Visų tikslas – didysis prizas
Tiek lenktynėse, tiek klasikinių automobilių parodose jų vairuotojai ir savininkai varžosi dėl didžiojo prizo. Ne veltui kiekvienas „Formulės-1“ lenktynių etapas vadinasi „Grand Prix“, visur kovojama dėl didžiojo prizo. Tačiau jei lenktynėse išrinkti nugalėtoją gana paprasta, jį parodo laikrodis, tai išskirtinių automobilių suvažiavimuose viskas yra kiek sudėtingiau.
Rugpjūčio 5-ąją, šeštadienį, Biržuose jau 16-ą kartą vyks senovinės technikos mėgėjų suvažiavimas „Nesensntanti klasika“, į kurią suvažiuos daugiau nei šimtas dvidešimt išskirtinių istorinių automobilių iš septynių valstybių. Kaip ir kiekvienais metais, Biržų aeroklube susirinkusiai publikai nuo eksponatų gausos ir spindesio raibs akys, o komisija turės išrinkti geriausius automobilius devyniose kategorijose. Vertinimo kriterijų skalėje „gražu“ bus tikrai ne pagrindinis kriterijus.
Vertę automobiliui suteikia istorija
„Be blizgesio ir mielumo akiai svarbu yra automobilio amžius, kiek automobilių buvo pagaminta ir svarbiausia – koks jų skaičius išliko iki šių dienų. Galbūt jis ne itin gražus, bet labai vertingas? Taip pat nemažai lemia ir tai, ar žinoma, kas buvo automobilio savininkas. Itin vertingi yra tie automobiliai, kurie turi istorijas, kuriais važinėjo istorinės asmenybės ar kažkur filmavosi“, – automobilių vertinimo užkulisius nupasakojo „Nesenstančios Klasikos“ organizatorius, klubo „Klasika“ prezidentas Egidijus Einoris.
Pavyzdžiui, 2021-ųjų metų reginio didįjį prizą laimėjo Aleksandras Obymacha, atvažiavęs 1914-aisiais pagamintu „Hansa G 12/36 Renntorpedo“ automobiliu, kuris, neoficialiais duomenimis yra paskutinis išlikęs Vokietijoje gyvenusio prancūzų kilmės belgo inžinerinis stebuklas. Metais anksčiau įspūdingiausiu pripažintas vienetinis 1953-iais metais Sovietų sąjungoje pagamintas „Leningrad“ rodsteris, tad išskirtinumo kartelė technikai iškelta aukštai.
Autentika svarbiausia
Vis tik knygos ar filmo vertos istorijos ir išskirtinumo norint laimėti didįjį klasikinių automobilių parodos prizą nepakanka. Ne ką mažiau svarbią vertinimo dalį sudaro ir pačios technikos būklė. Į senovinių automobilių suvažiavimą „Nesenstanti Klasika“ yra priimamos tik originalios klasikinės transporto priemonės pagamintos prieš 45-is metus ir ankščiau, t.y. iki 1979-ųjų.
„Labai svarbu žiūrėti ir į automobilio techninę būklę, ar jis yra tvarkingas, ar visos detalės atitinka tą laikmetį. Norint laimėti, visi automobilio restauracijos darbai turi būti atlikti nepriekaištingai ir privalo būti išlaikyta autentiškumo kartelė “, – senovinių automobilių vertinimo kriterijus įvardijo senovinės technikos žinovas Vidas Grigoraitis.
Jis paaiškino, kad netgi dažai turi atitikti originalius. Pavyzdžiui, senas automobilis negali būti dažomas perlamutriniais dažais, nes tokių dažų prieš pusšimtį metų nebuvo. Taip pat, pavyzdžiui, į seną „Cadillac“ negali būti įdėtas BMW variklis. Automobilis turi būti kiek įmanoma originalus ir autentiškas bei pilnai funkcionuojantis. Pro pirštus komisija žiūri tik į tam tikrų keičiamų detalių kategoriją, kaip filtrai, akumuliatoriai ir generatoriai. Visiems kitiems mazgams taikomi aukščiausi autentiškumo reikalavimai, ir automobilius autoritetinga komisija vertina sumuojamais balais žiūrėdama į kiekvieną detalę, net menkiausią varžtelį.
Ko laukti šiais metais?
O išskirtinių automobilių tiek Lietuvoje, tiek Baltijos šalyse ir artimajame užsienyje tikrai yra. Bėgant metams „Nesenstančios Klasikos“ suvažiavime išaugo dviejų Baltijos šalių kolekcionierių kova dėl įvairių kategorijų nominacijų. Savo iščiustytais modeliais kasmet varžosi vienas geriausių Latvijos restauratorių Andrejs Rode ir lietuvis kolekcininkas Aleksandras Obymacha. Praėjusiais metais istorinės technikos savininkų kova tiesiog užvirė, ir ekspertai negalėjo išrinkti, kam įteikti didįjį prizą: 1931 m. „Bentley Speed 8“, 1933 metų gamybos „Horch 780“ ar „Horch 830 BL“, pagamintam 1937 metais.
Iš Rygos automobilių muziejaus ir Lietuvos senovinės technikos klubų atstovų sudaryta komisija sutarė, kad šie automobiliai buvo lygiaverčiai, ir apdovanojimą paliko šiems metams. Kolekcionieriai nesnaudžia, organizatoriai prasitaria, kad jau šį savaitgalį į Biržus atriedės dar įspūdingesnių automobilių, kurie yra laikomi paslaptyje.
Tačiau ir be jų jau yra ko laukti. Biržuose bus galima pamatyti 1930-ųjų metų elektrinį „Detroit Electric“ automobilį. Seniausiu, 1912-ais metais pagamintu „Minerva“ automobiliu atvažiuos klubo „Klasika“ narys Albinas Monstavičius. Pasvalietis Sigitas Zajarskas stengsis didįjį prizą iškovoti su 1932-aisiais pagamintu „Chrysler CP8 Convertable Coupe“.
Suvažiavimo „Nesenstanti Klasika“ dalyviai visą savaitgalį leis laiką kartu su bendraminčiais Sodeliškių dvare, o šeštadienį 16-ą valandą susirinks į Biržų aeroklube organizuojamą parodą plačiajai publikai, kurioje vyks automobilių pristatymai ir geriausių modelių apdovanojimai. Iš Biržų autobusų stoties į Aeroklubą kas valandą kursuos istorinis LAZ 695 autobusas, naujausias drabužių kolekcijas pristatys „Santarvės“ modelių mokyklos studentės. Šiemet šventė neapsiribos vien istoriniais automobiliais. Modernias automobilines interpretacijas pademonstruos „Biržai Automotive“ klubas.
