žygimantas pavilionis

Demokratijų bendrijai pirmininkauti pradėjusi Lietuva sieks į šios bendrijos veiklą labiau įtraukti Europos šalis ir organizacijas, ketvirtadienį susitikime su Demokratijų bendrijos Nuolatinio sekretoriato Varšuvoje vykdomuoju direktoriumi profesoriumi Bronislavu Mištaliu (Bronislaw Misztal) sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas.

Vilniuje ketvirtadienį vyko Lietuvos ir Švedijos inicijuotos konsultacijos dėl Europos Sąjungos (ES) Baltijos jūros regiono strategijos. Lietuvai atstovavo Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Žygimantas Pavilionis, Švedijai - valstybės sekretorė Ministro Pirmininko kanceliarijoje Marija Asenijus (Maria Asenius). Konsultacijose dalyvavo Europos Komisijos, Danijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Suomijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministerijų pareigūnai.

Seime šeštadienį vyksta Lietuvos ir Lenkijos parlamentų narių asamblėjos 19-oji sesija. Sesijos tema „Penkiolika Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties metų. Kas toliau?“, pranešė Seimo ryšių su visuomene skyrius. Šeštadienį numatytas sesijos atidarymas, Lietuvos Seimo pirmininko Arūno Valinsko ir Lenkijos parlamentarų delegacijos vadovo Lenkijos Seimo pirmininko pavaduotojo Jaroslawo Kalinowskio sveikinimų kalbos.

Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) pirmadienį Kaune rengia susitikimą su Lietuvoje reziduojančiais užsienio šalių ambasadoriais. Išvažiuojamasis komiteto posėdis Kauno istorinėje Prezidentūroje organizuojamas, minint Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) penktąsias metines, pranešė UKR. Posėdis skirtas aptarti Lietuvos iniciatyva ES prasidėjusį bendro totalitarinių režimų nusikaltimų įvertinimo procesą.

Lietuva tikisi, kad Europos Sąjungos ir Ukrainos Asociacijos sutartis bus pasirašyta 2009-aisiais, Švedijos pirmininkavimo ES metu. Vilniuje ketvirtadienį surengto penktojo Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimo Europos integracijos klausimais komisijos posėdžio metu Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Žygimantas Pavilionis pasveikino Ukrainos pažangą derybose su ES dėl Asociacijos sutarties politinės dalies, pranešė URM.

Vyriausybė išformavo komisiją, kuri turėjo nagrinėti energijos tiekimo saugumo problemas, 2009-ųjų pabaigoje uždarius Ignalinos jėgainę. Sprendimą išformuoti komisiją trečiadienį priėmė posėdžiavęs ministrų kabinetas.

Jau ne vieną savaitę aptarinėjami pretendentai į ambasadorių postus. Vyriausybėje kalbama, kad dėl kai kurių pretendentų susitarė aukščiausi šalies pareigūnai, bet sprendimų kol kas neskelbia. Didžiausios aistros verda dėl ambasadoriaus posto Londone, kur anksčiau dirbo dabartinis užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, rašo „Lietuvos rytas“. Pasak dienraščio, ministras norėtų, kad šis postas atitektų žinomam verslininkui Tomui Kučinskui.

Vyriausybės derybininkas dėl Ignalinos AE veiklos pratęsimo Aleksandras Abišala gruodžio pabaigoje baigia savo darbą ir Vyriausybei siūlo išformuoti jo vadovaujamą komisiją. „Rekomenduosiu Vyriausybei paleisti komisiją. Daugiau detalių kol kas nesakysiu - noriu pirmiausia patiekti ataskaitą Vyriausybei, o po to surengsiu spaudos konferenciją“, - BNS sakė A. Abišala po antradienį įvykusio paskutinio jos posėdžio.

Užsienio reikalų viceministru bus paskirtas šiuo metu Lietuvos ambasadai Italijoje vadovaujantis diplomatas Šarūnas Adomavičius. Kaip BNS antradienį sakė užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, viceministro pareigas Š.Adomavičius pradės eiti nuo kitų metų sausio 15 dienos. Ministro teigimu, Š.Adomavičius bus atsakingas už konsulinius ir teisės klausimus bei ryšius su parlamentu. Pasak V. Ušacko, nuo sausio 15 dienos darbą Užsienio reikalų ministerijoje pradės naujas sekretorius.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) sekretorius Žygimantas Pavilionis kitą savaitę su Europos Sąjungos Užsienio reikalų ministerijų vadovais ruošis artėjančiam Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimui, aptars energetinio saugumo, klimato kaitos, Rytų Partnerystės klausimus.

Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Žygimantas Pavilionis antradienį ir trečiadienį lankysis Briuselyje, kur susirinkę NATO UR ministrai aptars Ukrainos ir Gruzijos galimybes prisijungti prie NATO narystės veiksmų plano.

Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Žygimantas Pavilionis antradienį ir trečiadienį lankysis Briuselyje, kur susirinkę NATO UR ministrai aptars Ukrainos ir Gruzijos galimybes prisijungti prie NATO narystės veiksmų plano.

Kadenciją baigiantis užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas nedalyvaus šią savaitę Briuselyje vyksiančiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime, kuriame bus aptariamos Ukrainos ir Gruzijos galimybės prisijungti prie NATO narystės veiksmų plano. Lietuvai šiame renginyje atstovaus URM sekretorius Žygimantas Pavilionis.

Sujudo aukščiausiojo rango Lietuvos diplomatai. Vienas po kito per šalies žiniasklaidą bando įrodyti, kad juoda yra balta, o pralaimėjimas Europos diplomatijoje yra didelis Lietuvos laimėjimas. Visa tai po to, kai prieš keletą savaičių Lietuvos diplomatija Europos Sąjungoje patyrė tokį smūgį, kokio neturėjo per Nepriklausomybės laikotarpį.

Vyriausybės formavimo peripetijos vis kaitina krašto politinę atmosferą. Didžiausia naujos Vyriausybės mįslė buvo ilgai Arūno Valinsko neviešinti kandidatai į ministrų postus ar svarstymai, bus ar nebus Artūras Zuokas ministras. O ypač klausimas, kas taps nauju šalies Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovu.

Europos Sąjungai (ES) pirmininkaujanti Prancūzija paskelbė pareiškimą, kuriuo iš esmės prisiima atsakomybę dėl būsimų derybų su Rusija pratęsimo. Lietuvos nuomone, derybų atnaujinimas šiuo metu yra klaida. Tai pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos (URM) sekretorius Žygimantas Pavilionis dalyvavęs pirmadienį Briuselyje vykusiame Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) posėdyje.

Lietuvai pirmadienį Briuselyje vykstančiam ES Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) posėdžiui atstovaus ne užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, o ministerijos sekretorius Žygimantas Pavilionis. Kaip BNS informavo UR ministerijoje, ministras į Briuselį neišvyko dėl ligos.

Lietuva ragina Europos Sąjungą (ES) vykdyti aktyvesnę politiką Moldovos ir kitų Rytų kaimynių atžvilgiu. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos sekretorius Žygimantas Pavilionis penktadienį Jungtinėje Karalystėje vykstančioje konferencijoje „Moldova: žingsniai į priekį“, pristatydamas po karinio konflikto Gruzijoje susidariusią naują geopolitinę situaciją, pabrėžė, kad reikia aktyvesnės ES politikos Rytų kaimynystės atžvilgiu.

Šalia Londono esančiame „Wilton Park“ konferencijų centre ketvirtadienį prasideda dvi dienas truksianti konferencija Moldovos eurointegracijai, regioninio bendradarbiavimo perspektyvoms, santykiams su kaimynais, ekonominei ir socialinę plėtrai aptarti. Konferenciją „Moldova: žingsniai į priekį“ organizuoja Lietuvos ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerijos, pranešė URM. Konferencijoje kalbės Lietuvos URM sekretorius Žygimantas Pavilionis.

Bendrame Europos reikalų komiteto (ERK) ir Užsienio reikalų komiteto (URK) posėdyje dar kartą patvirtinta Lietuvos pozicija dėl Rusijos veiksmų. Anot posėdyje dalyvavusių asmenų, Vakarų valstybės suprato Rusijos grėsmę ir suprato, jog reikia imtis veiksmų dėl Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos. „Lietuvos pozicija šituo požiūriu (dėl Ukrainos, Moldovos ir Gruzijos - BNS) buvo tikroviška ir realistiškesnė“, - po penktadienį įvykusio posėdžio teigė parlamentaras, panorėjęs likti nežinomas.

Aukščiausi Lietuvos pareigūnai su viltimi laukia Baltarusijos Parlamento rinkimų tikėdamiesi, kad demokratinėms jėgoms pagaliau bus suteikta galimybė laisvai ir nevaržomai dalyvauti rinkimuose. Tačiau Baltarusijos opozicijos lyderiai vieningai tvirtina: artėjantys rinkimai - eilinis prezidento Aleksandro Lukašenkos farsas.

Jeigu padėtis nesikeis, opozicijos atstovai nebus įsileisti į rinkimų apylinkių komisijas, Baltarusijos opozicija prašys pasaulio nepripažinti nedemokratiškai išrinkto parlamento. Tai penktadienį sakė Baltarusijos liaudies fronto pirmininko pirmasis pavaduotojas Vincukas Večiorka.

Penktadienį Vilniuje, Seimo rūmuose, rengiamame tarptautiniame seminare dalyvaus kone visi kaimyninės Baltarusijos opozicijos lyderiai. Į seminarą „Europos kaimynystės politika: 2008 m. Baltarusijos parlamento rinkimai: demokratinis pasirinkimas?“ pakviesti Baltarusijos Jungtinės Piliečių partijos pirmininkas Anatolis Lebedko, Baltarusijos Liaudies fronto Tarybos pirmininkas Leonidas Barščevskis, buvęs politinis kalinys, Baltarusijos krikščionių demokratų partijos vadovas Pavelas Severynecas, ...

Penktadienį Vilniuje, Seimo rūmuose, rengiamame tarptautiniame seminare dalyvaus kone visi kaimyninės Baltarusijos opozicijos lyderiai. Į seminarą "Europos kaimynystės politika: 2008 m. Baltarusijos parlamento rinkimai: demokratinis pasirinkimas?" pakviesti Baltarusijos Jungtinės Piliečių partijos pirmininkas Anatolis Lebedko, Baltarusijos Liaudies fronto Tarybos pirmininkas Leonidas Barščevskis, buvęs politinis kalinys, Baltarusijos krikščionių demokratų partijos vadovas Pavelas Severynecas, ...

Seimo komitetai sutarė laukti kitą savaitę planuojamo Prancūzijos ir Rusijos prezidentų susitikimo bei tolesnių Rusijos veiksmų. Kaip po trečiadienį vykusio bendro Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) ir Užsienio reikalų komiteto (URK) posėdžio sakė pastarojo pirmininkas Justinas Karosas, rugsėjo 8 dieną vyksiantis Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) ir Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo susitikimas lems, kaip ES ir Lietuva turi elgtis toliau.

Seimo pirmininko Česlovas Juršėno nuomone, lenkų autonomija Lietuvoje - jau istorija, dėl kurios neverta žvalgytis atgal. "Galime to nebeprisiminti", - sakė Seimo pirmininkas, drauge su Lenkijos Seimo vicepirmininku Jaroslavu Kalinovskiu atidarydamas tarptautinę konferenciją "Lūžių epocha 1918 - 2008 m." Varšuvoje, rašoma Seimo spaudos tarnybos pranešime.

Deja, Lietuvos Seimui neužteko drąsos atidėti Lisabonos sutarties ratifikacijos ir paprašyti už tai, kad Europos Komisija susitaikytų su būtinybe pratęsti Ignalinos AE eksploataciją.

Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Žygimantas Pavilionis įspėtas dėl įžeidimo Krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui, praneša LNK „Žinios“. Ž. Pavilionis į Iraką naujų karių nenorintį siųsti Juozą Oleką Seimo komiteto posėdyje apkaltino politikavimu. Pats URM sekretorius pripažino toną buvus netinkamu bei teigia, jog tikėjosi, kad pokalbio detalės nepateks į viešumą. Diskutuodamas dėl misijos Irake pratęsimo J. Olekas su Ž. Pavilioniu jau buvo ne juokais susikirtęs.

Naujas kovinis būrys į Iraką kol kas nebus siunčiamas, tačiau krašto apsaugos ministras Juozas Olekas neatmeta, kad ateityje toks būrys bus parengtas ir išvyks tarnauti į šį karštąjį tašką.

Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos derybų dėl bendradarbiavimo sutarties mandato vetavusi ir savus reikalavimus pateikusi Lietuva pasielgė teisingai ir teisėtai, teigia Lietuvos diplomatas. Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Žygimantas Pavilionis atmetė kai kurių Lietuvos politikų išsakytus kaltinimus, jog dėl esą prasto šalies diplomatų darbo Lietuva derybose buvo palikta viena, o jos reikalavimų būsimose derybose su Rusija nepalaikė nė viena ES šalis.

Europarlamentaras Vytautas Landsbergis penktadienį atsisakė kaip nors komentuoti neva jam adresuotą buvusio VSD vadovo, dabartinio Lietuvos ambasadoriaus Ispanijos Karalystėje Mečio Laurinkaus laišką. “Nesu jo gavęs, tad negaliu ir komentuoti. Jei tai būtų bent jau straipsnis, bet ir taip nėra. Tiesiog išplatinti teiginiai, kad į mane neva kreipėsi,” – savo atsisakymą portalui "Balsas.lt" motyvavo V. Landsbergis.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. Stojome į vieningą ir solidarią ES, tačiau kur pataikėme? Šiandien matome, kad, keldami mums svarbią Rusijos, energetinio saugumo ar netgi vizų baltarusiams kainos problemą, susiduriame su kitų ES valstybių nesupratimu ir nepritarimu. Šiaurinės ir pietinės, turtingos ir neturtingos, didžiosios ir mažosios, senosios ir naujosios ES narės ne tik skirtingai mato problemas, bet ir turi labai skirtingų interesų.

Vokietijoje pavasarį prasidės Baltijos šalių kultūros metai, o Lietuvoje vyks Vokietijos kultūros metų renginiai.Pasak URM pranešimo spaudai, Lietuvos, Latvijos ir Estijos kultūros metai Vokietijoje oficialiai bus atidaryti kovo 15 dieną „Kremerata Baltica“ koncertu Berlyno filharmonijoje.

Vokietijoje pavasarį prasidės Baltijos šalių kultūros metai, o Lietuvoje vyks Vokietijos kultūros metų renginiai. Pasak URM pranešimo spaudai, Lietuvos, Latvijos ir Estijos kultūros metai Vokietijoje oficialiai bus atidaryti kovo 15 dieną "Kremerata Baltica" koncertu Berlyno filharmonijoje.

Lietuvos diplomatai tikisi, kad pernai gruodį Europos Sąjungos vadovų pasirašyta Lisabonos sutartis leis ES vykdyti ambicingesnę užsienio politiką. Kalbėdamas ketvirtadienį Vilniuje vykusioje diskusijoje "Lisabonos sutartis - kas toliau?", Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Žygimantas Pavilionis pabrėžė, kad Lietuva suinteresuota aktyvia ir veiksminga ES užsienio politika, kuri remtųsi bendromis vertybėmis ir ilgalaikėmis vizijomis, o ne siaurais nacionaliniais interesais.

Suskaičiavus 90 proc. visų balsavimo biuletenių, vienintelis Gruzijos prezidento rinkimų favoritas yra ligšiolinis šalies vadovas Michailas Saakašvilis. Jam tenka 51.9 proc. visų suskaičiuotų balsų. Antro rinkimų turo greičiausiai nebus, nes jis būtų skelbiamas tik tuo atveju, jei nė vienas kandidatas nesurinktų daugiau nei 50 proc. balsų. Po M. Saakašvilio antroje vietoje yra opozicijos lyderis Levanas Gachechiladzė, kuriam atiduota daugiau nei 25 proc. balsų.

Lietuvos atstovas pirmadienį Briuselyje įvykusiame Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) susitikime paragino ES gilinti santykius su rytinėmis Bendrijos kaimynėmisURM sekretorius Žygimantas Pavilionis su ES šalių UR ministrais aptarė pasirengimą gruodžio 13-14 dienomis ES Vadovų Tarybai bei išklausė Europos Komisijos pranešimą apie Europos kaimynystės politiką.

Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Žygimantas Pavilionis pirmadienį Briuselyje Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) susitikime išklausys Europos Komisijos pranešimą apie Europos kaimynystės politiką ir aptars Kosovo statuso klausimą.

Kišiniove vykstančioje konferencijoje "Moldova Europoje - Europa Moldovoje" Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Žygimantas Pavilionis pabrėžė, kad Lietuva remia Moldovos pasirinktą eurointegracinį reformų kelią."Lietuvos patirtis rodo, kad vieninga pozicija, žengiant eurointegracijos ir reformų keliu, yra esminis dalykas, lemiantis partnerystės su ES kokybę", - antradienį sakė Ž.Pavilionis.

Specialieji atašė, kurie skiriami tam, kad būtų geriau atstovaujama Lietuvai užsienyje, vis labiau siekia atsiriboti nuo ambasadų, teigia „Lietuvos žinios“. Lietuvos konsulate Gardine po Vytauto Pociūno mirties neliko ministro patarėjo etato. Nėra ir aukšto rango VSD pareigūno, kuris rūpintųsi jo saugumu. Veikiausiai jo ir nereikia. Ši aplinkybė rodo ir taip gana aiškų faktą: garbinga tarnyba Lietuvai užsienyje naudojamasi ir tam, kad į ambasadas būtų išsiųsti vadovams neįtikę darbuotojai.

NATO būstinėje Briuselyje JAV ir Rusija susirėmė atkaklumo varžybose. Abi pusės bando išsaugoti Įprastinės ginkluotės Europoje sutartį (ĮGES), kuri po šaltojo karo pabaigos laikoma vienu iš kertinių saugumo Europoje akmenų.

Rytoj - rugsėjo 11 d. - Prezidentas Valdas Adamkus dalyvaus apskritojo stalo diskusijoje "Valstybė ir tradicinės religijos: sutarčių istorija, reikšmė, perspektyvos".Diskusija, kurioje dalyvaus ir Lietuvoje viešintis Šventojo Sosto sekretorius santykiams su valstybėmis arkivyskupas Dominique Mambertis, yra skirta Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto pirmosios sutarties – Konkordato - 80-mečiui paminėti.

Ministro Pirmininko Gedimino Kirkilo potvarkiu sudaryta darbo grupė Lietuvos pasirengimo pirmininkauti Europos Sąjungos procesui nagrinėti ir koordinuoti. Darbo grupei pavesta nagrinėti klausimus, susijusius su institucijų ir žmoniškųjų gebėjimų stiprinimo poreikiu Lietuvai rengiantis pirmininkauti ES, kitus su šiuo procesu susijusius klausimus ir teikti pasiūlymus Ministrui Pirmininkui.

Esame suinteresuoti tiek Kosovo, tiek Vakarų Balkanų regiono stabilumu, tiek ilgalaikiu politiniu ir ekonominiu Europos saugumu“, – sakė ministerijos sekretorius, pabrėždamas, kad Lietuvos – Europos Sąjungos ir NATO narės – kariai realiai prisideda prie saugumo užtikrinimo Kosove.

Lietuvos užsienio reikalų minsiterijos sekretorius Žygimantas Pavilionis gegužės 15 dieną Berlyne dalyvavo Europos Sąjungos šalių atstovų susitikime, kurio tikslas – pasirengti birželio 21 dieną  vyksiančiai ES Vadovų Tarybai, turinčiai išvesti ES iš institucinės aklavietės.Būsima ES Vadovų Taryba turėtų susitarti, kaip išsaugoti pagrindinius Konstitucinės sutarties elementus ir kartu pasiekti, kad sutartis būtų ratifikuota visose ES šalyse.

Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Žygimantas Pavilionis gegužės 3 dieną dalyvavo konsultacijose Vokietijoje, kurių metu su ES pirmininkaujančios Vokietijos atstovais apsikeista nuomonėmis dėl Europos Sąjungos konstitucinės sutarties ateities.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto Valstybės saugumo departamento veiklos parlamentinio tyrimo 2006 m. lapkričio 3 d. 17 posėdžio stenogramos ištrauka. Sutartiniai žymėjimai: KL. - kalba arba klausia Seimo narys. ATS. - kalba arba atsako parlamentarams liudijęs asmuo. [ ... ] - praleistas posėdžio stenogramos tekstas, kuris neviešinamas. ( ... ) - dėl nekokybiško garso įrašo neiššifruojami žodžiai. [ ... ] A.KUBILIUS. Ačiū, pirmininke.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. Dabartinė ES susiduria su aiškia valdymo problema. Plečiantis Bendrijai greitai priimti politinius sprendimus ir suderinti visų interesus darosi vis sunkiau. Šios problemos sprendimui pasitarnausianti ES Konstitucijos sutartis gali būti atgaivinta tik 2009 m.Antra svarbi problema, susijusi su ES tapatybe, – plėtra.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.ES valstybių lyderiai ragina Bendrijos nares sparčiau vystyti atsinaujinančius energijos išteklius. Vandens, vėjo, saulės energija turi tapti realia alternatyva vis didėjančiai ES priklausomybei nuo dujų ir naftos. Švedija iki 2020 m. įsipareigojo tapti visiškai nepriklausoma nuo importuojamų dujų ir naftos.