• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Greitasis ir lėtasis įkrovimas: kurį ir kada rinktis?

Apie elektromobilius išgirstu pačių įvairiausių klausimų, tačiau keletą jų pradedantieji savo pažintį su elektra varomais modeliais kartoja nuolatos. Vienas tokių yra šis: kuo skiriasi baterijų AC įkrovimas nuo DC įkrovimo? Tai išties svarbus klausimas, tad pabandykime į jį atsakyti išsamiau.

Apie elektromobilius išgirstu pačių įvairiausių klausimų, tačiau keletą jų pradedantieji savo pažintį su elektra varomais modeliais kartoja nuolatos. Vienas tokių yra šis: kuo skiriasi baterijų AC įkrovimas nuo DC įkrovimo? Tai išties svarbus klausimas, tad pabandykime į jį atsakyti išsamiau.

REKLAMA

Pradėkime nuo to, kad elektromobilių savininkams svarbios visos keturios AC DC raidės ir jos mūsų aptariamu atveju tiesiogiai nesusijusios su visame pasaulyje populiaria roko grupe iš Australijos.

Daugiau naujienų apie elektromobilius – specialioje „Elektromobilis“ rubrikoje.

AC, išvertus iš anglų kalbos, reiškia kintamoji srovė (Alternating current). Šios elektros srovės kryptis ir stipris nuolat kinta.

REKLAMA
REKLAMA

Tokia elektros srovė naudojama mums įprastame buitiniame tinkle, nes ji lengvai perduodama ilgus atstumus ir gali būti lengvai konvertuojama į kitą įtampą pasitelkiant įtampos keitiklius. AC srove mes pamaitiname gausybę prietaisų namuose, taip pat įkrauname įrenginius iš savo būstuose ar įstaigose įmontuotų lizdų.

REKLAMA

DC (angl. direct current) – tiesioginė elektros srovė, kurios kryptis ir stipris išlieka pastovūs. Nuolatinė srovė naudojama daugybe formų: nuo baterijų įkrovimo iki elektros motorų. Aukštos įtampos nuolatinė srovė tinka dideliems energijos kiekiams perduoti tolimais atstumais.

Abu variantai turi savo svarbių taikymo sričių, priklausomai nuo poreikių ir galimų techninių sprendimų. Elektromobilių savininkai savo automobilių baterijas gali įkrauti abiem būdais ir jiems net nebūtina išmanyti, kaip kokia srovė veikia. Pakaks žinoti, kurį įkrovimą būdą kada geriau rinktis.

REKLAMA
REKLAMA

Pagrindinis skirtumas – greitis

Kai prijungiate savo elektromobilį prie standartinio buitinio lizdo ar net galingesnio namų įkroviklio, jis paprastai įkraunamas naudojant kintamąją srovę. Šiame procese elektra teka į elektromobilį, tačiau jame integruotas įkroviklis paverčia šią kintamąją srovę nuolatine srove, nes būtent ji veikia baterijų celėse, kur energija ir kaupiama. Iš esmės šis procesas primena lėtą vandens pylimą į didelį indą su mažesnėmis talpomis jame: skystis tiesiog tolygiai skirstosi po jas visas, kol indas užpildomas iki viršaus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kai naudojate greitąjį nuolatinės srovės įkroviklį, energija tiekiama tiesiai į bateriją, apeinant elektromobilio integruotąjį įkroviklį bei įtampos keitiklį. Tai leidžia bateriją įkrauti daug greičiau, nes stotelė tiekia elektros energiją, kuri jau yra konvertuota į tokį formatą, kurį priima akumuliatorius. Tuo pačiu, toks būdas garantuoja mažesnius įkrovimo energijos nuostolius. Taikant tą pačią vandens analogiją, šis įkrovimo būdas prilygtų vandens pylimui sraunia srove tiesiai į visą talpą.

REKLAMA

Pagrindinis skirtumas tarp kintamosios ir nuolatinės srovės įkrovimo yra greitis. Įkrovimas naudojant kintamąją srovę, ypač per įprastus kištukinius lizdus, yra gerokai lėtesnis. Dažniausiai namuose galimas tiekti nedidelis energijos kiekis – apie 2–3 kWh per valandą, tad, įkrovus valandą, galėsite nuvažiuoti tik labai trumpus nuotolius.

Tarkime, kad jūsų elektromobilis yra nedidelis „Peugeot e-208“ su 54 kWh talpos baterija. Gali prireikti visos paros, norint iš buitinio lizdo visiškai įkrauti net ir tokį nedidelį automobiliuką. Krosoverį „Kia EV3“ su 81,4 kWh baterija tokiu būdu įkrausime per maždaug 32 valandas. Vis dėlto, palikus elektromobilį krautis pernakt, net ir nedideliu tempu galima įsikrauti 20–30 kWh, ko didžiajai daugumai vairuotojų gali visiškai pakakti vienos ar kelių dienų poreikiams.

REKLAMA

Norint namie įsikrauti greičiau, patartina įsirengti vadinamuosius sieninius įkroviklius, kurie, priklausomai nuo konfigūracijos, elektromobilyje integruoto įkroviklio parametrų ir namų tinklo galios, gali leisti įsikrauti iki 11 kW ar net didesne sparta. Tuomet baterijos resursus pavyks papildyti gerokai greičiau, o per naktį galima visiškai įkrauti iš esmės bet kurį dabar rinkoje esantį modelį, net su ypač talpiomis, 100 kWh viršijančiomis baterijomis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pavyzdžiui, tuščią jau minėto EV3 modelio bateriją tokiu būdu galima nuo 0 iki 100 proc. įkrauti per šiek tiek daugiau nei 7 valandas, mat jame integruotas 11 kW AC srovės įkroviklis.

Na, o nuolatinės srovės greitieji DC įkrovikliai gali papildyti didelę akumuliatoriaus dalį vos per 20–30 minučių. Dėl šios savybės jie paprastai įrengiami greitkeliuose arba kitose viešose įkrovimo vietose, skirtose santykinai trumpiems sustojimams.

REKLAMA

Tokiose stotelėse pranašiausi yra 800 V įtampos elektros sistemas turintys elektromobiliai, kurie pajėgia maksimaliai išnaudoti greitąjį įkrovimą, priimdami aukštą spartą. Pavyzdžiui, vienas pirmųjų tokių modelių buvo „Kia EV6“, kuris nuo 10 iki 80 proc. net 84 kWh talpos baterijos gali papildyti vos per 18 min.

REKLAMA

Kada ką geriau rinktis?

Kintamąja AC srove elektromobilių savininkai įsikrauna dažniausiai – tai ir rekomenduotina, ir natūraliai tai yra patogiausias būdas. Auksinė elektromobilių įkrovimo taisyklė sako, kad bet kurio tipo baterijas geriausia įkrauti tuomet, kai transporto priemonė stovi nenaudojama. Taip pat rekomenduojama tokį įkrovimą daryti lėtesniu AC įkrovimo būdu. Tokiu atveju baterijai tenka mažesnės apkrovos ir ji lėčiau dėvisi bei ilgiau išsaugo savo maksimalias specifikacijas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dažnas klausimas – ar man tinka elektromobilis? Jeigu turite galimybę savo elektromobilį įkrauti pernakt ar kol jis stovi darbo dieną – jūs jau turite puikias sąlygas jo eksploatacijai. Ne paslaptis, kad AC įkrovimas iš bet kurio šaltinio – stotelės namuose ar viešojoje įkrovimo vietoje – taip pat yra ir pigesnis. O įdiegus sieninį įkroviklį namuose apskritai dėl įkrovimo nebereikia sukti galvos, pakaks tik grįžus namo nepamiršti prijungti įkrovimo laidą.

REKLAMA

Nuolatinės DC srovės įkrovimas yra racionalus tuomet, kai nėra galimybių energijos atstatymui skirti daugiau laiko: pavyzdžiui, kelionėje ar pan. Namuose tokios stotelės, tikėtina, neįsirengsite, nes tam tiesiog nebus tinkamų techninių sąlygų, o ir kainuotų tai labai daug. Be to, per dažnas greitasis įkrovimas labiau apkrauna ir sąlygoja didesnę baterijos degradaciją.

REKLAMA

Būtent dėl to praktiškai visi greitieji įkrovikliai (nuo 50 kW ir galingesni) paprastai stovi prie greitkelių. Naudojantis tokiu įkrovikliu net vieno didžiausių šiuo metu rinkoje esančių šeimyninių elektromobilių „Kia EV9“ 99,8 kWh talpos bateriją nuo 10 iki 80 proc. galima papildyti per 24 min. Tokios trukmės stabtelėjimas autostradoje leidžia vėl be sustojimo nuvažiuoti apie 300 kilometrų, tad yra visiškai racionalus ir specialistų rekomenduojamas. Dar vienas tokių sustojimų pliusas – galimybė pramakštinti kojas, išgerti kavos ir užtikrinti, kad vairuotojas neprarastų budrumo.

Taigi, kasdienis elektromobilio naudojimas yra ne tik gerokai patogesnis, bet ir tinkamai išnaudojant abu įkrovimo būdus – visiškai paprastas. Visgi, prieš įsigyjant norimą elektrinį modelį, rekomenduoju iš anksto gerai apgalvoti, kaip ir kada jį įsikrausite.

REKLAMAAutobilis.lt
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų