(nuotr. Vytautas Dranginis)
Kas tapo jūsų įkvėpimo šaltiniu, kuris paskatino domėtis fotografija?
Darius Kibirkštis – Automobiliai, sportiniai automobiliai. Vaikystėje, kuomet nebuvo interneto, sporto naujienas skaitydavome žurnaluose, su begale spalvotų nuotraukų iš automobilių bandymų arba sporto varžybų. Taip pat mane visuomet žavėjo fotografijos galia sustabdyti ir įamžinti akimirkas, emocijas, parodyti daugiau.
Kaip atsidūrėte automobilių sporto pasaulyje?
Darius Kibirkštis – Automobilių sportas mano gyvenime, vienu ar kitu pavidalu, buvo nuo pat vaikystės. Iš pradžių kaip fano. Domėjausi ir sekiau beveik visas auto-moto sporto serijas, Lietuvoje – gyvai, o visame pasaulyje – jau „Eurosport“ kanalo pagalba. Vėliau, šešerius metus buvau autosporto teisėju, Lietuvos automobilių ir motociklų sporto teisėjų klube „Startas“. Teisėjaudavau ne tik Lietuvoje vykusiose kartingo, kroso, motociklų, ralio, žiedo varžybose. Taip pat keliaudavau į išvykas tarptautinėse varžybose. Viso to periodo metu turėdavau arba „muilinukę“ arba juostinį fotoaparatą, ir pasitaikius progai, vis įamžindavau kelias akimirkas. Taip, palaipsniui, visa tai peraugo į aktyvų įsitraukimą ir darbą fotografu varžybose.
Ar tikėjotės, jog automobilių sporto fotografija taps pajamas nešančia veikla?
Darius Kibirkštis – Visų pirma – tai buvo, yra ir, tikiuosi, liks ilgam – aistra, malonumas. Tačiau žinoma, foto technikai ir kelionėms į varžybas reikia nemažai investicijų, tad meluočiau, jei sakyčiau, jog to nesiekiau.
Kada įvyko tas lemiamas lūžis, po kurio sulaukdavote užsakymų iš renginių organizatorių ar autosporto komandų?
Darius Kibirkštis – Kadangi aš seniai sukausi autosporto bendruomenėje ir buvau daugiau ar mažiau pažįstamas su sportininkais, organizatoriais, pirmieji užsakymai pradėjo plūsti gan greitai. Komandos pamačiusios, jog aš pradėjau rimtai fotografuoti ir, kas turbūt svarbiau, pastoviai ir nuolatos dalyvavau varžybose kaip fotografas.
(nuotr. Alfonsas Rakauskas)
Sprendžiant iš nuotraukų galerijų kiekio, ralis – jūsų mėgstamiausia autosporto disciplina. Kuo ji jus taip žavi?
Darius Kibirkštis – Varžybų pasirinkimą diktuoja užsakovai. Iš tikrųjų, nuo pat vaikystės mane labiausiai žavėjo ir traukė žiedinės varžybos. Net ir dabar, rinkdamasis kompiuterinį žaidimą renkuosi tarp „GT Sport“ ir „Asseto Corsa“, o ne iš „Dirt“ ar „Richard Burns Rally“. Matyt tam įtakos turėjo Formulė 1, stebima nuo 1992 metų, ir begalė kitų varžybų rodomų per Eurosportą.
Nemažą įtaką padarė ir „Kaukaro“ žiedo trasa, kaip tik tuo laikmečiu priimdavusi Lietuvos čempionatų varžybas. Bolidų variklių garsas būdavo girdimas pro mano buto langus, nes trasa buvo visai netoli nuo namų. Bėgdavau nuo ryto stebėti to laikmečio Lietuvos čempionato sportinius automobilius ir ypač formulių klasę, kurioje tuo metu dominavo Ramūnas Čapkauskas.
Šiuo metu ralis sudaro didžiausią procentą mano varžybų, kuriuose dirbu matyt todėl, jog Lietuvoje šį autosporto disciplina yra gausiausia, tiek dalyvių skaičiumi, tiek tuo, jog vyksta visais keturiais metų laikais, tiek trasų kiekiu. Ralis žavi savo dinamiškumu, besikeičiančiomis sąlygomis, vietomis, reljefu.
Automobilių sporto varžybas fotografuojate kone dešimtmetį. Ar sparčiai patobulėjusios technologijos pakeitė, pakoregavo jūsų darbą?
Darius Kibirkštis - Technologijų progresas, kaip ir visose srityse, taip ir fotografijoje palengvina, pagreitina tavo vykdomą procesą, sutaupo laiko, leidžia užfiksuoti daugiau akimirkų. Žinoma, visuomet yra ir neigiamų pasekmių. Ankščiau, po varžybų galėdavai ramiai keliauti namo ir apdoroti nuotraukas, paruošti jas užsakovui. Dabar, kuomet iš fotoaparato gali ką tik padarytą nuotrauką įsikelti į savo mobilųjį telefoną ar nešiojamą kompiuterį, ją apdoroti ir išsiųsti užsakovui per 1-2 minučių tarpą, būdamas trasoje tarp ralio automobilių. Dėl to lieka mažiau laiko pasimėgavimui pačiu procesu, atsiranda daugiau įtampos ir skubėjimo. Tačiau grįžti prie juostinio fotoaparato sporto varžybose tikrai nebenorėčiau.
Esate sudalyvavęs ne viename automobilių sporto renginyje. Kuris ar keletas iš jų atmintyje įstrigo labiausiai?
Darius Kibirkštis – Didžiausius įspūdžius palieka varžybos, kuriose dalyvauja įspūdingi automobiliai ar vyksta nuožmi kova iki pat finišo vėliavos. Esu buvęs fotografu „Formula Renault 3,5“ varžybose Barselonos, Imolos, Monzos ir Portimao trasose, kur be formulių būdavo ir palaikymo varžybos su begale „Ferrari“, „Lamborgini“, „Lotus“, „Porsche“ ir kitų GT klasės automobilių. Būnant fotografams skirtose vietose, per pora metrų nuo lekiančių bolidų, net junti asfalto vibraciją po kojomis nuo variklio griausmo.
Lietuvoje visad malonu būti 1006 kilometrų varžybose, dėl jose esančios atmosferos. „300 Lakes Rally“ visų buvo mėgiamas dėl organizavimo, įvairių trasų ir žinoma – savos atmosferos.
Tokiose varžybose kaip „1006 kilometrų lenktynės“ niekada netrūksta veiksmo. Kaip žinote, jog turite būti konkrečioje vietoje, konkrečiu laiku?
Darius Kibirkštis – Visų sporto disciplinų varžybos, ar tai būtų krepšinis, ar 1006 kilometrų lenktynės ar ralis, vyksta pagal tam tikras nuolatines taisykles, kurias perpratus, bei įgavus patirties, galima iš anksto žinoti kur ir kada tam tikras automobilis stos keistis padangas arba kur krepšinio kamuolys galimai judės iš vieno žaidėjo kitam.
GALERIJA
