Aktualijos

Balandį baigiantis Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus Dariaus Jauniškio kadencijai, prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad šiuo metu yra aptarinėjami du, trys galimi kandidatai, kurie galėtų pakeisti dabartinį vadovą. Nors, prezidento teigimu, tarp pastarųjų yra ir VSD direktoriaus pavaduotojo pareigas einantis Remigijus Bridikis, šalies vadovas jo neįvardija kaip pagrindinio pretendento. „Šiuo metu kalbame apie du, tris kandidatus.

Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) prezidentas Gitanas Nausėda ragina lėšų ieškoti įgyvendinant konsoliduotą pajamų apmokestinimą pagal dydį, peržiūrint institucijų finansavimą.

Istorinis Valstybinės gynimo tarybos sprendimas – artimiausiais metais bus dvigubinamas krašto gynybai skiriamas biudžetas, jis sieks 5–6 procentus nuo bendrojo vidaus produkto. Toks sprendimas su naująja – socdemų – valdžia priimtas, nes norima paspartinti nacionalinės divizijos sukūrimą.   Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Tai reiškia, kad vietoj šiemet suplanuotų 2 su puse milijardo eurų, gynybai reikės skirti 5 ar net daugiau milijardų kasmet.

Penktadienį 10 sostinės mokyklų buvo apdovanotos už aktyvų įsitraukimą ir nuoseklų dalyvavimą projekte „Vilnius yra mokykla“ bei už ambiciją imtis novatoriškų ugdymo formų, pranešė Vilniaus miesto savivaldybės įstaiga „Edu Vilnius“. Anot „Edu Vilnius“, aktyviausių mokyklų apdovanojimus šiemet pelnė Vilniaus „Pelėdos“ pradinė mokykla, Vilniaus Pavilnio pagrindinė mokykla, Vilniaus Juzefo Ignacijaus Kraševskio gimnazija, Vilniaus „Saulėtekio“ mokykla-daugiafunkcis centras, Vilniaus Prano Mašioto ...

Žiema šiemet šiltesnė nei pernai, tačiau sąskaitos už šildymą pučiasi. Šilumos tiekėjai teisinasi, kad šildymas brangsta dėl panaikintos PVM lengvatos ir šilumos gamintojų keliamų kainų. Šilumininkai pripažįsta, kad sąskaitų dydį jau nelabai lemia šaltis, žiema šilta ar šalta – sąskaitos bus panašios. O štai dujomis besišildantys namus gyventojai šį sezoną taupo. Dujų sudegina panašiai kaip pernai, tačiau dujoms atpigus ir sąskaitos kone trečdaliu sumažėjo.

Siekiant užtikrinti geresnius gynybinius pajėgumus, 2026-2030 m. bus ženkliai didinamas Lietuvos gynybos biudžetas, susitikime su NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja Radmila Šekerinska teigė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. „Mes labai rimtai žiūrime į savo šalies gynybą, todėl šiandien priėmėme istorinį sprendimą 2026-2030 metais ženkliai didinti gynybos biudžetą.

Dėl GPS trikdžių dar vakar pavakarę Vilniaus oro uoste negalėjo nusileisti lėktuvas iš Londono. Orlaivis buvo nukreiptas į Varšuvos oro uostą, iš kurio po kelių valandų, patikrinus navigacijos sistemas, galiausiai buvo leista lėktuvui grįžti į Vilnių. Už eismą ore atsakinga „Oro Navigacija“ kol kas negali pasakyti, kodėl kilo GPS signalo sutrikimai, bet neatmeta ir rusų provokacijos. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Po naujų metų Lietuvoje padidėjus akcizams, išbrangus degalams ir cigaretėms, pirkėjai parduotuvėse atkreipia dėmesį ir į gerokai išaugusias alkoholio kainas. Internautų dėmesį patraukė viskio butelis, kuris viename prekybos tinkle kainuoja keliolika eurų daugiau nei kitame. Verslas aiškina, kad sausį milžiniškus alkoholio kainų skirtumus lemia ir įsigalioję nauji akcizai, ir skirtingi antkainiai. O pirkėjai lieja pyktį ir kaltina verslininkus godumu.

Dėl neryžtingumo ir netinkamo reagavimo Vakarų valstybės praleido turėtas galimybes sustabdyti Rusiją nuo jėgos naudojimo, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras. „Praleidome kritines galimybes sustabdyti Rusiją, kai galėjome. Nuo neryžtingumo Bukarešto viršūnių susitikime 2008 metais iki nepakankamų reakcijų į Krymo aneksiją ir invaziją į Rytų Ukrainą 2014 metais“, – penktadienį per Vilniuje vykusią užsienio ir saugumo politikos konferenciją „Sniego susitikimas“ sakė Kęstutis Budrys.

Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus per ateinančius ketverius metus gynybos finansavimą didinti iki 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), buvusi premjerė Ingrida Šimonytė sako – kol kas tokie tikslai tėra didelė ambicija. Ir nors siekiniai, anot jos, yra sveikintini, konservatorė pabrėžia – reikėtų tiesiai pasakyti, iš kokių šaltinių bus surenkami papildomi asignavimai krašto apsaugai. „Kol kas tai tik labai didelė ambicija, kas, žinoma, visada yra labai sveikintina.

Norint įgyvendinti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc., ministras pirmininkas Gintautas Paluckas nurodo, jog tam bus reikalingos ne tik nacionalinės, bet ir Europos suteiktos lėšos. Be to, pasak premjero, reikės peržiūrėti ir mokestines lengvatas bei išimtis.  „Premjero požiūriu, siekiant tvaraus ir ilgalaikio finansavimo, būtinos sutelktos visos Europos Sąjungos šalių pastangos.

Penktadienį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Vadinamą istorinį sprendimą pakomentavo ir Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. Skvernelio teigimu tai yra labai svarbus politinis sprendimas, kuris padarytas atsižvelgiant į galimas grėsmes ateityje bei vertinant visas aplinkybes, kurios klostosi Ukrainoje.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, I b potipio beždžionių raupų (b raupų) atvejis 2025 m. sausio mėn. užregistruotas Prancūzijoje asmeniui, kuris nesilankė Afrikos šalyse, tačiau užsikrėtė artimo kontakto metu nuo kito asmens, kuris lankėsi Afrikos b raupų endeminėse šalyse anksčiau. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai atkreipia dėmesį, kad kiekvienas, turintis artimą sąlytį su b raupais sergančiu asmeniu, gali užsikrėsti.

Penktadienį prezidentui Gitanui Nausėdai pareiškus, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis tokio sprendimo griežtai nepalaiko. Naujienų portalui tv3.lt jis tvirtino, kad toks VGT sprendimas kelia daug klausimų ir yra nerealus. „Absoliučiai, man yra šokas“, – sakė R. Žemaitaitis.

Lietuva ir toliau aktyviai telks visokeriopą pagalbą demokratijos atkūrimo siekiančiai Baltarusijai ir sieks Aliaksandro Lukašenkos režimo atsakomybės už nusikaltimus žmoniškumui, po susitikimo su Baltarusijos opozicinių jėgų lyderiais Sviatlana Cichanouskaja ir Pavelu Latushko teigė teisingumo ministras Rimantas Mockus.

Socialdemokratė Rasa Budbergytė įsitikinusi, kad siekiant realizuoti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc. – mokestinės politikos ir viešųjų išlaidų peržiūra yra neišvengiama.   „Tai, apie ką kalba – aš suprantu, yra poreikis, kad mes galėtume demonstruoti atsparumą ir atgrasymą. Kad mūsų maža valstybė, su tokiu BVP, kokį turime ir su tuo, kaip ekonomika auga, mums reikia permąstyti kryptis.

Socialiniuose tinkluose plinta diskusijos apie Užimtumo tarnybos darbą. Gyventojas tvirtina, kad susirado darbą savarankiškai, tačiau Užimtumo tarnybos paskyroje rašoma, jog žmogus tai padarė su tarnybos pagalba. Keisčiausia tai, kad paskyroje, anot internauto, įrašyti fiktyvūs darbo pokalbiai. Kiti gyventojai taip pat tvirtina, kad tai – kasdienė praktika, o Užimtumo tarnybos atstovė informacijos nei patvirtina, nei paneigia.

Ketvirtadienį paaiškėjus, kad Remigijaus Žemaitaičio atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl šmeižto ir neapykantos kurstymo buvo nutraukti, ekspremjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad šio politiko paskyrimas į Seimo vicepirmininkus darytų gėdą. Konservatorė akcentuoja, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama R. Žemaitaičio baudžiamoji byla dėl neapykantos kurstymo prieš žydus ir Holokausto neigimo.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiantis gynybos finansavimas NATO šalyse turėtų tapti „nauju atskaitos tašku“. Taip šalies vadovas kalbėjo po susitikimo su Aljanso generalinio sekretoriaus pavaduotoja Radmila Šekerinska. „Trys procentai bendrojo vidaus produkto gynybai turi tapti nauju atskaitos tašku visoms NATO sąjungininkėms.

Buvęs Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys, parlamentaras, socdemų frakcijos Seime atstovas Ramūnas Vyžintas siekia, kad civilinėje byloje jam pateiktas ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo teisme būtų nagrinėjamas už uždarų durų.

Išaugus sergamumui gripu ir kitomis peršalimo ligomis gyventojai pradėjo skųstis nerandantys reikiamų vaistų. Paprastai kalbama apie antibiotikų stygių, tačiau tarnybos ramina – yra kuo pakeisti šiuos vaistus. Pastaruoju metu viešoje erdvėje itin daug kalbant apie išaugusį antibiotiko klaritromicino poreikį ir šio vaisto tiekimo sutrikimus, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) atkreipė visuomenės dėmesį, kad yra alternatyva šiems vaistams.

„MG Baltic“ politinės korupcijos byloje nuteistas E. Masiulis pateikė skundą Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT), pranešė portalas „Vakarų ekspresas“. Tai patvirtino ir pats politikas. Kaip skelbė „Vakarų ekspresas“, laisvės atėmimo bausmę šiuo metu atliekantis E. Masiulis siekia įrodyti, kad nagrinėjant bylą, kurioje jis nuteistas, buvo pažeista Žmogaus Teisių Konvencija.

Valstybės saugumo departamento (VSD) dabartinio vadovo Dariaus Jauniškio kadencijai artėjant į pabaigą, Prezidentūroje vyksta diskusijos, kad jį pakeisti galėtų dabartinis direktoriaus pavaduotojas Remigijus Bridikis, remdamasis šaltiniais skelbia portalas Lrt.lt. Anot dviejų portalo šaltinių, tai realiausias kandidatas šiai pozicijai užimti. VSD direktoriaus pavaduotoju R. Bridikis dirba nuo 2015 metų.

Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus, jog nuo ateinančių iki 2030 metų gynybos finansavimas turėtų siekti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ragina stiprinti tolimojo smūgio galimybes. „Labai svarbu yra kur mes tuos pinigus investuosim.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis sveikina Valstybės gynimo tarybos (VGT) sutarimą 2026-2030 metais didinti gynybos finansavimą iki 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). LVK vadovo teigimu, verslo bendruomenė yra pasiūliusi ir savo sprendimų, kaip galima būtų surinkti daugiau valstybės biudžeto lėšų krašto apsaugai.

Valdančiajai koalicijai priklausančios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis teigia, kad artimiausiais metais Valdančiajai koalicijai priklausančios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis teigia, kad artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) tik iš nacionalinio biudžeto lėšų yra nerealu.

Ketvirtadienį Vilniaus mokyklose registravus du smurtinius incidentus, kai fizinį skausmą moksleiviams, kaip įtariama, sukėlė mokytoja bei vienos iš ugdymo įstaigų vadovas, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako, kol kas, nežinant tikslių aplinkybių, šių įvykių vertinti negalinti. Visgi, ji pabrėžia – jei įtarimai pasitvirtintų, toks elgesys nebūtų toleruotinas. „Kol nėra iki galo išsiaiškintos įvykių aplinkybės, vertinti negalime.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigia, kad penktadienį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą į NATO misiją Kosove siųsti būrio dydžio karinį vienetą. „Vienas iš sprendimų, kuris buvo priimtas, kad mes didiname tarptautinių operacijų mandatą NATO operacijoje Kosove – planuojame skirti būrio dydžio vienetą“, – po VGT posėdžio Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė D. Šakalienė.

Lietuvai per ateinantį penkmetį gynybai planuojant skirti nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys šiuo pavyzdžiu ragina pasekti ir NATO partnerius. „Sunkiais laikais reikia drąsių sprendimų ir lyderystės. Raginame savo sąjungininkus sekti šiuo pavyzdžiu. Pasyvių „pasėdėkime ir palaukime“ strategijų era baigėsi“, – penktadienį socialinio tinklo „X“ paskyroje rašė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Prokurorams nutraukus ikiteisminį tyrimą „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio atžvilgiu dėl dviejų konservatorių šmeižto ir neapykantos kurstymo, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad situacija pasikeitė į geresnę pusę. „Teisinė situacija pasikeitė į geresnę pusę R. Žemaitaičiui“, – BNS penktadienį Vilniuje sakė parlamento pirmininkas. Tačiau politikas neatsakė, ar šis faktas turės įtakos jo sprendimui teikti R. Žemaitaičio kandidatūrą į Seimo vicepirmininko pareigas, ar ne.

Kauno apylinkės teisme – agresyvaus kaltinamojo išpuolis. Vyras per posėdį pasiuto – paeiliui metė tris kėdes į teisėją, sudaužė televizorių, o teisėjai su sekretore bandant pabėgti iš salės, vijosi ir dar smogė teisėjai kumščiu į krūtinę. Jis žinomas už smurtinius nusikaltimus. Prezidentas Gitanas Nausėdą šį išpuolį pavadino pasibaisėtinu.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Šokiruojantis įvykis sukrėtė Kauno apylinkės teismą, kur kaltinamasis užpuolė ir sumušė teisėją Vitą Padriezaitę.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė patvirtino, kad šiuo metu yra vykdomas tyrimą dėl ketvirtadienį nenusileidusio lėktuvo, kuris skrido iš Londono į Vilnių. Ministrės teigimu, šiuo metu yra vertinama visa pasirodanti informacija. „Mes apie tai kalbėjome ir dar kalbėsime, yra daug įvairios informacijos, tačiau galutinių išvadų, kol dar nėra baigtas tyrimas tikrai nenorėtume daryti.

Galimybę trauktis iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos aptarinėjusi Valstybės gynimo taryba (VGT) nepriėmė sprendimo dėl jos denonsavimo, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. Pasak šalies vadovo, atitinkamiems sprendimams reikia daugiau laiko ir konsultacijų su sąjungininkais.  „Šiandien aš nesiimčiau teigti, kad tai bus denonsavimas arba nedenonsavimas.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad penktadienį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). „Valstybės gynimo posėdžio metu priėmėme tikrai istorinį ir labai savalaikį sprendimą dėl tvaraus krašto apsaugos sistemos finansavimo. Sutarėme, kad 2026-2030 metų laikotarpiu gynybai kasmet skirsime nuo 5 iki 6 proc.

Dalis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir Liberalų sąjūdžio frakcijų narių kreipėsi į šalies vadovą Gitaną Nausėdą, prašydami grąžinti Valstybės tarnybos įstatymo projektą pakartotinai svarstyti Seimui.

Žinoma sinoptikė Elvyra Latvėnaitė socialiniuose tinkluose perspėja apie anticikloną Beate, atnešusį į Lietuvą ramesnius orus. Tačiau, pasak jos, nuo kitos savaitės vidurio sugrįš žiemiški orai.  „Sveiki visi šią pilką ir darganotą dienelę.

Specialistai, vertindami Lietuvos gyventojų sergamumą, pastebi, kad 97 proc. susirgimų sudaro per orą plintančios infekcijos, iš kurių daugiausia – sezoninis gripas ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Skiepijimas nuo sezoninio gripo yra ne tik ekonomiškai efektyvus, nes sumažėja apsilankymų pas gydytojus skaičius, prarastų darbingų darbo dienų, antibiotikų, skirtų bakterinėms gripo komplikacijoms gydyti, vartojimas.

Socialiniuose tinkluose jau kelias dienas nerimsta pokalbiai apie Vilniaus klube įvykusį kuriozą. Sostinės klube įrengtoje fotobūdelėje pora nusifotografavo galimai intymioje fotosesijoje. Šios nuotraukos žaibiškai išplito socialiniuose tinkluose ir kilo aštrios diskusijos, į kurias įsitraukė ir žinomi žmonės. Viešoje erdvėje netyla diskusijos apie išplitusias nuotraukas, kuriose matoma, kaip viename Vilniaus naktinių klubų įrengtoje fotobūdelėje pora užsiima oraliniu seksu.

Nuo pat Naujųjų metų pradžios Biržų rajone iš namų išėjo ir iki šiol negrįžo 19-metis Jonas Maižikas. Jono artimiausi žmonės ir draugai naujienų portalui tv3.lt atsiuntė labai jautrų laišką. Jie meldžia gyventojų pagalbos ir prašo visų likti neabejingais. Papasakojo daugiau detalių. Draugai laiške rašo, jog toks žmogaus dingimas yra neeilinis įvykis, kurio nevalia užmiršti, todėl šiuo prašymu jie stengiasi suburti daug daugiau savanorių, nei jų planuojama suburti.

Baudos už gamtos teršimą gali siekti tūkstančius eurų, tačiau kai kurių žmonių tai vis tiek nestabdo paversti miškus nelegalių sąvartynų vieta. Šįkart Vilniaus apylinkėse, miške, buvo aptiktas kalnas šiukšlių, tarp kurių – asmeninės nuotraukos, pagal kurias socialiniuose tinkluose gyventojai bando miško niokotojus atpažinti.

Valdantiesiems ketinant skirtingais būdais prižiūrėti maisto kainas, tarp jų – kurti tam skirtą Tarybą, opocinių liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad tokiu būdu valdantieji siekia demonstruoti, jog vykdo rinkiminius pažadus dėl maisto kainų mažinimo. „Aš suprantu, kad socialdemokratai, tiek savo programoje rašę pažadą pažaboti kainas, tiek rinkimų kampanijos metu daug apie jį kalbėję, turi rodyti kažkokius veiksmus ta linkme.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dirbtinio intelekto lustų eksporto ribojimas, kurio sąlygos bus taikomos ir Lietuvai, neparodo pablogėjusių santykių ar netinkamai vykdytos užsienio politikos pasekmių, mano Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Pasak politikės, matant, kad apribojimas bus taikomas ir Lietuvos kaimynėms, jis gali būti paremtas objektyviais faktais.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina iniciatyvą Sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena. Politikė pabrėžė, kad šią dieną mokyklas lankantys vaikai turi galimybę susipažinti su gyva šalies istorija. „Iniciatyva yra prasminga, tačiau yra ir argumentų prieš.

Po to, kai žinoma šalies medikė pareiškė nebeteiksianti konsultacijų rusų kalba, Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė nurodo, kad pernai registruotuose darbo skelbimuose tokių atvejų, kai Lietuvos įmonėse reikalaujama išskirtinai mokėti karą Ukrainoje pradėjusios šalies kalbą, nepastebėta. Tiesa, pažymi ji, kaip privalumas arba būtinybė, norint efektyviai eiti pareigas, rusų kalba 2024-aisiais įvardinta maždaug 5-iuose tūkstančiuose darbo skelbimų.

Reikšmingų postų Vyriausybėje ir Seime neturinčios „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio sprendimas likti valdančiojoje daugumoje yra silpnumo ženklas koalicijos partneriams, teigia Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Dėl Remigijaus Žemaitaičio pareiškimų, kad išeis ar neišeis iš koalicijos, mes matome, kad keičiasi nuomonės labai dažnai.

Seimui ketinant pavesti Valstybės kontrolei atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) veiklos auditą, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad tokios iniciatyvos turėtų kelti nerimą dėl žiniasklaidai daromo spaudimo.  „Tai turėtų kelti nerimą dėl daromo spaudimo žiniasklaidai. (...) Politikams kištis į tai ne tai, kad nereikia, bet tai yra žalinga“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ prašant teisėsaugos pradėti ikiteisminį ir išsiaiškinti, ar buvusi Vyriausybė galimai kliudė „Teltonikos“ projekto Liepkalnyje statyboms, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina – tokie kreipimaisi neturėtų tapti politikų spaudimo teisėsaugai. „Manau, kad inicijuoti įvairius procesus galima, tiktai tai neturėtų tapti ar sudaryti politikų spaudimo teisėsaugai regimybės.

Du Lietuvos laivai penktadienį pradeda patruliavimą, dalyvaudami kritinės infrastruktūros apsaugos operacijoje Baltijos jūroje. Kariuomenės duomenimis, vykdydami NATO operacijos „Baltic Sentry“ veiksmų planą aktyvuoti ir į Baltijos jūrą išplaukė Karo laivų flotilės priešmininis bei patrulinis laivai.

Penktadienį Vilniuje prasidės kasmetinė užsienio ir saugumo politikos konferencija „Sniego susitikimas 2025“.  Šiais metais renginio diskusijų metu didžiausias dėmesys bus skiriamas bendroms Vakarų pastangoms stiprinti paramą Ukrainai, būtinybei veikti išvien siekiant atremti Rusijos keliamas grėsmes, tvirtai NATO gynybos ir atgrasymo politikai bei svarbiausiems Aljanso darbotvarkės klausimams artėjant NATO viršūnių susitikimui Hagoje.