žydėjimas

Kauno botanikos sode – spalvingųjų rododendrų žydėjimo metas. Gausybė jų rūšių lankytojus džiugins vos keletą savaičių. Tiesa, grožėtis kone visomis vaivorykštės spalvomis numargintais krūmais reikia atsargiai, mat nuodingomis gėlėmis laikomų rododendrų kvapas gali ne tik maloniai svaiginti, bet ir sukelti stiprius galvos skausmus. Geltoni, alyviniai, rožiniai ar balti rododendrai savo ryškiais žiedais vilioja praeivių žvilgsnius. Botanikos sode jų daugiau nei šimtas rūšių.

Vien didžiausiame Tokijo parke vyšnių medžių pražydo net 10 tūkstančių. Įspūdingas žydėjimas į parkus atviliojo minias japonų ir turistų. Šiomis dienomis parkai, kuriuose pumpurus išskleidė japoniškos vyšnios, sausakimši – į juos plūsta žmonių jūra. Visi skuba pasigrožėti pavasarį į Japoniją atnešusiomis sakuromis. Japonai turi net ypatingą žodį „hanami“, kuriuo nusakomas grožėjimasis pražydusiais medžiais.

Vyšnių žydėjimo sezono pradžios paskelbimas – rimta procedūra. Valdininkas turi vyšnių žiedus pamatyti ne bet kur, o ant oficialios vyšnios, esančios prie Tokijo Jasukunio šventyklos. „Pamačiau daugiau nei penkis-šešis žiedelius su visai atsivėrusiais lapeliais ant oficialiojo medžio. Taigi galiu patvirtinti, kad vyšnių žydėjimas prasidėjo“, - skelbia Meteorologijos agentūros atstovas Yuichis Hayakawa. Ką gi, jei jau prasidėjo sezonas, galima pasidaryti ir asmenukių.

Pavasaris ir vasara nuostabus laikotarpis. Tačiau pradėję žydėti medžiai ne visus džiugina. Žmonės susiduria su įvairiomis alerginėmis reakcijomis, beje, šiemet žydėjimas prasidėjo anksčiau, tai vyksta dėl šiltėjančio klimato. Taigi, ką reikėtų žinoti apie žydėjimą ir kaip sau padėti pajutus alergiją? Šiemet žydėjimas prasidėjo anksčiau Šiemet alksnio žiedadulkės buvo užfiksuotos anksčiau, nei įprasta. Netrukus ims žydėti beržai, lazdynai, gluosniai ir kiti.

Varėnos rajono gyventojai skelbiasi miške radę stebuklą – rudenėjant masiškai ėmė žydėti, tai daryti pavasarį turinčios, bruknės. Vietos gyventojai sako dešimtimis metų vaikščiojantys į tą patį mišką, tačiau tokį reiškinį matantys pirmą kartą. Tačiau mokslininkai nuvilia – bruknių žydėjimas rudeniop - nėra gamtos stebuklas. Ir priduria, netrukus sužįs ne tik daugiau miško uogų, bet ims žydėti ir kriaušės, kiti vaismedžiai.

Pavasaris ir vasara yra visų laukiamas laikotarpis, tačiau kai kuriems jis atneša ir negandų. Būtent šiltuoju metų laiku pradeda žydėti įvairūs medžiai, žolės. Vieni džiaugiasi šiuo reiškiniu, dėl gamtos prabudimo po žiemos, o kiti susiduria su įvairiomis alerginėmis reakcijomis, kurios laikui bėgant gali tik stiprėti, nes, dėl klimato atšilimo, žiedadulkių tik daugėja. Ypač miestuose. Dabar Lietuvoje žydi pievos.

Iš toli pažiūrėjus – tarsi baltais žiedais apsipylusi vyšnia. Tačiau priėjus arčiau – vaizdas gniaužia kvapą. Lietuvoje žydi magnolijos: prieš pirmuosius saulės spindulius gausiai apsipila dideliais, ilgalapiais žiedais. Skinderiškio dendrologiniame parke netoli Josvainių daugiau kaip tūkstantis trys šimtai augalų rūšių iš kone viso pasaulio, o tokių magnolijų pasodinta – tūkstantis. Žmonės pažiūrėti į jų žiedus atvažiuoja net iš Vilniaus.

Šiandien Birštono kurorte prasideda miesto šventė, kurios metu miestiečių ir kurorto svečių laukia gausa renginių ir pramogų. Šių metų kurorto šventės šūkis – „Žydinčio miesto ritmu!“. Juo siekiama pabrėžti kurorto spalvingą nuotaiką ir jaukumą. Miesto šventė prasidės iškilmingu atnaujinto stadiono atidarymu. Programoje: svečių sveikinimai, Karinių oro pajėgų orkestro, šokėjų, lengvosios atletikos parodomosios programos ir kitos pramogos.

Pasaulyje vis dažniau kartojasi ekstremalesni gamtos reiškiniai. Itin stiprios audros ir liūtys, potvyniai, speigai ir sausros pastaruoju metu drebina visą pasaulį. Mokslininkai labai paprastai aiškina šių reiškinių kartojimąsi ir intensyvumą. Pasak jų, didesnio intensyvumo ekstremalius reiškinius iššaukia klimato kaita. Lietuvoje kol kas nepastebime daug tokių reiškinių, tačiau niekas negali užtikrintai pasakyti, kad jie neateis iki mūsų.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Negalėtume sakyti, kad į gegužę atėjome nepastebėtai, kad žalias kraštas ir žydintys sodai mums netikėti. Pavasaris dirbo labai ilgai ir nuosekliai, o gamta leido jam neskubėti. Tačiau net ir be skubos kai ką jis padarė šiek tiek ankstėliau. Šiandien mes vis labiau nežinome, koks gi tas tikrasis pavasaris, kokia augalų žydėjimo, vešėjimo seka ir tvarka.

„Tisza žydėjimas“ tai pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje Tisza upėje (Vengrija) vykstantis neįtikėtinas fenomenas, kuris sutraukia daugybę turistų iš viso pasaulio. Tuo metu milijonai ilgauodegių lašalų pasiekia brandą, nusimeta lervų odą ir pakyla iš upės ieškoti partnerių toms kelioms valandoms, po kurių jie mirs, informuoja odditycentral.com. Visame pasaulyje yra apie 2 tūkst. lašalų rūšių.

Maudytis, ar susilaikyti nuo maudynių „pražydusiame“ vandens telkinyje? Lietuvoje žmonių, gyvūnų intoksikacijas cianotoksinais ir mirties atvejų neužfiksuota. Žinomi tik alerginiai susirgimai išsimaudžius „žydinčiame“ vandenyje. Bijoti kiekvieno „žydinčio“ ežero neverta, tačiau atsargumas pravers. ALystau„Žydinti“ Dusia aiktelėti ar vandens teikiamų malonumų atsisakyti priverčia ne vieną poilsiautoją“, - Alytausgidas.

Įvairių alergenų aplinkoje ir maiste sukeltų alergijų kasmet daugėja, vis daugiau žmonių yra kamuojami alerginių susirgimų, įspėja medikai. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vidutiniškai vienas iš trijų pasaulio gyventojų kenčia nuo alergijos, tik ne visada žino, kad yra kažkam alergiškas. Lietuvoje šiltuoju metų laiku, ypač pavasarį ir vasarą žydint įvairiems augalams, alergijos sukeltų simptomų skaičius smarkiai išauga.

Šiaulių universiteto aerobiologai praneša, kad kartu su šiltėjančiais orais ir bundančia gamta prasideda alergeninių žiedadulkių sklaidos ore sezonas. Labai vėluojantys žydėti alksniai ir lazdynai jau baigia išbarstyti žiedadulkes visoje Lietuvoje. Dėl staigios žydėjimo pradžios žiedadulkių yra gausu. Nors Lietuvoje beržai dar tik pradės žydėti, ore jų žiedadulkių yra dėl pernašų iš Centrinės Europos, rašoma pranešime spaudai.

Pavasaris – tai atgimimas, nauja energija ir, žinoma, žydėjimas. Gležni pavasarinių gėlių žiedeliai sukuria šventę mūsų akims, pasiilgusioms spalvų ir šilumos. Aplankykite gėlių šventes, užsukite į įspūdingiausius pasaulio gėlių sodus ar tiesiog paklaidžiokite žydinčiais laukais ir pasisemkite energijos iš gamtos, rašo kelionių žurnalas kelioniumanija.lt.   Migdolų žydėjimas Maljorkoje, Ispanija Norintys išvysti kaip žydi migdolai kelione į Maljorką turėtų pasirūpinti dar metų pradžioje.

Jūratė Anilionytė, LRT Televizijos Naujienų tarnyba, LRT.lt Kauno botanikos sode pražydo leopardiniai amorfofalai, dar vadinami lavongėlėmis. Šis į Lietuvą iš Indokinijos atkeliavęs atogrąžų miškų augalas žydi itin trumpai – tik kelias dienas. Kaip praneša „Panorama“, botanikos sodo oranžerijoje nosį riečia sugedusios mėsos kvapas, kurį skleidžia žydintys leopardiniai amorfofalai, dar vadinami lavongėlėmis arba velnio liežuviais.

Garsus okeanografas yra pasakęs, kad turėdamas puspilnę cisterną geležies galėtų sugrąžinti ledynmetį. Juokas juokais, bet iš dalies šis pokštas – pusiau tiesa. Vandenyno papildymas geležimi priverstų žydėti dumblius, o šie surinktų didžiulius anglies dioksido kiekius iš oro ir taip vėsintų planetą. Straipsnis, pasirodęs „Nature“ žurnale, remia tokią idėją, rašo npr.org.

Baltijos jūroje stiprėja eutrofikacija - sąlygos vandens žydėjimui. Pagrindinės to priežastys yra klimatas ir jūros tarša maistingomis medžiagomis, kurios į jūrą patenka upėmis. Mokslininkai pastebi, kad anksčiau buvęs švarus Baltijos jūros vanduo per pastarąjį šimtmetį tapo stipriai eutrofinis - perpildytas maistingomis medžiagomis. Tai rimta problema ne tik jūros ekosistemai, bet ir Baltijos šalių gyventojams.

Šiau­lių uni­ver­si­te­to Ap­lin­ko­ty­ros ka­ted­ros ve­dė­ja, pro­fe­so­rė Ing­ri­da Šau­lie­nė per­spė­ja žie­da­dul­kėms aler­giš­kus žmo­nes – šią sa­vai­tę jau ga­li­ma ti­kė­tis ber­žų žie­da­dul­kių pro­ver­žio. Ber­žų žie­da­dul­kių „tran­zi­ti­nė zo­na“ Dėl šio pa­va­sa­rio me­teo­ro­lo­gi­nių ypa­ty­bių – grei­tai be­si­kei­čian­čio oro – laz­dy­nas ir alks­nis lė­tai kau­pė ši­lu­mą, to­dėl jų žy­dė­ji­mas ne­bu­vo la­bai in­ten­sy­vus.

Kaune, Verslo lyderių centre įsikūrusioje galerijoje „Aukso pjūvis“, penktadienio vakarą atidaroma kauniečio dailininko Aido Ryčio Vasiliausko kūrybos paroda „Žydėjimas“. Autorius savo darbais teigia, jog žydėjimas - viena nuostabiausių gamtos išraiškos formų. Abstrakčiose paveikslų ciklo kompozicijose dailininkas išreiškia individualų šio gamtos vyksmo matymą. Kūriniuose perteiktas jazmino, obels, vyšnios, forzicijos žydėjimo įspūdis.

Mano visi nagai išpuošti baltomis dėmelėmis. Geriu vitaminus, streso nepatiriu, nagai stiprūs, nelūžinėja, tad iš kur tas žydėjimas? Ar nebūsiu išvaryta iš gydytojo kabineto už ligų ieškojimą?“ – klausia laikraščio skaitytoja Raminta iš Pabradės, Švenčionių r. Atsako gydytoja dermatologė prof. Gerimanta Balevičienė. Baltos nagų dėmelės gali būti dvejopos – taškinės ir juostinės. Paprastai jų atsiranda vaikystėje, o suaugus daugiau nebepasirodo.

Japonija – tai harmonija tarp žmogaus ir gamtos. Ši harmonija labai ryškiai matoma arbatos gėrimo ceremonijoje, kurios kelias prasideda grožėjimusi  japoniškuoju sodu ir baigiasi arbatos gurkšniu.Gurkšnodamas arbatą, žmogus siekia visiškos darnos su gamta, jis grožisi ja, klauso jos nuostabiausių garsų: lapų šnarėjimo, paukštelių čiulbėjimo, lietaus teškenimo į tvenkinį, traukia į save įvairiausius gėlių ir augalų kvapus.

Botanikų komanda atrado tik naktį žydinčią orchidėją. Tai pirmoji tokia šių gėlių rūšis, žinoma mokslui, praneša BBC. Pasak ekspertų, ši nepaprasta orchidėjų rūšis yra vienintelė žinoma rūšis, žydinti tik naktį. Tačiau, kodėl taip įvyko, lieka paslaptis. Gėlę atrado olandų mokslininkas Edas de Vogelis ekspedicijos drėgnuose atogrąžų miškuose Papua Naujajai Gvinėjai priklausančioje Naujosios Britanijos saloje metu.

Kol R. Rakauskas dar mini savo 70-etį fotografijos festivalis „In Focus“ pristato antrąją parodą. „Keturi požiūriai. Aštuoni stabtelėjimai“ bus atidaryta šį ketvirtadienį, rugpjūčio 25 d. 18 valandą Prospekto galerijoje. Tikrasis jos debiutas vyko Austrijoje, vėliau Italijoje bei Kroatijoje ir tik dabar po metus trukusios kelionės ji bus eksponuojama Lietuvoje. Paroda yra tarsi lyginamoji XX a. 7-8 dešimtmečio – XXI a. laikmečių, jų būsenų, vertybių, fotografų kūrybos akistata.

Jei orai sušiltų, netrukus pamatytume pražystant pienes. Visas procesas – nuo žiedo iki sėklų – trunka vos kiek ilgiau nei minutę, tiesa, ne pievoje, o internete.

Mokslininkai tiria žydinčią Andų kalnų karalienę – augalą, pražystantį tik kartą 80–100 metų, praneša „National Geographic“. Egzotiškas augalas pasipuošia žiedais likus keletui savaičių iki mirties. Netgi prieš savo žydėjimą Andų karalienė išlaiko savo rafinuotumą, pasiekdama 12 metrų aukštį savo kalnų tėvynėje Peru ir Bolivijoje. „Tai pagal visus standartus ypatingas augalas“, – sakė Antonio Lambe, kuris dirba siekdamas apsaugoti Andų karalienę.

Birželio 3 d. 18 val. Kopenhagos senamiesčio centre įsikūrusiame „Beata gintaro muziejuje“ bus atidaryta lietuvių grafikės Kristinos Norvilaitės ir juvelyrės Alginos Žalimienės paroda „Erdvė jausmams“. Paroda bus eksponuojama „Beata gintaro muziejuje, įsikūrusiame per kelis aukštus senos architektūros pastate, esančiame vienoje aktyviausiai lankomų vietų Kopenhagoje - kasmet šia gatve praeina apie 12 milijonų turistų.

Vilniaus fotografijos galerijoje atidaroma dviejų fotomenininkų – Romualdo Rakausko ir Gintaro Česonio – paroda.Parodos sumanymas kilo atkreipus dėmesį į abiejų kauniečių fotografų gimtadienių datas. Praėjusių metų rugpjūtį R. Rakauskas šventė 66-ąjį, o G. Česonis spalį – 33-ąjį gimtadienį. Netikėtai atradę šį sutapimą, fotomenininkai sumanė surengti bendrą parodą, pavadinę ją simboline abiejų gimtadienių suma.