Prekės ženklas „Vredestein“, gyvuojantis nuo 1909-ųjų, tikrąjį proveržį patyrė po Antrojo pasaulinio karo, kai įmonę sustiprino amerikiečių „B.F. Goodrich“ investicijos. 1946 m. Enschede tapo pagrindiniu gamybos centru – būtent čia buvo kuriamos inovacijos ir įgyvendinamos svarbiausios plėtros strategijos.
Įmonės valdymo estafetė per pastaruosius dešimtmečius keitėsi – nuo JAV milžinų iki Nyderlandų vyriausybės, o nuo 2009 m. – Indijos koncernui „Apollo Tyres“, kuriam „Vredestein“ priklauso iki šiol.
Nepaisant administracijos perkėlimo į Amsterdamą 2020 m., Enschede gamykla išliko svarbiausiu techninės veiklos centru – čia vyko ir gamyba, ir tyrimų bei plėtros darbai. Šis padalinys išgyveno ne vieną ekonominį sukrėtimą – nuo karo iki globalizacijos, tačiau, kaip pastebi vietos profsąjungos, „ES ekonominis klimatas tapo paskutiniu lašu“.
Nuo pertvarkos iki visiško uždarymo
Kovo mėnesį paskelbtas planas atsisakyti 60 darbuotojų atrodė kaip santūrus žingsnis efektyvumo link. Tačiau balandį netikėtai buvo paskelbta apie visos gamyklos uždarymą.
Sprendimą priėmė Indijoje veikianti „Apollo Tyres“ vadovybė, o vietinis padalinys apie tai sužinojo vos prieš paskelbiant oficialų pranešimą darbuotojams. Pasak vietos spaudos, darbuotojai apie savo likimą buvo informuoti be jokių išankstinių perspėjimų.
Gamykloje buvo gaminamos padangos žemės ūkio technikai ir atsarginės padangos lengviesiems automobiliams. Tikėtina, kad gamyba bus perkelta į „Apollo Tyres“ gamyklas Vengrijoje ar Indijoje.
Viskas brangsta
„Šį sprendimą lėmė nuolatinis sąnaudų augimas dėl makroekonominių veiksnių – ypač augančių energijos ir darbo kaštų. Kartu su stipriu spaudimu iš pigių rinkų konkurentų, gamyba Nyderlanduose tapo nekonkurencinga“, – rašoma bendrovės pranešime.
Dar 2020-aisiais darbuotojams buvo pažadėta penkerių metų apsauga nuo masinių atleidimų – būtent todėl gamyklos veikla bus nutraukta tik 2026 metų vasarą.
Nyderlandų profsąjungų atstovė Monique Daamen teigia, kad toks sprendimas – tai „dar vienas juodas puslapis Europos pramonės istorijoje“. Jos žodžiais, „aukštos energijos kainos, infliacija ir klaidinga ES pramonės politika griauna šimtmečius kurtas darbo vietas“.
„Kiek dar gamyklų turi būti uždaryta, kol Europos politikai supras, kad dabartinė klimato politika ir reguliacinė našta smaugia pramonę, o ne mažina CO2 emisijas.“
