, kad sutaupytos 300 tonų CO2e prilygsta maždaug per 1000 skrydžių iš Vilniaus į Stokholmą išsiskiriančių teršalų kiekiui.
Finansinė nauda – elektromobilių pusėje
Įmonės patirtis rodo, jog tai – tik dalis paveikslo. Kadangi regionuose dirbantys arba itin daug kilometrų per dieną nuvažiuojantys bendrovės inžinieriai iki šiol vairuoja dyzelinius furgonus, tai kompanijai leido labai tiksliai palyginti šio skirtingo transporto išlaikymo kaštus ir įsitikinti praktiniu elektromobilių pranašumu.
„Nors elektriniai furgonai ir jų draudimas kainuoja brangiau, šį skirtumą jie netrukus panaikina per pigesnę eksploataciją. Kadangi elektrinio variklio efektyvumas siekia net 90 proc., o dyzelinio – geriausiu atveju 40 proc., net įsikrovus viešoje stotelėje nuvažiuoti 100 km elektromobiliu gaunasi pigiau. Elektromobiliams taip pat nereikia reguliariai keisti variklio alyvos, dėl dažno stabdymo varikliu lėčiau dėvisi jų stabdžiai, todėl pigiau kainuoja ir jų techninis aptarnavimas. Viską susumavus, bendri elektromobilio išlaikymo kaštai (TCO) tampa mažesni, nei analogiško modelio su VDV“, – atskleidžia V. Bučinskas.
Elektromobilių patrauklumą papildomai didina ir šiuo metu jų įsigijimui taikomos skatinamosios priemonės. Fiziniai asmenys, pirkdami naują grynąjį elektromobilį gali gauti 5 tūkst. eurų, o juridiniai – 4 tūkst. eurų kompensaciją. Daugeliui įmonių taip pat palanku tai, kad įsigyjant 50 tūkst. eurų vertės neviršijančias elektrines transporto priemones, galima gauti solidžią PVM lengvatą.
