Aktualijos

Žiemą vairuotojai dažnai susimąsto: kodėl net ir esant slidžiai kelio dangai, barstytuvai ne visada pasirodo iškart? „Kelių priežiūra“ aiškina, kad jų darbas vyksta pagal aiškiai suplanuotą schemą, o ne atsitiktinai, rašoma pranešime spaudai.  Barstytuvų maršrutai sudaromi taip, kad būtų padengtas kuo didesnis kelių tinklas. Jie dirba žiediniu principu – grįžta papildyti atsargų ir vėl išvažiuoja į kitą ruožą.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) atsargos generolas Herbertas Raymondas McMasteris teigia, kad amerikiečių kariai liks Baltijos valstybėse, o Lietuva yra pavyzdinė sąjungininkė, suprantanti Rusijos grėsmę. Todėl, pasak jo, Europos lyderiai turėtų Amerikos administracijai paaiškinti, kokias rizikas kelias Kremliaus lyderis Vladimiras Putinas. „Manau, kad galite būti tikri, kad mūsų pajėgos liks čia. JAV svarbu suprasti, jog Lietuva yra pavyzdys, koks turi būti sąjungininkas Europoje.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą, iš pareigų pasitraukusią buvusią „Lietuvos žirgyno“ direktorę Feliciją Kelmickaitę įtariant galima korupcija. Kaip Eltai patvirtino ŽŪM, gavusi beveik metus žirgynui vadovavusios direktorės Felicijos Kelmickaitės prašymą, „Lietuvos žirgyno“ valdyba trečiadienį vadovę atleido iš pareigų.

Žinoma Lietuvos sinoptikė Elvyra Latvėnaitė socialiniuose tinkluose praneša apie artėjantį atšilimą. Pasak žinomos sinoptikės, Baltijos ir Rytų Europos regionus greitu metu pasieks anticiklonas Finja IV-oji, kuri su savimi atsineš ramesnius ir sausesnius orus. O jau nuo kitos savaitės vidurio dienomis ir naktimis turėtume sulaukti teigiamos oro temperatūros ir lietaus.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis bus kompensuojama vienuolika naujų vaistų, skirtų įvairių formų vėžiui gydyti, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).  Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija naujus vaistus siūlo pradėti kompensuoti nuo balandžio 1 d. „Į kompensuojamųjų vaistų sąrašus perkeliami visi vaistiniai preparatai, kurie iki šiol buvo rezerviniame sąraše ir laukė finansavimo.

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Jungtinių Valstijų (JAV) lyderio Donaldo Trumpo pareiškimai, kuriais Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį jis pavadino diktatoriumi, yra „spaudimas pasiduoti“. Pasak Miuncheno saugumo konferencijos patariamosios tarybos nariu tapusio politiko, susitarimas tarp D. Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino veikiausiai jau yra padarytas.

Buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) sausumos pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas teigia, kad jį nustebino viešojoje erdvėje nuskambėję prezidento Donaldo Trumpo pareiškimai apie Ukrainą. Pasak jo, Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis neturėtų būti vadinamas diktatoriumi.  „Buvau nustebęs išgirdęs šiuos žodžius. Nebandysiu psichologiškai paaiškinti, kodėl jis taip pasakė. Svarbiausia, kad visi ir toliau turime remti Ukrainą.

Jonavoje pilietiški gyventojai ir ugniagesiai gelbėtojai drausmino ant Neries ledo vaikščiojusius vaikus. Kaip skelbia Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, trečiadienį, po 10 val., gautas pranešimas, kad  ties Kauno gatve, ant Neries upės ledo vaikšto du mažamečiai vaikai. Gelbėtojams buvo panešta, kad vaikai atsisako nulipti nuo ledo.  Atvykus ugniagesiams, mergaitės jau buvo nulipusios nuo ledo ant kranto.

Prezidentas Gitanas Nausėda iš buvusio Ukrainos premjero Mikolos Azarovo atėmė Lietuvos valstybės apdovanojimą. Dekrete nurodyta, kad M. Azarovas iš apdovanotųjų sąrašo išbrauktas pažeminus apdovanotojo vardą. Ukrainos ekspremjerui Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius skirtas 1998 metų lapkritį per prezidento Valdo Adamkaus vizitą Ukrainoje.  M. Azarovas tuo metu vadovavo Ukrainos mokesčių tarnybai.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys neabejoja, kad taikos derybų metu Rusija gali pakartoti 2021 m. NATO keltą ultimatumą nesteigti karinių bazių Rytų Europoje. „Tikrai ištrauks, apie jį tikrai bus šnekama. Aš net neabejoju. Jeigu būsime minkšti – (ultimatumą – ELTA) ištrauks anksčiau“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė K. Budrys. 2021 m. gruodį, tvyrant įtampai tarp pajėgas prie sienos su Ukraina sutelkusios Maskvos ir Vakarų, Rusija iškėlė ultimatumą NATO.

Kadenciją baigiantis Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis savo patirtį galėtų išnaudoti eidamas ambasadoriaus pareigas ne vienoje šalyje, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

Ketvirtadienį Vilniuje vyksta 10-oji tarptautinė konferencija „Vilniaus saugumo forumas 2025“, kurioje pasaulio saugumo ir gynybos ekspertai dalijasi įžvalgomis, kaip stiprinti saugumą regione, kokiais būdais atgrasyti Rusiją, kaip toliau remti Ukrainą ir ko reikia, kad Europa atrastų politinės valios užkurti gynybos pramonę. Tarptautinė konferencija „Vilniaus saugumo forumas 2025“ vyksta vasario 20 d., ketvirtadienį, 9.30 val. Seimo konferencijų salėje.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad negalima Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo pareiškimų apie Ukrainą vadinti rusišku naratyvu, tačiau sako, kad Vašingtonas pateikė neteisingų teiginių, kuriuos reikėtų pataisyti.

Prezidento rinkimų klausimas Ukrainoje gali būti iškeltas tik įsivyravus taikai, sako prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė. „Rinkimų klausimas gali būti iškeltas tik tada, kai įsivyraus taika, žmonės galės normaliai eiti į rinkimus ir balsuoti“, – LRT radijui ketvirtadienį kalbėjo A. Skaisgirytė. Pasak jos, šiuo metu Ukrainoje yra paskelbta karo padėtis ir rinkimai yra negalimi pagal šalies įstatymus.

Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė stebisi, kad Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas greitai perėmė Kremliaus diktuojamą dezinformacinį naratyvą ir sako, kad tai nėra gera žinia Vakarams. „JAV prezidento pareiškimas pastarasis tikrai buvo gana didelis siurprizas, manau, ne tik mums, bet ir visoms JAV sąjungininkėms.

Susitikimą su prezidentu dėl vizito Briuselyje praleidęs „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis tikina, kad dabar metas ne gerti kavą, o priiminėti svarbius sprendimus europiniu lygmeniu. „Dėl ko aš negalėjau dalyvauti pas prezidentą, nors tikrai su mielu noru būčiau atėjęs, pasiklausęs ir uždavęs gana daug klausimų, drauge su J. Oleku šią savaitę keturias dienas buvome „NATO Commitee session“, – LRT televizijai sakė R. Žemaitaitis.

Lietuva į dainų konkursą siunčia alternatyvaus roko grupę „Katarsis“. Mūsų šalis varžysis kartu su seksualumą demonstruojančia suome ir ironiškai kavą su šlakeliu pieno išaukštinančiu estu. „Eurovizijos“ apžvalgininkų nuomone, bent jau kol kas Lietuva iš bendro dainų konteksto išsiskiria. O tai esą geras ženklas, reiškiantis, kad į lietuvių grupę pasaulis gali atkreipti dėmesį.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lietuvos europarlamentaras Petras Gražulis platina peticiją, renka parašus ir prašo teisėsaugos pasigailėti teisiamųjų riaušių byloje prie Seimo. Pasak Gražulio, akmenis mėtę, lazdomis langus daužę riaušininkai buvo išprovokuoti. Negana to, europarlamentaras susikrovė lagaminus ir patraukė į Jungtines Valstijas, kur dalyvaus respublikonų renginyje.

Antradienį Saudo Arabijoje JAV valstybės sekretorius Marco Rubio su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu susitiko aptarti dėl karo baigties derybų. Šių dviejų šalių atstovų susitikimas visuomenei kursto baimę. Ekspertas apžvelgia, ar tai tikrai kelia grėsmę Lietuvai, visai Europai, kas lauktų ateityje bei pabrėžė kitus svarbius užsienio politikos aspektus.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako, kad dar per anksti priimti sprendimus dėl karių siuntimo į Ukrainą taikai palaikyti. „Manau, kad šitam sprendimui susifermentuoti tikrai yra per ankstyvas etapas“, – trečiadienį teigė prezidentas. Taip G. Nausėda žurnalistams kalbėjo vykstant Prancūzijos rengiamam aukščiausiojo lygio susitikimui Ukrainos ir Europos saugumo klausimais, kuriame šalies vadovas dalyvauja konferenciniu skambučiu.

Tarptautinėje žiniasklaidoje jau pasirodė pranešimai, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali nusileisti Vladimiro Putino sąlygoms ir netgi atitraukti amerikiečių karius iš Baltijos šalių. Be to, Europą neramina ir tai, jog D. Trumpas dažnai menkina NATO bei Europos saugumo pagrindą. Buvęs JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Herbertas Raymondas McMasteris Europos saugumo klausimais nėra nusiteikęs optimistiškai.

Prezidentas Gitanas Nausėda Europos Sąjungos (ES) lyderiams siūlo 2030-ųjų sausio 1-ąją numatyti kaip „orientacinę datą“ Ukrainos narystei Bendrijoje. Taip jis kalbėjo trečiadienį tebevykstant aukščiausio lygio lyderių susitikimui Ukrainos ir Europos saugumo klausimais. Panašus vadovų susitikimas Paryžiuje įvyko pirmadienį, tačiau šįkart pakviestos pirmajame susitikime nedalyvavusios Europos šalys, taip pat NATO sąjungininkė Kanada.

Trumpui pradėjus kalbėti taip, kaip kalba Rusijos propaganda, bent kiek politika besidomintys lietuviai nuščiuvo. Po vakarykščių Amerikos lyderio pareiškimų, kuriuose jis dėl karo Ukrainoje apkaltino ne Putiną, o Zelenskį bei pažėrė tokių pačių ultimatumų kaip Kremlius, socialiniuose tinkluose lūžta sąmokslo teorijų frontas. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Vadinamoji desovietizacijos komisija trečiadienį posėdyje nusprendė, jog nėra poreikio keisti įstatymą, draudžiantį propaguoti totalitarinius ir autoritarinius režimus. Vyriausybės programoje numatyta, jog šis įstatymas turėtų būti tikslinamas, siekiant didesnio visuomenės įtraukimo. Konkretūs galimi pokyčiai iki šiol nebuvo pristatyti. „Konstatuojame, kad nėra poreikio keisti įstatymą, nes jeigu jis būtų vykdomas pilnai, kaip ir buvo numatyta, tų problemų nekiltų.

Vizito Švedijoje metu Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pareiškė, jog laikas diskusijoms dėl saugumo situacijos regione – baigėsi. Anot jo, itin svarbu, kad Europa kuo greičiau imtųsi ryžtingų veiksmų, stiprinant savo saugumą. „Laikas diskusijoms baigėsi, Europa turi imtis ryžtingų veiksmų dabar pat. Rusijos karo prieš Ukrainą baigtis nulems visos Europos ateitį bei paveiks globalią saugumo architektūrą“, – Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime cituojamas K. Budrys.

Vyriausybė, įvertinusi Seime svarstomą iniciatyvą dėl narkotikų „taškų“ kontrolės, siūlo už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų lindynių laikymą nustatyti griežtesnę administracinę atsakomybę nei už azartinių lošimų, ištvirkavimo arba alkoholinių gėrimų vartojimo lindynes.  Anot Vyriausybės, tokių lindynių laikymas sudaro sąlygas daryti nusikalstamas veikas, vartoti ir platinti narkotines ir psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Trečiadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda telefoninio pokalbio metu su Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Antonio Costa aptarė Europos saugumo, paramos Ukrainai ir galimas taikos derybų sąlygas. Kalbėdamas apie galimas derybas dėl taikos, Lietuvos lyderis pabrėžė, kad būtina stabdyti ne tik karą, bet ir agresiją. Anot G. Nausėdos, itin svarbu užkirsti kelią Rusijos karinės galios atkūrimui, išlaikant sankcijas ir tęsiant politinį bei diplomatinį spaudimą.

Nepriklausomybės Akto signataras, verslininkas Jonas Tamulis kritikuoja praėjusią savaitę išsakytus premjero Gintauto Palucko pareiškimus, esą Rusijos ir Ukrainos taikos derybų fone visuomenės gąsdinti augančia Kremliaus grėsme nereikėtų. „Man nepatiko kai kurių valdžios pareigūnų požiūris „negąsdinkime žmonių“. Nepykite, reikia visai atvirkščiai“, – tinklalaidėje politika.lt kalbėjo J. Tamulis. „Turime akivaizdžią egzistencinę krizę ir turiu viltį, kad dabar jau visi tai supranta.

Vasario 18 d. į Prienų policijos pareigūnus kreipėsi moteris, kad vasario 6 d. apie 8 val. 30 min. iš namų, esančių Prienų rajone, Veiverių miestelyje, išėjo jos sūnus Egidijus Kiškis (gim. 1980 m.). Moters duomenimis jos sūnus planavo kelionę į Norvegijos Karalystę. Iki šiol su juo susisiekti nepavyksta, telefonas išjungtas, socialiniuose tinkluose neaktyvus. E. Kiškis yra apie 1,75 m ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, plaukai šviesūs, trumpai kirpti.

382 mln. eurų – tokio dydžio šių metų Klaipėdos miesto biudžeto prognozuojamas pajamas patvirtino savivaldybės taryba. Palyginus su 2024 m., pajamų augimas siekia 16 proc.   Kaip skelbiama pranešime, šiais metais prognozuojamos biudžeto pajamos – daugiau nei 382 mln. eurų, o patvirtinti asignavimai siekia daugiau nei 428 mln.  Didžiausia biudžeto dalis atiteks švietimui – daugiau nei 220 mln. eurų, socialinės atskirties mažinimui – daugiau nei 55 mln.

Europos Sąjungos (ES) sankcijos Rusijai gali būti panaikintos tik sustabdžius agresiją ir pašalinus jos padarinius, Prezidentūros pranešime teigia Gitanas Nausėda. „Sankcijos gali būti panaikintos tik tada, kai agresija bus sustabdyta ir jos padariniai pašalinti“, – sakė šalies vadovas, pridūręs, kad privalu užtikrinti Rusijos atsakomybę už agresijos ir karo nusikaltimus.

Nacionalinio transliuotojo LRT tarybai nusprendus surengti auditą ir patikrinti, kaip žurnalistai laikosi politinio neutraliteto principų, visuomeninio transliuotojo Vidaus audito tarnybos vadovė Laura Savičienė šiame procese įžvelgia tam tikrų grėsmių. Anot jos, tokie patikrinimai – nėra standartinė praktika. L. Savičienė pažymi – LRT taryba neatsižvelgė į šias rizikas, priimdama sprendimus dėl audito.

Pirmieji 25 „Radarom!“ akcijos metu nupirkti lietuviški dronai antradienį pasiekė Ukrainos karius, praneša organizacija „BLUE / YELLOW“. Artimiausiu metu karius taip pat turėtų pasiekti 100 FPV dronų „Prodrone7“,  20 FPV dronų „Babay 10“ bei 100 FPV dronų „Khyzhak 10“, pagamintų Ukrainoje. Pirmieji į Ukrainą pristatyti lietuviški dronai pagaminti „Baltic Viper“ įmonėje. Jie skirti dviems daliniams.

Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) skelbia, kad pavyko reikšmingai sumažinti eiles pas gydytojus kardiologus – laukimo laikas sutrumpėjo nuo trijų–keturių mėnesių iki trijų savaičių. „Kardiologijos klinikos veiklos ašis – pacientai. Kartu su komanda nuosekliai dirbome, kad jiems taip reikalingos gydytojų kardiologų paslaugos taptų prieinamesnės.

Besikeičiantis klimatas rodo savo pasekmes – nebestebina ir patį viduržiemį fiksuojami susirgimai erkiniu encefalitu ir net mirtys. Be to, nors porai savaičių Lietuva ir sulaukė tikro žiemiško šaltuko, pasitikti šiltąjį sezoną su mažiau erkių gali ir nepavykti. Naujausiais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, nuo erkinio encefalito per sausio mėnesį mirė vienas asmuo. Iš viso fiksuoti 4 susirgimai, 2 asmenys gydyti ligoninėje.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai antrą kartą nepritarus siūlymams panaikinti Salomėjos Nėries ir Liudo Giros gatvių pavadinimus, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) kreipsis į teismą. „Dėl tokių Klaipėdos miesto savivaldybės veiksmų mes tikrai turėsim skųsti šitą jų atsisakymą vykdyti įstatymą pagal administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytą tvarką, – BNS trečiadienį sakė centro vadovas Arūnas Bubnys.

Lietuvoje nemažėjant nuo alkoholio apsvaigusių vairuotojų, siūloma dar labiau sumažinti arba visiškai panaikinti leistino alkoholio kiekio kraujyje ribą. Tai reiškia, kad būtų taikoma nulio promilių alkoholio riba.   Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė mano, kad toks žingsnis sumažintų neblaivių vairuotojų skaičių. Ji siūlo svarstyti galimybę dar labiau sumažinti dabartines 0,4 promilės girtumo „lubas“ arba jas visai panaikinti.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį nusprendė priimti nagrinėti Regionų administracinio teismo prašymą ištirti, ar Vyriausybės nutarimas dėl nuobaudos skyrimo buvusiam Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadui Ričardui Pociui, neprieštarauja Konstitucijai.  Regionų administracinis teismas į KT kreipėsi, sustabdęs administracinės bylos, kuriame R. Pocius ginčija Vyriausybės sprendimą jam skirti tarnybinę nuobaudą.

Politikai pavasario sesijoje ketina svarstyti Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio siūlymą pakeisti parlamente veikiančios Neįgaliųjų teisių komisijos pavadinimą. Jei Seimas pritartų, ši komisija taptų Asmenų su negalia teisių komisija.  Pavadinimo keitimui pritarė ir trečiadienį posėdžiavusi parlamentinė Neįgaliųjų teisių komisija.

Ketvirtadienį Vilniuje lankysis aukščiausi saugumo ir gynybos ekspertai iš viso pasaulio. Tarptautinėje konferencijoje „Vilniaus saugumo forumas 2025“ – jų įžvalgos ir idėjos, kaip stiprinti saugumą regione, kokiais būdais atgrasyti Rusiją, kaip toliau remti Ukrainą ir ko reikia, kad Europa prabustų. Šiemet „Vilniaus Saugumo Forumas“ mini savo 10-ąsias metines.

Ministrų kabinetui paprašius įvertinti galimybes tobulinti Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymą, vadinamosios desovietizacijos komisijos pirmininko Vito Karčiausko teigimu, Vyriausybėje nėra už istorinę atmintį atsakingų specialistų. Todėl, akcentuoja jis, nėra aišku, kas būtų atsakingas už pastarojo įstatymo pakeitimus.

Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant keisti Lietuvos banko (LB) pelno įmokos į biudžetą modelį bei griežčiau traktuoti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pažeidimus ir tokiu būdu didinti gynybos finansavimą, premjeras Gintautas Paluckas galimus įstatyminius pokyčius iš esmės palaiko, tačiau mato prasmę diskutuoti dėl alternatyvių priemonių mažinant PVM grobstymą.

Lietuvai ieškant papildomų gynybos finansavimo šaltinių bei derantis dėl paskolų su tarptautinėmis finansų institucijomis, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad dar vienas šaltinis tam galėtų būti Europos stabilumo mechanizmas (ESM). Pasak premjero, ši paramą finansinių sunkumų turinčioms euro zonos valstybėms teikianti tarpvyriausybinė organizacija turi sukaupusi apie 450 mlrd. eurų, kurie galėtų būti skolinami Lietuvai ir kitoms regiono šalims.

Premjeras Gintautas Paluckas sako tikintis, kad Vyriausybės sprendimas iš Europos Sąjungos (ES) teismo atsiimti ieškinį dėl Europos Komisijos (EK) sprendimo neišmokėti šaliai 8,7 mln. eurų paramos pagerins Lietuvos santykius su Komisija bei Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų įsisavinimą.  „Kalbant apie Lietuvos santykį su Europos Komisija tikiuosi, kad pavyks tuos santykius perkrauti.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui užsipuolus Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir apkaltinus Ukrainą dėl vykstančio karo, ekspertai sutaria, kad tai kelia didelius nuogastąvimus. Nors D. Trumpo kalboje žymiai daugiau neigiamų pareiškimų apie Ukrainą, o apie Rusiją – nė vieno žodžio, kai kurie politikos apžvalgininkai pažymi, kad D. Trumpo derybinė pozicija vis dėlto dar nėra iki galo aiški.

Vyriausybė nusprendė steigti specialią komisiją biurokratijai verslo sektoriuje mažinti. Tai numatyta Vyriausybės trečiadienį priimtame nutarime. Naujoji Perteklinių reikalavimų verslui šalinimo komisija spręs tarpinstitucinius nesutarimus, kurie kyla skirtingoms ministerijoms teikiant savo siūlymus, kaip valstybei efektyviau taikyti verslui keliamus administracinius reikalavimus. Planuojama, kad bent jau pradžioje Komisijos posėdžiai vyks reguliariai.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad pasitelkiant vietos ir užsienio kapitalą Lietuvoje bus siekiama steigti bendras gynybos pramonės įmones bei gamyklas.  „Kiekvienas euras, kuris yra skiriamas gynybai, pirmiausia – toks yra siekis – kad jis apsisuktų mūsų ekonomikoje.

Likus mažiau nei savaitei iki paramos akcijos „Radarom!“ pabaigos, šalies gyventojai ir verslai surinko jau antrąjį milijoną eurų. Naujaisiais duomenimis, suaukota suma siekia 2 081 581 eurą. Du trečdaliai akcijos metu surinktų lėšų bus skirta Lietuvoje pagamintiems dronams ir antidronams, o likęs trečdalis – Ukrainoje pagamintai įrangai pirkti. Paramos akcija vyksta iki vasario 24 dienos.  Per dvi ankstesnes akcijas šalies verslai ir gyventojai iš viso suaukojo 22, 8 mln.

Nepaisant to, jog „Nemuno aušros“ atstovai nedalyvavo trečiadienį Prezidentūroje vykusiame susitikime dėl gynybos finansavimo, premjeras Gintautas Paluckas viliasi, kad koalicija vieningai palaikys sprendimus dėl didesnio krašto apsaugos finansavimo. „To („aušriečių“ nedalyvavimo susitikime – BNS) nedramatizuoju, nes turėsime galimybę informuoti, papasakoti ir padiskutuoti su koalicijos partneriais.