žuvintas

Žuvinto rezervato gamtininkai fiksuoja neįtikėtiną rekordą: tiek paukščių ankstyvą pavasarį rezervate nėra niekada buvę. Suskaičiuota, kad Žuvinto pelkėse po tolimos kelionės ilsisi beveik 40 tūkstančių žąsų. Tiek jų specialistai vienoje vietoje nėra fiksavę. Na, o be žąsų į Lietuvą iš šiltų kraštų sugrįžta ir kiti paukščiai. Šiuo metu vasaroti į gimtąsias vietas turėtų būti grįžę apie 20 rūšių sparnuočių.

Šiomis dienomis yra puiki proga pasigėrėti būriais pilkųjų gervių – iš Žuvinto ežero gamtinio pažintinio tako, paukščių stebėjimo bokštelio ar tiesiog – nuo Žuvinto biosferos rezervato lankytojų centro apžvalgos aikštelės. Didžioji dauguma Žuvinto biosferos rezervate susirenkančių gervų nakvynei šiemet renkasi vos už kilometro nuo lankytojų centro – ne įprastose vietose aukštapelkėje ar liūnuose, o nušienautame augalijos sąžalyne Žuvinto ežero viduryje, skelbia „Valstietis.

Rudenį skelbia ir vis daugiau Lietuvą paliekančių sparnuočių. Kai kurie paukščiai būriuojasi prieš didžiąją kelionę į šiltus kraštus, o nemaža dalis jau išskrido. Gamtininkai ragina nepatingėti ir leistis į palydėtuves. Alytaus rajone, Žuvinto biosferos rezervate, vakarais laukia nuostabus reginys akims ir puikūs garsai. Tūkstančiai gervių, begalė žąsų ir kitokių paukščių ramiai ir saugiai ilsisi, maitinasi bei laukia gamtos ženklo, kai turės išskleisti sparnus ilgai kelionei.

Žmonių pasaulį griaunant karams ir krizėms gamtoje gyvenimas vyksta sena vaga – gamta jau bunda ir į Lietuvą grįžta vis daugiau sparnuočių. Kai kurias rūšis gamtininkai skaičiuoja jau dešimtimis tūkstančių, pamažu parskrenda giesmininkai, gervių pulkai, o ir gandrinės netoli – už poros savaičių. Būriai paukščių sklando virš Žuvinto biosferos rezervato ežero Alytaus rajone. Anot gamtininkų, vis daugiau iš šiltų kraštų parskrendančių sparnuočių skelbia sugrįžtantį pavasarį.

Nueinanti Vyriausybė kaip reikiant atsiėmė iš Prezidento Gitano Nausėdos už Žuvinto biosferos rezervato pakeistus nuostatus, kuriais įteisinta ne tik žvejyba iš valčių, bet ir leista medžioti vandens paukščius. Prezidentas grasina: jei nuostatai nebus pakeisti, kreipsis į Konstitucinį Teismą. Netoli Marijampolės tyvuliuojantis Žaltyčio ežeras – pilnas žvejų. Ši teritorija priklauso Žuvinto biosferos rezervatui. Ežeras – migruojančių paukščių būriavimosi vieta.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika tvirtina, kad medžioklė Žuvinto rezervate buvo ir yra draudžiama, tačiau visuomenėje kilus abejonėms papildomi saugikliai bus įtraukti į šiuo metu rengiamas medžioklės taisykles. „Tikrai teisės aktai reglamentuoja ir tenka apgailestauti, kad tiek pats vadovas direkcijos suklaidino visuomenę, tikrai medžioklė negalima, draudžiama, kaip ir buvo iki šiol“, – interviu Lietuvos radijui pirmadienį sakė K. Mažeika.

Baltijos aplinkos forumas ir Lietuvos ornitologų draugija antradienį viešai kreipėsi į valdžios institucijas dėl liepos pradžioje Vyriausybės priimto nutarimo, kuriuo padidintos poledinės žūklės galimybės Žuvinto biosferos rezervate.

Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė naujiems Žuvinto biosferos rezervato nuostatams, kurie rezervate suteiks daugiau galimybių uogauti ir grybauti, žiemą – žvejoti.  Aplinkos ministerija teigia, kad nuostatus pakeisti buvo būtina, kadangi senieji su patikslinimu 2016 metais buvo patvirtinti 2002-aisiais, o per tokį ilgą laiką pasikeitė nemažai saugomų teritorijų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų.

Lietuvoje aptikta nauja gyvūnų rūšis - meškėnas. Jis rastas Alytaus rajone, Žuvinto rezervate. Tiesa, negyvas. Meškėnai kilę iš Šiaurės Amerikos, tačiau jau kelis dešimtmečius meškėnų populiacija sparčiai plinta ir Europoje. Mūsų šalyje meškėnai yra itin reta žinduolių rūšis. Iš pažiūros simpatiško gyvūno pėdsakai Lietuvos gamtininkus išgąsdino. Negyvo meškėno nuotrauką padarė Alytaus rajone esančio Žuvinto biosferos rezervato darbuotojai. Gyvūnas buvo rastas šalikelėje, prie Riečių kaimo.

Žuvinto biosferos rezervatas – vieta, kurioje įmanoma iš labai arti pamatyti lietuviškos gamtos pasaulį. Beveik 6000 hektarų apimanti teritorija, tai pirmoji saugoma teritorija Lietuvoje, įsteigta atsižvelgus į bene žinomiausio Lietuvos gamtininko, ornitologo, profesoriaus Tado Ivanausko rekomendacijas. Rezervate saugomas didžiausias Lietuvoje pelkinis kompleksas, kuriame tyvuliuoja itin seklus, nykstantis Žuvinto ežeras, ypač vertinamas paukščių stebėtojų.

Kiekvieną vakarą Žuvinto ežere stebina šurmulys: daugiau nei 200 gervių, keli šimtai pilkųjų žąsų, kormoranų, pulkai baltųjų garnių triukšmingai renkasi į nakvynę ežero saloje ir gretimuose augalijos sąžalynuose. Čia pat grobio ieško jūrinių erelių šeimyna, sukasi didžiuliai būriai pempių ir varnėnų. Žuvinto rezervato direkcija specialiai visą šią savaitę sudarys sąlygas norintiems pasigrožėti įsimintinu reginiu, leisdama lankytojams stebėti paukščius iki 20 val.

Artūras Matusas, Ramūnas Grumbinas, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Šis pavasaris patenka į dešimtuką pavasarių, kai paukščiai parskrido anksčiausiai. Taip teigia Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis, išanalizavęs 50 metų duomenis. Anot specialisto, šiuo metu į Lietuvą parskridusios 32 paukščių rūšys. Pirmadienį – 40 paukščių diena. Nuo senovės šią dieną buvo švenčiamas paukščių parskridimas.

Pasibaigus žiemai, Žuvinto biosferos rezervato žemapelkėse baigti nušienauti viksvynai ir nendrynai. Pelkių žolė virsta biomase, perdirbama į granules ir naudojama kurui, o nendrės bus išvežtos į Olandiją stogams uždengti. Žuvinto pelkynai yra didžiausi Lietuvoje, todėl reguliariai juos šienaujant ir neleidžiant apaugti krūmais, atkuriamos ežero vertingos retų paukščių buveinės. O šiemet pelkių žolė tapo pigiu ekologišku kuru.

Neseniai Kaune surengtoje šventėje įvairių miesto darželių darželinukai demonstravo savo pačių iš antrinių žaliavų sukurtus apdarus. Kartu buvo uždaryta beveik tris savaites vykusi paroda, kuriai rankdarbius, padedami pedagogų, mažieji kauniečiai taip pat kūrė iš antrinių žaliavų. Iniciatyvos autoriai tikisi tokiu būdu vaikus supažindinti su atliekų rūšiavimo būtinybe ir įskiepyti supratimą apie gamtos ir jos išteklių tausojimą.

Trečiadienį Kaune atidaryta paroda, kurioje eksponuojami darželinukų iš antrinių žaliavų sukurti įvairūs rankdarbiai. Pasitelkę savo fantaziją ir padedami pedagogų mažieji kauniečiai sukūrė išties įdomių ir dėmesio vertų kūrinių. Parodos organizatoriai – prekybos ir paslaugų centras „Molas“, lopšelis-darželis „Žuvintas“ ir Kauno Gričiupio seniūnija – tikisi, kad tokių rankdarbių kūrimas – geriausias būdas vaikus supažindinti su atliekų rūšiavimo būtinybe.

Apie penkis dešimtmečius Alytaus rajone Simno seniūnijoje Aleknonių kaime Žuvinto ežero pakrantėje gyvenantis 83-ejų Juozas Valūnas – dabar šiame krašte likęs vienas seniausių Žuvinto paežerės gyventojų. Žuvinto rezervatui priklausančiame ežere garbaus amžiaus vyras žvejojo kaip nustatyta pagal nurodymus – tik žiemą. Tuomet žuvies užteko visai jo šeimai, neretai ir su kaimynais pasidalydavo. Šiandien Juozas jau trejus metus dėl sveikatos nebeprašo Žuvinto rezervato direkcijos leidimų žvejoti.

Apie Žuvintą girdėjo daugelis, bet ne kiekvienas matė didžiulius paukščių pulkus, besileidžiančius į rezervato palias, ne kiekvienas braidžiojo paslaptingais ir drėgnais Buktos girios takeliais. Žuvinto rezervatas pirmas ir vienintelis toks. Tai pirmoji saugoma teritorija Lietuvoje, įsteigta dar 1937 metais profesoriaus Tado Ivanausko iniciatyva. Tuomet pradėta saugoti Žuvinto ežerą, išsiskiriantį nepaprastai turtingu ir įvairiu paukščių pasauliu.

Į Žuvintą suskrendančių gervių pulkai jau artėja prie pusantro tūkstančio paukščių. Žuvinto biosferos rezervato specialistai šios savaitės viduryje suskaičiavo 1440 gervių, prieš saulėlydį tūpiančių nakvoti Žuvinto palių centrinėje dalyje. Gracingų paukščių gali būti dar daugiau, nes liko nesuskaičiuoti dar keli būreliai, nakvynei pasirinkę pelkėtą rytinę paežerę.

Jau antrus metus Žuvinte ganosi ir pakrančių vaizdą keičia Škotijoje išvestų mėsinių herefordų galvijų banda. Šie neišrankūs „gamtotvarkininkai“ mielai rupšnoja šlapių pievų augmeniją, nendres, viksvas, į kurias įprastos lietuviškos karvės nė pažiūrėti nenori. Buvom įpratę, kad rezervatais paskelbtose teritorijose žmogui nevalia nė šakelės nulaužti, nė žolelės numinti, viskas turi būti paliekama savieigai: kas auga, tai auga, o kas griūva, tas paliktas vietoje supūva.