Ne veltui 1955 metais pasirodęs automobilis atrodė kaip kosminis erdvėlaivis, pasižymėjo geriausiu pasaulyje aerodinaminiu koeficientu ir turėjo labai įdomių sprendimų, kurie automobilių industrijoje buvo pradėti naudoti tik septintame ar aštuntame dešimtmetyje.
Norėdami įvardinti pačią įspūdingiausią „Citroën DS“ savybę, net nesudvejotume ir pasakytume – hidraulinė važiuoklė. Ironiška, nes bent jau „Citroën“ gretose tai nebuvo pirmasis bandymas įdiegti hidraulinę važiuoklę į lengvąjį automobilį.
Pirmąjį kartą šio tipo pakabą išvydome „Citroën Traction Avant“ – dar viename technologiškai pažangiame automobilyje. Vis dėlto, Andre Lefebyre vedama komanda sugebėjo sukurti inovatyvią ir analogų neturinčią važiuoklę, kuri leisdavo pamiršti kelio nelygumus, atsainų kelininkų darbą. Iš tiesų, tai buvo vienas iš tų atvejų, kai automobilio riedėjimas keliu sudarydavo įspūdį, jog tupite ant skraidančio kilimo.
Per dvidešimties metų laikotarpį, „Citroën“ sukūrė daugybę „DS“ modelio variacijų. „DS“ buvo gaminamas su sedano, universalo, kabrioleto ir netgi kupė kėbulo tipais. Kiekvienas iš jų vertas atskiros istorijos, ypač „Citroën DS Decapotable“.
„Citroën DS Decapotable“ iš kitų „DS“ modelio versijų išsiskiria tuo, jog jis buvo gaminamas ne „Citroën“ priklausančioje gamykloje. Kaip tai gali būti?
Už šio įstabaus grožio kabrioleto atsiradimą turėtume dėkoti vienam garsiausių automobilių entuziastų, inžinierių ir dizainerių – Henriui Chapronui.
Išskirtinių automobilių dirbtuves valdęs specialistas nuo pat pirmųjų „Citroën DS“ pasirodymo dienų šiam ratuočiui skyrė ypatingą dėmesį. Jis buvo tas žmogus, kuris sugebėdavo realizuoti pačių įnoringiausių klientų pageidavimus. Jis taip pat buvo tas pats žmogus, kuris iniciavo „Citroën DS Decapotable“ projektą.
Pagal susitarimą abiejų šalių susitarimą, naujoji „Citroën DS“ versija turėjo būti gaminama Henriui Chapronui priklausančiose dirbtuvėse. Tokiu būdu „Citroën“ galėjo susitelkti į masėms skirtų versijų konstravimą, o savo amatą puikiai išmanantis Henris Chapronas galėjo susikoncentruoti į „Citroën DS Decapotable“.
„Citroën DS Decapotable“ buvo brangus automobilis. Beprotiškai brangus, net ir kai kuriems aukštuomenės atstovams šis ratuotis buvo pernelyg sunkiai įkandamas kąsnis. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl Henrio Chaprono dirbtuvėse gimė tik 1365 kabrioletų egzemplioriai.
Vis dėlto, klasikinių automobilių kolekcionieriai didžiausią simpatiją jaučia 1967 metais pagamintiems modeliams. Būtent šiais metais „Citroën DS21 Decapotable“ turėjo gražesnį prietaisų skydelį, didesnio tūrio variklį, pažangesnę hidraulinę važiuoklę ir viengubus, apvalius priekinius žibintus. Didžiausia bėda yra ta, jog 1967 metais dienos šviesą išvydo tik 91 „Citroën DS21 Decapotable“ egzempliorius iš kurių iki šių dienų išliko maždaug puse. Todėl nenuostabu, jog bet kokio stovio egzempliorius atkeliavęs iš 1967 metų kainuoja šešiaženkles sumas.