žygimantas vaičiūnas

Lietuvos ir Švedijos elektros perdavimo sistemų operatoriai bei Švedijos bendrovė ABB iki kovo pabaigos ketina susitarti dėl elektros jungties „NordBalt“ pagerinimo. Penktadienį Lietuvos elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ valdyba pritarė pozicijai dėl „NordBalt“ veiklos pagerinimo, analogiškas pozicija suderinta ir Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorės „Svenska Kraftnat“ valdyboje, BNS pranešė „Litgrid“ valdybos pirmininkas Rimvydas Štilinis.

Europos Komisija, (EK) atmetusi Estijos bendrovės „Alexela“ paraišką dėl paramos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybai Paldisko uoste, pasiuntė signalą, kad Baltijos valstybėse pakanka vieno terminalo. Nepaisant to, baiminamasi, kad derybos dėl Klaipėdos terminalo pripažinimo regioniniu nepalengvės. Lietuva siekia susitarti su Latvija ir Estija, kad šios pripažintų Klaipėdos terminalą regioniniu, tokiu atveju Klaipėdos SGD laivo išpirkimui būtų galima gauti apie 100 mln.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas atskleidė, kokių darbų imsis pirmiausiai. Be kita ko, laukia polyčiai saulės energetikoje. Žadama, kad ja galės naudotis ne tik privatūs namų ūkiai, bet ir įmonės. Didelis darbas laukia ir kovojant su Astravo atominės elektrinės statybomis bei siekiant energetinio saugumo. Pranešė apie artimiausius planus Nors Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planas dar nepatvirtintas, kai kurios ministerijos jau įvardijo svarbiausius savo planus.

Ministrų kabinetas trečiadienį nutarė riboti nesaugiose trečiųjų šalių jėgainėse pagamintos elektros importą į Lietuvą. Vyriausybė pritarė piliečių iniciatyvai dėl elektros importo ribojimo, tačiau įstatymo iniciatoriams pasiūlė projektą kiek patobulinti.

Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su Vakarų Europa bei Astravo atominės elektrinės (AE) saugumas bus vieni svarbiausių naujojo energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno darbų. Tačiau jis tikina, kad šie klausimai tarpusavyje nebus susieti - derėdamasi dėl atsijungimo nuo BRELL elektros žiedo, Lietuva nešvelnins savo pozicijos dėl Astravo AE. „Baltijos šalių tikslas - atsiskirti nuo šitos sistemos.

Antradienį prisieksiantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad Rusijos ir Vokietijos dujotiekio projekto „Nord Stream 2“ klausimu Lietuva iš esmės palaiko jam besipriešinančios Lenkijos poziciją. „Dėl „Nord Stream 2“ įvertinant istoriškai, mūsų pozicija tikrai buvo aktyvesnė, kalbant apie pirmojo „Nord Stream“ statybą. Šiuo metu taip, kiek yra įmanoma, pasisakome prieš.

Energetikos ministru siūlomas 34-erių Žygimantas Vaičiūnas visuomenėje yra mažai žinomas, tačiau buvusių ir dabartinių kolegų vertinamas kaip tarptautinės patirties sukaupęs energetikos ekspertas. Šioje ministerijoje penkerius metus anksčiau dirbęs Ž.Vaičiūnas prisidėjo prie pagrindinių Lietuvos energetikos projektų, įskaitant ir dabar įšaldytą Visagino atominės elektrinės projektą.

Vietinis verslas iš Visagino atominės elektrinės (AE) gali gauti apie 30 proc. projekto vertės – apie 5,2 mlrd. litų, šiandien pristatydamas elektrinės projekto verslo planą teigė jos vadovas. Anot Visagino AE generalinio direktoriaus Rimato Vaitkaus, Visagino AE statybos projektas – didžiausias infrastruktūros projektas Baltijos šalyse per pastaruosius kelis dešimtmečius. Skaičiuojama, kad jis pritrauks apie 10-14 mlrd. litų.

Penktadienį Vilniuje parafuota Koncesijos sutartis dėl naujos Visagino atominės elektrinės (VAE) statybos. Sutartį parafavo Koncesijos konkurso komisijos pirmininkas, energetikos viceministras Žygimantas Vaičiūnas ir „Hitachi, Ltd.“ viceprezidentas Masaharu Hanyu. Sutarties parafavimas reiškia, kad intensyvios derybos dėl Koncesijos sutarties, trukusios mažiau nei metus, baigtos.

Lenkai dar gali grįžti į Visagino atominės elektrinės (VAE) projektą, bet, pasak Lietuvos valdžios atstovų, netgi jeigu jie ir nebegrįš, branduolinis projektas vis tiek bus įgyvendinamas. Statybos turėtų prasidėti 2014-aisiais, rašo „Kauno diena“. Praėjusį penktadienį Vyriausybėje pasirašytas susitarimas dėl esminių VAE koncesijos sutarties sąlygų.

Liepos 22 dieną bendrovės valdyba „Lietuvos elektrinės“ generaliniu direktoriumi išrinko iki šiol bendrovės administracijos direktoriumi bei valdybos nariu dirbusį Laimoną Lukočių. Valdyba patenkino prašymą ir iš bendrovės generalinio direktoriaus pareigų atšaukė iki šiol šias pareigas ėjusį Praną Noreiką. „Lietuvos elektrinės“ generalinis direktorius L. Lukočius, pasak bendrovės, turi didelę valdymo patirtį ir pastaruoju metu dirbo įvairiose vadovo pareigose Lietuvos energetikos sektoriuje.

Analitinių diplomatijos ir saugumo klausimų tyrimų branduoliu turėjęs tapti Strateginių studijų centras dėl finansavimo stokos merdi ir dar šiemet gali būti uždarytas. Prieš penkerius metus Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministerijos bei Valstybės saugumo departamentas tapo viešosios įstaigos Strateginių studijų centro (SSC) steigėjais.