Kaip manai, ar kartingai yra pati geriausia pradinė mokykla tiems, kas vėliau norėtų pereiti į žiedines lenktynes ar bet kurią kitą autosporto discipliną?
Jonas – Kartingai tikrai yra labai gera pradžia šiame sporte, ypač pradedant nuo mažumės. Kartingų sportas padeda susiformuoti įgūdžiams, kurie reikalingi autosportui. Apskritai, kuo daugiau laiko tikslingai praleidžiama trasoje, tuo didesnė nauda. Žinoma, yra atvejų, kai ir be kartingų tampama puikiais sportininkais.
2018-iais nemažai laiko praleidai lenktynių trasose. 1000 kilometrų maratonas ir žinoma – skirtingose Europos šalyse vykusios „Octavia Cup“ pirmenybės. Kodėl pasirinkai būtent šią lenktynių seriją?
Jonas – Šis čempionatas suteikė puikią kombinaciją susipažinimui su Europos trasomis, darbui su patyrusiais žmonėmis ir galimybe pasivaržyti su įvairaus kalibro sportininkais. Čia varžėsi tiek debiutantai, tiek pasaulio čempionatų dalyviai, kas verčia dar labiau stengtis ir tobulėti.
„Škoda Octavia“ automobilis, su kuriuo lenktyniavome, panašus į „TCR“ klasės mašinas, todėl tai dar viena priežastis, žiūrint į tolimesnes karjeros galimybes.
„Octavia Cup“ pasižymi milžiniška konkurencija. Kiekvienas taškas yra aukso vertės. Nepaisant debiutinio sezono, 2018 metus užbaigei 4-oje pozicijoje. Ar nebuvo noro savo žygį „Octavia Cup“ pirmenybėse pratęsti ir šiais metais?
Jonas – Varžybos buvo tikrai atkaklios, nes teko pakonkuruoti su labai aukšto meistriškumo lenktynininkais, ypatingai su čekais: Peteriu Fulinu bei Tomas Pekaru. Buvo nemažai šansų užimti ir trečiąją vietą galutinėje įskaitoje, tačiau paskutinis etapas Vokietijoje nesusiklostė taip, kaip norėjosi.
Tikrai buvo minčių dalyvauti ir toliau šiame čempionate, tačiau šios pirmenybės turės sezono pertrauką, nes keisis „Octavia“ modelis. Taip pat norisi išbandyti jėgas dar pajėgesniame čempionate, todėl nusprendžiau persikelti į „Renault Clio Cup“.
(nuotr. Omer Tits)
Visi dalyviai šiose varžybose važiuoja praktiškai identiškai bolidais. Ar tokio tipo lenktynėse vairavimo technika yra vienintelis pranašumas?
Jonas – Taip, automobiliai teoriškai visų vienodi ir atitinka tuos pačius techninius reikalavimus. Realybėje, atsižvelgiant į telemetrijos ir kitus duomenis, automobiliai šiek tiek skiriasi. Tai dažniausiai netyčiai skirtumai, tačiau, pavyzdžiui, vienų automobilių varikliai geriau funkcionuoja ypač karštomis oro sąlygomis. Dėl to sunku kažką padaryti, turi kompensuoti kitais gebėjimais.
Vairavimo technika yra labai svarbu, bet tai taip pat gali skirtis ir būti tinkamos kelios technikos – vienodai greitos. Manau, kad vienas didžiausių privalumų yra lenktynininkų patirtis ir gebėjimas susiderinti automobilį pagal kiekvieną trasą ir maksimaliai išnaudoti savo vairavimo techniką.
Ar Čekijoje užmegzti ryšiai lėmė tavo apsisprendimą dalyvauti „Clio Cup“?
Jonas – Taip, tai buvo dalis apsisprendimo dalyvauti „Renault Clio Cup“ čempionate. Vienas iš pagrindinių skirtumų yra tai, kad šias pirmenybes organizuoja vokiečiai ir tam turi didžiulę komandą. Tuo tarpu „Octavia Cup“ yra čekų produktas.
Visgi „Renault Clio Cup“ čempionatas yra dar pajėgesnis, suburiantis daugiau sportininkų iš įvairių šalių, turi dar griežtesnius techninius reikalavimus ir didžiulį „know-how“, nes „Renault Clio“ pirmenybės vyksta įvairiose pasaulio šalyse.
Kartu lenktyniausime vienoje komandoje su čeku Tomas Pekaru, kuris 2017 m. tapo serijos čempionu. Tai labai greitas lenktynininkas, dirbantis tiesiogiai su „Renault Sport“ ir lenktyniaujantis Europos „TCR“ žiedinių lenktynių čempionate su „Renault Megane TCR“.
Ar šią lenktynių seriją pasirinkai dėl to, jog ji buvo panaši į „Octavia Cup“? Dalyviai važiuoja su identiškais bolidais, varžybos vyksta panašios konfigūracijos trasose?
Jonas – Taip, tai panaši serija, tačiau tai dar didesnis žingsnis į priekį. Praėjusiais metais dalyvių skaičius varžybose siekė ir 32. Tai beveik dvigubai daugiau nei turėjome „Octavia Cup“.
Apskritai, mane labai žavi mintis, kad mašinos yra vienodos, parengtos „Renault Sport“ specialistų, yra labai patikimos ir kokybiškos. Didžioji dalis rezultato priklauso nuo lenktynininko meistriškumo ir gebėjimo derinti savo techniką.
„Clio“ ir „Octavia“ yra varomi priekine ašimi. Vis dėlto, dydis, variklio dinamika ir kiti parametrai turėtų suteikti visiškai skirtingas vairavimo patirtis. Kokį didžiausią skirtumą įžvelgi tarp „Clio“ ir „Octavia“?
Jonas – „Clio“ yra lengvesnė ir turi labai sportišką sekvencinę pavarų dėžę („Octavia“ naudojama sportinė „DSG“), kas vairavimui suteikia labai daug žavesio. Nors „Clio“ turi mažiau arklio galių (220 prieš „Octavia“ 280), tačiau automobilis vidutiniškai yra vos 2 sek. lėtesnis trasoje.
Kitas skirtumas – ratų bazės ilgis – „Clio“ trumpesnis. Dėl to galima pajausti kiek nervingesnį automobilio galą.
Kiekviena komanda kelia pačius aukščiausius tikslus. Maksimalus siekis – čempionato nugalėtojo taurę. Vis dėlto, net jeigu išsipildytų pats blogiausias scenarijus, ar pats esi užsibrėžęs tikslą, kuris sezono pabaigoje tave tenkintų?
Jonas – Jokių konkrečių tikslų nekeliu, nesinori apsunkinti savęs, juolab, kad tai vėl bus debiutas. Taip pat gerai dar nepažįstu konkurentų. Norisi tobulėti, pažinti naujas trasas. Būčiau labai laimingas, jeigu patekčiau į dešimtuką bendroje čempionato įskaitoje.
Ar „Clio Cup“ yra ilgalaikis sprendimas ar tik 2019 m. sezono veikla?
Jonas – Planuose numatytas dalyvavimas dvejus metus šiame čempionate, tačiau laikas parodys, kur pasuks mano karjera. 2019 m. laukia dar Baltijos šalių ilgų nuotolių lenktynės kartu su broliais Gelžiniais „Circle K Racing Team“ komandoje.
