žvalgyba

Jeigu bent dalis nutekintos JAV žvalgybos informacijos yra tikra, tai rodo itin aukštą pagrindinių mūsų sąjungininkų žvalgybos lygį, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas. Taip jis komentavo internete pasirodžiusius dokumentus, kuriuose atskleista įslaptinta informacija apie Ukrainos kovą su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, taip pat slapti Jungtinių Valstijų sąjungininkų vertinimai.

Iš nutekintų JAV dokumentų galima manyti, kad už rusų lėktuvo A-50U atakos Baltarusijoje stovi Ukrainos Saugumo tarnybos (SBU) agentai. Apie tai skelbia „The Economist“, rašo „Ukrainska pravda“. „Vasario 26 dieną SBU pareigūnai gavo stulbinamą išvadą. Jų pačių agentai Baltarusijoje nepaisė įsakymo ir anksčiau tą pačią dieną atakavo Rusijos žvalgybinį lėktuvą (A-50U – red. past.)“ – cituojamas pranešimas. Teigiama, kad apie Ukrainos agentų veiksmus amerikiečiai sužinojo pasiklausę pokalbių.

Pietų Korėja antradienį pareiškė, kad didelė dalis nutekintų JAV žvalgybos dokumentų, rodančių Seulo susirūpinimą dėl ginklų tiekimo Ukrainai, yra suklastoti.  Šie dokumentai – dalis didesnio informacijos nutekėjimo, kurį Pentagonas pavadino itin rimtu pavojumi nacionaliniam saugumui. Be to, tai sukėlė Vašingtonui nemenką diplomatinį galvos skausmą, dokumentams, regis, rodant, kad JAV šnipinėja artimas sąjungininkes, įskaitant Pietų Korėją ir Izraelį.

Jei informacija apie galimą itin slaptų Jungtinių Valstijų žvalgybos dokumentų nutekėjimą yra tikra, tai pakenktų ir Lietuvos saugumui, sako prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė. Taip ji komentavo internete pasirodžiusias dešimtis galimai JAV dokumentų nuotraukų, apimančias vertinimus ir slaptas žvalgybos ataskaitas, kuriose kalbama ne tik apie Ukrainą ir Rusiją, bet ir apie itin jautrias JAV sąjungininkių analizes.

Dėl Rusijos žvalgybos pareigūnų išsiuntimo ir atsisakymo išduoti vizas Maskvos žvalgybos operacijos kaimyninėje Suomijoje per pastaruosius metus gerokai susilpnėjo, ketvirtadienį pranešė suomių saugumo ir žvalgybos tarnyba (SUPO). SUPO pareiškime sakoma, kad Rusijos žvalgyba Suomijoje buvo „užspausta“, nes 2022 metais tarnybai pavyko sutrukdyti šnipinėjimo operacijoms. „Pernai Rusijos žvalgybos stotis [Suomijoje] sumažėjo maždaug perpus“, – sakė SUPO direktorius Antti Pelttari.

Ketvirtadienį virš Lietuvos pastebėtas ratus sukantis lėktuvas, kuris galimai pakilo iš Zoknių aerodromo. Skaitytojas Rimantas (tikrasis vardas redakcijai žinomas – red. past.) teigė, kad, stebėdamas lėktuvų skrydžius internetiniame puslapyje „Flightradar24.com“, jis pastebėjo Lietuvos teritorijoje ratus besukantį lėktuvą.  Nors detalios informacijos „Flightradar24.com“ apie CL60 lėktuvo skrydžio maršrutą nepateikia, galima matyti, kad CL60 galimai pakilo iš Zoknių aerodromo.

Iš Lietuvos žvalgybos institucijų – perspėjimai apie galimas grėsmes iš Rusijos ir Baltarusijos. Kasmetinėje grėsmių ataskaitoje pažymima, kad į Lietuvą gali skverbtis diversinės grupuotės, o Lukašenkos režimas siunčia opozicionieriais apsimetusius kagėbistus, kurie Lietuvoje prašo prieglobsčio.

Rusija Ukrainos ir Baltarusijos pasienyje planuoja plataus masto provokaciją, skelbia UNIAN.   Pasak Ukrainos Gynybos ministerijos Žvalgybos direktorato, pagrindinis Rusijos propagandistas Vladimiras Solovjovas turėtų atvykti į Baltarusiją, kad išsamiai nušviestų provokaciją. Kovo 11-ąją planuojama organizuoti tiesioginę transliaciją per televiziją ir radiją iš įvykio vietos Rusijos propagandinei žiniasklaidai.  „Tam į Baltarusijos teritoriją atvyksta kelios rusų grupės.

Pagal Pranešėjo informaciją paaiškėjus, kad 2018-2019 m. Valstybės saugumo departamentas tikrino tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos štabo narius ir galimus rėmėjus, Lietuvos žvalgybos vadovas Darius Jauniškis viešai teigė, jog departamentas tikrino visų kandidatų į prezidentus štabus bei artimą aplinką.

Paaiškėjo, kas galėtų tapti Lietuvos žvalgybos kontrolieriumi – tai Vidaus reikalų ministerijos vyriausiasis patarėjas Nortautas Statkus. Kandidatą feisbuke atskleidė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.  „Šiandien registravau dr. Nortauto Statkaus kandidatūrą į LR žvalgybos kontrolierius.

Rusijos karių buvimas Baltarusijoje sumažina Lietuvos greitos reakcijos galimybę, jei prasidėtų kariniai veiksmai, teigia karinės žvalgybos vadas. „Baltarusijoje nuo karo pradžios atsirado gerokai daugiau karių ir karinės technikos.

Šalies žvalgybos institucijos susiduria su problemomis pritraukdamos naujus darbuotojus, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis. „Aš manau, jog ne tik VSD, bet ir visos kitos institucijos, aš turiu omeny, ir kriminalinės žvalgybos subjektus, ir kitas institucijas, jos susiduria su tam tikromis, iš tikrųjų, rekrūtavimo problemomis“, – žurnalistams Prezidentūroje ketvirtadienį sakė civilinės žvalgybos vadovas.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis sako esantis pasiruošęs atsakyti į Seimo narių klausimus, jei šie nuspręstų aiškintis žvalgybos darbo aplinkybes prezidento rinkimų metu. „Mes esame pasiruošę atsakyti į visus klausimus“, – ketvirtadienį Prezidentūroje pristatydamas grėsmių ataskaitą sakė žvalgybos vadovas.

Lietuvos žvalgyba skeptiškai vertina Jungtinių Valstijų žiniasklaidos paviešintą informaciją apie „Nord Stream“ sprogdinimą, tačiau pripažįsta, kad šis įvykis atskleidė potencialius pavojus energetinei infrastruktūrai.

Kibernetinės grupuotės atakas prieš šalies Vyriausybės institucijas ir verslą vykdė reaguodamos į paramos Ukrainai užtikrinimą, teigia karinės žvalgybos vadas. „2022-ais metais turėjome ir kitokios veiklos kibernetinėje erdvėje. Tų kriminalinių programišių aktyvi veikla.

Lietuvos karinės žvalgybos vadas, pulkininkas Elegijus Paulavičius teigia, kad Rusija turi resursų tęsti tokio pats intensyvumo karą prieš Ukrainą dar bent 2 metus. Apie tai Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius prakalbo abiem Lietuvos žvalgybos institucijoms pristatant Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.

Lietuvos žvalgyba perspėja, kad į Ukrainą vykstantys ir paramą ukrainiečių ginkluotosioms pajėgoms ar vietos gyventojams teikiantys Lietuvos piliečiai, ypač jei priartėja prie konflikto zonos, gali pakliūti į Rusijos žvalgybos rankas, patirti psichologinį ir fizinį smurtą. Apie tai užsimenama šiemetiniame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime, kurį parengė Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas.

Baltarusijos tarnybos artimiausiu metu tikriausiai intensyviau išnaudos Lietuvoje augančią baltarusių diasporą žvalgybinės informacijos rinkimui, ketvirtadienį paskelbė Lietuvos žvalgyba.

Lietuviškas startuolis, viešai pasigyręs naujai vystoma vaizdo atpažinimo technologija, vos neužkibo ant Kinijos karinės žvalgybos kabliuko, tačiau įmonę išgelbėjo tik prigimtinis vadovo apdairumas ir tai, jog pasitarė su partneriais iš Nyderlandų. Tokią nuasmenintą istoriją naujausiame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pateikia Lietuvos žvalgyba.

Lietuvos žvalgyba ketvirtadienį perspėjo, kad Rusija gali inicijuoti baudžiamąjį persekiojimą Lietuvos piliečių atžvilgiu dėl nukeliamų sovietinių paminklų.

Rusijos branduolinės energijos korporacija „Rosatom“ negali užtikrinti jos technologijų patikimumo ir saugumo – tai įrodo Baltarusijos Astravo atominės elektrinėje (AE) 2022 metais įvykę incidentai, keliantys grėsmę branduolinei saugai ir Lietuvos nacionaliniam saugumui, teigia šalies žvalgyba.

Nors Rusijai nepavyko greitai nugalėti Ukrainos, ši totalitarine tampanti ir į Sovietų Sąjungą panašėjanti valstybė yra pajėgi tęsti karą Ukrainoje dar bent 2 metus ir kartu yra pasiryžusi nuosekliai stiprinti savo ginkluotąsias pajėgas Vakarų kryptimi. Tai reiškia, kad aplink Lietuvą veržiasi Rusijos karinė kilpa, grėsmė mūsų šaliai išlieka didelė, o reakcijos laikas atsakui, jeigu prieš mus būtų norima imtis agresijos, trumpėja.

Lietuvos karinė žvalgyba yra realizavusi sėkmingų operacijų, apie jas tikimasi informuoti dar šiemet, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Karinėje žvalgyboje ir kontržvalgyboje yra pakankamai įtemptas darbas, tai susiję, pirmiausia, su išorės grėsmėmis. Ir yra labai sėkmingų realizuotų operacijų, apie kurias, matyt, šiais metais tai jau tikrai išgirsime viešai.

Lietuvos žvalgybios institucijos ketvirtadienį pristatys tradicinį grėsmių nacionaliniam saugumi vertinimą. Šis pristatymas vyksta kasmet ir bus jau aštuntasis. Jame pirmą kartą atsispindinės išsamesnis žvalgybos požiūris į Rusijos invazijos Ukrainoje poveikį Lietuvos saugumui – pernykščiam grėsmių vertinimui informacija buvo rinkta dar iki plataus masto Maskvos puolimo.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas skaičiuoja, kad laikas yra jo pusėje ir ketina tęsti karą, galbūt net daugelį metų, sako JAV žvalgai. Vis dėlto, anot jų, nėra tikėtina, kad rusams pavyks pasiekti didesnių teritorinių laimėjimų. Rusija tikriausiai nenori tiesioginio karinio konflikto su JAV ir NATO, tačiau jo tikimybė išlieka, sako JAV žvalgai, rašo CNN.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį kviečia Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį. „Bus išklausytos žvalgybos tarnybų 2022 metų veiklos ataskaitos, aptartas regiono saugumas ir apsvarstyta Lietuvos gynybinių pajėgumų plėtra“, – BNS sakė prezidento atstovas spaudai Ridas Jasiulionis. Į Lietuvos Valstybės gynimo tarybą įeina prezidentas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. VGT vadovauja prezidentas.

Ukrainos karinės žvalgybos vadovas atmetė teiginius, kad Kinija svarsto galimybę tiekti ginklus Rusijai, ir sakė JAV žiniasklaidai nematęs „jokių ženklų, kad tokie dalykai net svarstomi“. Aukšto rango JAV pareigūnai dar sekmadienį teigė esantys įsitikinę, kad Kinija svarsto galimybę tiekti Maskvai letalią įrangą, ir šiuo metu vykdoma diplomatinio spaudimo kampanija, kuria siekiama Pekiną nuo to atkalbėti.

Tarp miegančių keleivių, praeitą mėnesį skridusių naktiniu skrydžiu iš Majamio į Miuncheną, buvo du keliautojai iš priešingų šnipinėjimo varžybų pusių, rašo „The Washington Post“. Vienas jų – Vokietijos pilietis, kuris vos atvykęs buvo suimtas ir apkaltintas išdavyste už tai, kad padėjo Rusijai užverbuoti ir kuravo Kremliaus šnipą, veikusį aukštesnėse Vokietijos žvalgybos tarnybos gretose.

Žvalgybinių duomenų dėl galimo Rusijos puolimo nėra, bet pavojus yra realus, nes situacija gali pasikeisti, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Taip ministras komentavo prezidento Gitano Nausėdos vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Kęstučio Budrio pasisakymą, kad Rusijos karinė samdinių bendrovė „Wagner“ gali bandyti testuoti Vakarų gynybos mechanizmus, įsiverždama į Baltijos šalis.

Norvegijos žvalgybos pareigūnai pirmadienį pareiškė, kad Rusija yra pagrindinė grėsmė visos Europos saugumui ir tokia išliks dar ilgai, bei perspėjo, kad neseniai Skandinavijoje įvykę protestai, kurių metu sudegintas Koranas, gali tapti teroro išpuolių šalyje priežastimi.  „Rusija šiandien kelia didžiausią grėsmę Norvegijos ir Europos saugumui, o konfrontacija su Vakarais bus ilgalaikė“, – teigė Norvegijos gynybos ministras  Bjornas Arildas Gramas.

Likus kelioms valandoms iki karo pradžios ėmė pildytis visi jo perspėjimai apie galimą Rusijos invaziją. Ukrainos karinės žvalgybos viršininkas, generolas majoras Kyrylo Budanovas tą vakarą atsivežė žmoną į savo darbo kabinetą, jis bijojo, kad gali išsipildyti blogiausios jo prognozės.

Moldovos žvalgybos tarnyba (SIS) ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija veikė siekdama destabilizuoti šią buvusią sovietinę šalį, netrukus po Ukrainos prezidento komentarų, kad Kyjivas sustabdė tokius Maskvos planus.

Pentagonas ketvirtadienį pranešė sekantis aukštai virš JAV teritorijos skriejantį Kinijos šnipinėjimo balioną, atsinaujinus įtampai tarp abiejų valstybių kelios dienos prieš retą amerikiečių diplomatijos vadovo apsilankymą Pekine. JAV prezidento Joe Bideno prašymu gynybos sekretorius Lloydas Austinas ir kariuomenės vadai svarstė galimybę numušti balioną, bet nusprendė, kad tai sukeltų pavojų žmonėms, ketvirtadienį reporteriams sakė gynybos aukšto rango pareigūnas.

Kai prie pagrindinės Chersono ligoninės trumpam stabtelėjo vyresnio amžiaus moteris, tolumoje girdėjosi nenutrūkstami paleidžiamų šūvių garsai. Šalia jos gulėjo pirkinių krepšys su keliais buteliais vandens, kuriuos ji ką tik pripildė Dniepro upės pakrantėje. „Buvo geriau, kai čia buvo rusai, – leidiniui „Foreign Policy“ sakė ji.

Net du NATO žvalgybos lėktuvai šiuo metu suka ratus Lenkijos ir Baltarusijos, o taip pat Lenkijos ir Ukrainos pasienyje. Tai galimai susiję su Baltarusijoje kaupiamomis Rusijos karinėmis pajėgomis bei karine technika. Vokietijoje dislokuotas „Boeing E-8C Joint STARS“ žvalgybinis lėktuvas iš pradžių apsuko ratą palei Lietuvos–Baltarusijos sieną, o šiuo metu suka ratus Lenkijos–Baltarusijos pasienyje. Kitas NATO lėktuvas tuo metu stebi pietinę Lenkijos pasienio su Ukraina dalį.

Rusijos invazija į Ukrainą buvo takoskyros momentas žvalgybos pasauliui. Kelias savaites iki karo pradžios Vašingtonas viešai paskelbė srautą nepaprastai išsamios informacijos apie viską – nuo ​​Rusijos kariuomenės judėjimo iki provokacijų galimybės, kurias Kremlius panaudotų invazijai pateisinti. Ši strategija buvo nauja: šnipų agentūros yra įpratusios slėpti žvalgybos informaciją, o ne ją atskleisti.

Vokietijoje suimtas rusų dvigubas agentas turėjo itin jautrios informacijos susijusios su Ukraina. Vakarų pareigūnų teigimu, aukšto rango Vokietijos žvalgybos pareigūnas, turėjo prieigą prie slaptos informacijos apie karą Ukrainoje ir žinių apie tai, kaip ją rinko JAV ir jų sąjungininkai.

Naujausios Baltarusijos palydovinės nuotraukos rodo naujai išraižytus miško kelius ir lėtą karinės technikos srautą link Ukrainos šiaurinės sienos.

Vieną vėlyvą lapkričio rytą Stokholmo priemiesčio ramybę sugriovė du kariniai sraigtasparniai. Jie suko ratus aplink privatų namą tylioje Kil gyvenvietėje, vykdant didelio atgarsio sulaukusią šnipinėjimu Rusijai kaltinamos poros sulaikymo operaciją. „Negalėjau patikėti, kai pamačiau į jų namus įeinančius policininkus, – pasakojo sulaikytos Stokholmo poros kaimynas.

Vieną malonų praėjusių metų rugsėjo vakarą Šiaurės ir Pietų Kiprą skiriančią sieną kirto azerbaidžanietis su rusišku pasu. Su savimi jis teturėjo pistoletą, kelias kulkas ir garso slopintuvą ginklui. Tai turėjo būti tobulas nužudymas. Tačiau jam nespėjus įlipti į išsinuomotą automobilį, kuriuo turėjo įvykdyti savo misiją, jį apsupo policija.

Serbija paskyrė Aleksandarą Vuliną, prieštaringai vertinamą ir ryšių su Kremliumi turintį buvusį vidaus reikalų ministrą, vadovauti šios Balkanų šalies žvalgybos tarnybai, ketvirtadienį pranešė valstybės kontroliuojamas visuomeninis transliuotojas RTS. Nors Serbija Jungtinėse Tautose pasmerkė Vladimiro Putino invaziją į Ukrainą, ji atsisakė prisijungti prie Vakarų sankcijų Rusijai.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį pagal opozicijos parlamentarų kreipimąsi pradeda nagrinėti bylą dėl žvalgybos kontrolieriaus. Byla bus nagrinėjama žodinio proceso tvarka, į pirmą posėdį pakviesti Seimo nariai Agnė Širinskienė bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, kaip specialistai – Seimo kontrolierių įstaigos vadovė Erika Leonaitė ir Valstybės saugumo departamento (VSD) žvalgybos pareigūnas Nerijus Andriusevičius.

Rusija, patyrusi didelių karinio jūrų laivyno nuostolių, greičiausiai nepasieks proveržio Ukrainos rytuose esančiame Donecke, mano Jungtinės Karalystės (JK) žvalgyba, rašo „Sky news“. Apie tai JK gynybos ministerija komentavo sekmadienį. Ministerijos pranešime teigiama, kad Donecko srityje esančiuose Pavlivkos ir Vuhledaro miestuose per pastarąsias dvi savaites vyko intensyvūs mūšiai, tačiau vaizdas žemėlapyje pasikeitė nedaug.

Praeitą mėnesį Norvegijos institucijos sulaikė Rusijos karinės žvalgybos pareigūną, kuris, apsimetinėdamas akademiku iš Brazilijos, slapta dirbo jų šalyje. Dar dramatiškesnis šnipinėjimo skandalas sukrėtė Švediją: du Irane gimę broliai, kurių vienas netgi yra dirbęs Švedijos žvalgybos pareigūnu, buvo apkaltinti kelerius metus šnipinėję Rusijos naudai.

Ukrainoje kariaujama ne tik ginklais, bet ir kompiuterių klaviatūromis. Kibernetininė erdvė kovoje tapo tokia pat svarbi, kaip ir mūšio laukai kur nors greta Donecko. O ir karas šiose erdvėse prasidėjo tikrai ne vasario mėnesį. Pasak kibernetinių grėsmių specialistų, diskutavusių apie kibernetines užpuolikų iš Rusijos gaujas, Ukraina nuo 2014 metų buvo kibernetiniu Rusijos poligonu.

Iranas nori pagrobti arba nužudyti Jungtinėje Karalystėje gyvenančius asmenis, kuriuos laiko „režimo priešais“; šiais metais išaiškinta mažiausiai 10 tokių sąmokslų, trečiadienį pareiškė Britanijos vidaus žvalgybos agentūros MI5 vadovas.

Švedijos prokurorai penktadienį pateikė kaltinimus „šnipinėjimu sunkinančiomis aplinkybėmis“ dviem broliams švedams, kurie, kaip įtariama, nuo  2011 iki 2021 metų šnipinėjo Rusijos karinės žvalgybos tarnybai GRU. Vienas jų yra buvęs žvalgybos pareigūnas. „Dėl gautos, perduotos ir atskleistos informacijos, jei ji patektų į užsienio jėgos rankas, galėtų būti pakenkta Švedijos saugumui“, – pareiškime teigė vyriausiasis prokuroras Peras Lindqvistas.

Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyrylo Budanovas patvirtino, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi mažiausiai tris dublerius, skelbia „Freedom“.  Pasak jo, visiems jiems buvo atliktos plastinės operacijos, kad jie būtų panašūs į V. Putiną.

Rusijos žvalgybos galimybės Lietuvoje yra aptrupėjusios, bet rizikų kelia šios šalies ir Baltarusijos piliečių judėjimas Lietuvoje, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis. Jo teigimu, Rusija žvalgybą atlieka iš savo ir Baltarusijos teritorijų. „Rusijos žvalgybos galimybės čia aptrupėjusios. Rusų žvalgybininkų po diplomatų priedanga išsiutimas stipriai apmažino jų galimybes“, – trečiadienį paskelbtame interviu naujienų portalui „15min“ sakė jis.