Artėjant žiemai Lietuvoje švinta vis vėliau, o temsta – vis anksčiau, tad vairuotojams tenka daugiau laiko praleisti vairuojant tamsoje. Tokiomis sąlygomis ypač svarbus geras matomumas, kurį blogina nešvarūs langai ir žibintai.
„Ten, kur nepasiekia valytuvai, kaupiasi nešvarumai ir dėl to sumažėja matymo laukas, o iš priekio atvažiuojančių automobilių šviesų spinduliai atsimušę į nešvarumus lūžta ir akina vairuotoją. Plaunant langus svarbu tai daryti ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus – ypač jei automobilio salone rūkomos elektroninės cigaretės. Stiklai išliks švarūs ilgiau, jei iš išorės padengsite juos hidrofobine danga, kuri atstumia vandenį bei nešvarumus, taip pat – išlygina mikro įrėžimus, prie kurių kimba nešvarumai. Kitas jos privalumas tas, kad tokia danga padengti stiklai lengviau nusivalo nuo šerkšno ir sutaupo laiko valant apšalusius langus“, – sako Algirdas Plečkaitis, „Švaros brolių“ automobilių švaros centrų vadovas.
Pasak jo, vien valytuvų gerai langams nuvalyti nepakanka: „Net apynaujų automobilių vairuotojai neretai perka pirmą po ranka pasitaikiusį langų plovimo skystį ir susipila į bakelį. Pigus skystis dažnu atveju bus neefektyvus, jo išeiga bus didesnė, o sudėtyje bus daugiau pavojingo metanolio, gadinančio gumines ir plastikines automobilio dalis. Naujesnių automobilių žibintai gaminami iš plastiko, o juose neretai būna įrengtos žibintų apiplovimo sistemos. Bėgant laikui žibintų plastikas dėl nekokybiško langų apiplovimo skysčio aižėja ir tampa matinis, taip pablogindamas skleidžiamos šviesos srautą.
Žiemos langų plovimo skysčio paskirtis – gerai šalinti su kelio druskomis sumišusį purvą ir neužšalti prie žemų temperatūrų. Įprastai Lietuvoje pakanka skysčio, kuris neužšąla prie -20 laipsnių Celsijaus. Vasaros langų plovimo skysčio funkcija – tirpdyti baltymus, todėl jis prasčiau tirpdo purvą. Be to, jis užšąla neigiamoje temperatūroje, todėl žieminį langų apiplovimo skystį derėtų pradėti naudoti anksčiau, nei lauko temperatūra pasiekia nulį laipsnių ir prasideda pirmosios šalnos.
Vasaros kelionių ženklai – bitumo dėmės ant kėbulo
„Vasaros metu Lietuvoje – pats kelių remonto įkarštis, todėl dažnam tenka pravažiuoti tvarkomo kelio atkarpas, nuo kurių ant automobilio patenka ne tik dulkės ar skalda, bet ir bitumas. Ši medžiaga prilimpa prie kėbulo, išlieka elastinga ir traukia purvą, jos nenuplauna nei lietus, nei įprastas automobilių plovimo šampūnas. Braukiant ranka per kėbulą, galima jausti mažus gumbelius, o jei kėbulo spalva šviesi – jie matomi ir akimi. Tokių apnašų gramdyti nepatartina, kad nepažeistumėte kėbulo apsauginio lako ar dažų sluoksnio, jiems pašalinti būtina naudoti ploviklius, savo sudėtyje turinčius specifinių veikliųjų medžiagų, kurios tirpdo kelio apnašas“, – sako A. Plečkaitis.
Pasak jo, pašalinus bitumo dėmes, nupoliravus vabzdžių paliktas pigmentines dėmes ar kalkėto vandens paliktus nešvarumus, kėbulą rekomenduojama prieš žiemą padengti apsaugine danga, o kas antrus metus ir nupoliruoti.
„Apsauginių dangų įvairovė didelė, skiriasi jų kaina, tarnavimo laikas ir funkcijos. Prieš žiemą prasmingiausia automobilį dengti sintetine hidrofobine danga, puikiai atstumiančia vandenį ir purvą bei suteikiančia papildomą apsaugą nuo lengvų mechaninių pažeidimų. Tiesa, net ir akylai prižiūrimas, automobilio kėbulas dėvisi, ant jo atsiranda smulkių įbrėžimų, kurie traukia purvą ir žiemą barstomą druską. Normaliai eksploatuojant automobilį, tokius pažeidimus šalinti poliruojant kėbulą rekomenduojama kartą per du metus“, – sako A. Plečkaitis.
Drėgmė salone – išsprendžiama problema
Prieš žiemą svarbu įsivertinti savo vairavimo įpročius ir pasirinkti tinkamus kilimėlius.
„Jei lipant į automobilį nusivalomos kojos nuo drėgmės ir sniego, važinėjant leidžiama salonui pilnai išdžiūti, o drėgmė nuo batų nelieka neišgaravusi kilimėliuose – nebus bėdų žiemą eksploatuojant automobilį su tekstiliniais kilimėliais. Tačiau dažnai važiuojant mažus atstumus, dažnai vežant pakeleivius ar naudojant šviesius kilimėlius – būtina rinktis guminius“, – sako A. Plečkaitis.
Kita drėgmės keliama problema žiemą – prišalusios ir neatsidarančios automobilio durelės.
„Plaunant automobilį neigiamoje temperatūroje, po plovimo patartina atverti visas dureles ir leisti drėgmei sušalti arba – nuvalyti drėgmę šluoste. Taip pašalinus drėgmę durys nebeprišals jas uždarius. Be to, žiemą patartina naudoti specialų hidrofobinį tepalą, kuriuo išteptos sandarinimo gumos tarp kėbulo ir durelių neleidžia kauptis vandeniui, todėl ir durys neprišąla“, – sako A. Plečkaitis.
