Tamsa, lietus ir akinančios automobilių šviesos
Rudenį vairuotojams su tamsa tenka susidurti itin dažnai – dalis žmonių į darbą išvažiuoja dar neprašvitus, o grįžta iš jo jau sutemus, matomumą apsunkina ir dažni rudeniniai lietūs. Raimondas Bieliauskas sako, kartu su tuo padidėja ir eismo įvykių tikimybė.
„Tamsiuoju paros metu padaugėja įvairių grėsmių – ir matomumas yra prastesnis, ir kitų transporto priemonių šviesos gali akinti. Todėl prieš pradedant važiuoti visada reikėtų įsitikinti, kad nepriekaištingai veikia visi vairuojamos transporto priemonės žibintai – taip apsaugosite ne tik save, bet ir kitus eismo dalyvius“, – sako R. Bieliauskas.
Jis primena kruopščiai nusivalyti langus ir veidrodėlius, ant kurių susikaupusios dulkės, pirštų antspaudai, vanduo gali gerokai sumažinti matomumo lauką. Taip pat pravartu įsitikinti, kad valytuvai švariai valo priekinį stiklą nuo lietaus ar rasos lašų, o esant galimybei – ir sumažinti prietaisų skydelio ryškumą, kad neblaškytų papildomos šviesos automobilio salone.
Asfaltą užkloję lapai kelią paverčia čiuožykla
Rudenį kelio danga tampa slidi ne tik po lietaus ar pašalus. Nuo medžių nukritę ir asfaltą užkloję šlapi lapai kelio dangą padaro ne mažiau pavojinga nei sniegas – stabdymo kelias ant tokios dangos ženkliai padidėja, o kelias gali tapti tikra čiuožykla.
„Taip yra todėl, kad šlapi lapai ant kelio paviršiaus sukuria slidžią plėvelę. Todėl visais atvejais važiuojant lapais padengtu keliu labai svarbu palaikyti saugų atstumą tam, kad prireikus staigiau stabdyti neįslystumėte į priešais važiuojančio automobilio galą“, – perspėja jis.
Jis taip pat akcentuoja, kad dėl nukritusių lapų gali gerai nesimatyti kelio ženklinimų, jie taip pat gali paslėpti kelyje esančias duobes.
Pirmosios šalnos ir plikledis
Paskutinį rudens mėnesį kone kiekvieną rytą vairuotojai susiduria su plikledžiu. Jo susidarymui nereikia minusinės temperatūros – kelias plikledžiu gali pasidengti ir oro temperatūrai svyruojant vos keliais laipsniais aukščiau nulio.
„Jeigu miesto gatvės nėra slidžios, tai dar nereiškia, kad neslidūs ir tiltai bei viadukai. Būtent čia plikledis susidaro pirmiausiai, dėl įprastai šalia vandens telkinių vyraujančios žemesnės temperatūros bei nuo vandens kylančios ir ant važiuojamosios dalies nusėdančios drėgmės. Važiuojant tokiomis vietomis itin svarbu pasirinkti saugų greitį, net jei jis – kur kas mažesnis, nei kelių eismo taisyklėmis leidžiamas judėjimo greitis“, – pataria R. Bieliauskas.
Plikledis greičiau susidaro ir miškingose vietovėse, kur asfaltą sunkiau pasiekia saulės spinduliai, tad atsargesniems reikėtų būti ir čia.
Laukiniai gyvūnai kelyje
Rudenį suaktyvėja ir laukinių žvėrių migracija, piką pasiekianti spalio mėnesį. Dažnu atveju į kelią išbėgusio gyvūno apvažiuoti neįmanoma – šis gali išnirti prieš pat automobilį, tad eismo įvykio riziką gali sumažinti tik saugus greitis ir atidumas.
„Ypač atsargiems reikėtų būti vietose, kuriose įrengti apie gyvūnų migraciją įspėjantys kelio ženklai. Tokiose kelio atkarpose reikėtų važiuoti lėčiau bei laikytis didesnio atstumo nuo priekyje važiuojančių automobilių, kurių vairuotojams kelyje pamačius žvėrį gali tekti staigiai stabdyti. Be to, miškingose vietose reikėtų itin atsargiai lenkti kitas transporto priemones, važiuoti į įkalnes ar posūkiuose“, – įspėja R. Bieliauskas.
Atšvaitų nedėvintys eismo dalyviai
Ruduo pavojingas ne tik automobilių vairuotojams, bet ir kitiems eismo dalyviams – pėstiesiems, dviratininkams ar paspirtukininkams. Tamsiuoju paros metu vairuotojams pastebėti pėsčiuosius ar dviračių eismo priemonių vairuotojus yra kur kas sudėtingiau, todėl sutemus reikėtų matomose vietose prisisegti atšvaitus, pasirūpinti šviečiančiais žibintais.
„Tamsoje, neapšviestu keliu einančius pėsčiuosius vairuotojai pastebi likus vos 20-30-čiai metrų. Tokio atstumo nepakanka tam, kad pavyktų laiku ir saugiai sustabdyti automobilį. Palyginimui, su atšvaitu einantį pėsčiąjį trumpąsias šviesas įjungęs vairuotojas pastebės 140 metrų atstumu“, – pasakoja R. Bieliauskas.
Jis primena, kad vairuotojai tamsiuoju paros metu taip pat turėtų būti atidesni, nei įprastai – ypač tose vietose, kur į važiuojamąją kelio dalį gali įžengti pėstieji – gyvenvietėse, prie pėsčiųjų perėjų, gyvenamųjų namų kiemuose ir kitur.
