Teoriškai – jis buvo pasiruošęs išvažiuoti į bendro naudojimo kelius. Jis turėjo pilnai funkcionuojantį 1,5 litro benzininį variklį, tamsiu paros metu kelią apšviečiančius žibintus. Apskritai – tai buvo normalus automobilis.
Tolimesnę „Type 73“ kupė projekto vystymą sustabdė du veiksniai: Ettore Bugatti mirtis, o kartu su juo ir grandioziniai planai pastatyti naują „Bugatti“ gamyklą, kurioje būtų vykdoma prancūziškos markės veikla.
Paruoštas lenktynių trasoms
Kol Vokietijos lyderiai bandė įgyvendinti savo planus – užkariauti visas Europos šalis. Ettore Bugatti su savo ištikimiausiais specialistais – Noel Domboy ir Antoin Pichetto, artilerijos ir automatinių ginklų fone kūrė įvairiausius planus, braižė skirtingų sportinių bolidų eskizus.
Kol daugelis gamintojų skyrė prioritetą serijinei gamybai skirtiems modeliams. Juk būtent jie neša pelną. Ettore Bugatti buvo kitokios nuomonės.
Antrojo pasaulinio karo įkarštyje jis kartu su savo ištikimiausiais inžinieriais turėjo lenktynėms paruoštą bolidą – „Type 73C“.
Šis kompaktiškas „Type 73C“ buvo komplektuojamas su itin lengvu 1,5 litro darbinio tūrio, 16 vožtuvų varikliu. Tai buvo visiškai naujas variklis, turėjęs šlapias cilindrų įvores, nuimamą cilindrų galvutę (iki tol ji buvo išliejama ir apdorojama kartu su cilindrų bloku). Naujutėlis variklis buvo suporuotas su naujutėle sinchronizuota keturių laipsnių mechanine pavarų dėže.
Sportinio bolido autoriai planavo pagaminti 20 „Type 73C“ važiuoklių, bet kaip žinote patys – šiems planams nebuvo lemta išsipildyti.
Pirmąjį „Type 73C“ egzempliorių „Bugatti“ pagamino ir pirmajam klientui pristatė 1946 metų balandį. Tuomet jis buvo parduotas už 500 000 Prancūzijos frankų. Dar penki automobiliai buvo užbaigti metų eigoje.
Daugelis aukščiausio kalibro lenktynininkų sužinoję, jog „Bugatti“ pradėjo konstruoti sportinius bolidus, nuskubėjo į tuometinę bendrovės būstinę ir įteikė 25 000 frankų depozitą. Tai padarė net 15 lenktynininkų. Ir vėlgi, „Bugatti“ planai sugriuvo, nes Ettore Bugatti tiesiog neturėjo reikalingų medžiagų, jog galėtų įgyvendinti visų lenktynininkų užsakymus.
Atkūrė savo jėgomis
Kai „Bugatti“ įkūrėjas ir idėjų generatorius mirė, visi iki tol sukonstruoti, bet ne iki galo užbaigti sportiniai bolidai buvo išardyti, o lenktynininkų depozitai – sugrąžinti.
1960-ųjų pradžioje, Jeanas de Dobbeleeris sugebėjo įsigyti keletą „Type 73C“ bolido detalių, išanalizavo Antoin Pichetto brėžinius ir savomis jėgomis užbaigė „Type 73C“ bolidą.
Praėjus vieneriems metams Jeanas de Dobbeleeris sugrįžo į „Bugatti“ gimtąjį miestą, įsigijo dar vieną šūsnį „Type 73C“ detalių ir savomis jėgomis surinktą važiuoklę išsiuntė į Jungtines Valstijas, kuriose jis galiausiai pateko į „Bugatti“ eksperto Erico Richardsono, o po jo mirties – Tomo Wheatcrofto rankas.
Būtent pastarojo dėka pasaulis išvydo dar vieną neįgyvendintą Antoin Pichetto projektą. Jis taip pat buvo atkurtas naudojantis „Bugatti“ dizainerio brėžiniais ir informacija, kurią tik buvo galima rasti.
