žūm

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir jos valdymo sričiai priskirtų 20-ies įstaigų bei įmonių darbuotojai ir jų giminaičiai, deklaravę pasėlius tiesioginėms išmokoms gauti, 2020 metais gavo 20,5 mln.

Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) veikiančiose darbo grupėse ir komisijose yra korupcijos rizikų – jose veikia privatūs asmenys, galbūt užsiimantys neteisėta lobistine veikla, teigia Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). „Šis aspektas ypač aktualus, kai privatus asmuo yra tiesiogiai susijęs su konkrečia įmone, tačiau jam suteikiama galimybė dalyvauti sprendimų dėl teisės aktų, kurie reikšmingi ir kitoms panašią veiklą vykdančiomis bei konkuruojančiomis bendrovėms, priėmime“, – pranešė STT.

Nuo pandemijos nukentėjusiems kiaulininkystės ir paukštininkystės sektoriams – 12 milijonų eurų, praneša Žemės ūkio ministerija.  Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymui paukštininkystės (įskaitant kiaušinių gavybą, pakavimą, perdirbimą) sektoriui skirti 7,9 mln. Eur, o kiaulininkystės sektoriui – 4,1 mln. Eur.

Skirtingą produkciją gaminantys ūkininkai veikdami bendrai gali išlošti restoranams, mokykloms ar darželiams pristatyti šviežius ir ekologiškus maisto produktus. Ūkininkai tikina, kad šis būdas naudingas abiem pusėms – vartotojai greitai gauna kokybiškus produktus, o ūkininkams nereikia ieškoti tarpininkų ar patiems atskirai pristatyti produktus pirkėjams.

Kaune veikiantį Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) padalinį, vadinamąją „veidrodinę“ ministeriją, grąžinti į Vilnių yra politinis tikslas, sako paskirtasis žemės ūkio ministras.   Tačiau Kęstutis Navickas dar negali pasakyti, kada parsikraustymas įvyks. „Ne visa ministerija, dėkui Dievui, buvo perkelta į Kauną. (...) Aišku, kad ministerija turi būti vienoje vietoje, sostinėje. Čia veikia Vyriausybė.

Į žemės ūkio ministro pareigas pretenduojanti Dalia Miniataitė teigia, kad pasiūlymas užimti šį postą jai buvo netikėtas, bet ji apsisprendė įvertinusi savo žinias ir patirtį. Kaip vieną svarbiausių darbų ji nurodė pridėtinės vertės kūrimą ir konkurencingumo didinimą žemės ūkyje, dėmesį naujajai ES finansinei perspektyvai.

Sutartis dėl Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) patalpų Kaune nuomos turėtų būti pasirašyta rugsėjo 10 dieną, BNS patvirtino konkursą laimėjusios koncerno SBA įmonės vadovas Lionginas Šepetys. „Politinis aiškumas pagaliau atėjo, gavome raštą, pasirašytą naujojo ministro, kuriame yra sakinys, kad kviečiame sutartį pasirašyti rugsėjo 10 dieną“, – BNS penktadienį sakė L. Šepetys. „Panašu, kad nebelieka kliūčių ir abejonių“, – pridūrė jis.

Nuo balandžio pradžios Kaune oficialiai pradėjo veikti Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) padalinys arba „veidrodinė“ ministerija. Daugelis regiono gyventojų teigiamai vertina ministerijos perkėlimą, rodo visuomenės apklausa, rašoma pranešime spaudai. Ministerijos padalinys antradienį oficialiai atidarytas adresu I. Kanto g. 23. Beveik 400 kv. m bendrojo ploto patalpos panaudos sutartimi perimtos iš valstybės įmonės Turto bankas.

Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pakoregavus ekologinių ūkių sertifikavimo taisykles, yra korupcijos rizikos, pareiškė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). „Sertifikavimo įstaigai savo nuožiūra sprendžiant dėl įrodymų objektyvumo ir tinkamumo, be nustatytų kriterijų, sukuriamos sąlygos korupcijos rizikai“, – pranešė STT. Pagal naujas taisykles ūkininkai savo iniciatyva ir ištekliais sertifikavimo įstaigai gali įrodyti, kad jų produkcija neužteršta.

Siūlomi vaučeriai pakenks verslui, institucijoms ir patiems pirkėjams, o kainos, įvedus juos, tik didės, teigiama Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengtame šios naujovės neoficialiame vertinime, kurį pavyko gauti naujienų portalui 15min.lt. Nors ši ministerija yra atsakinga už vaučerių įvedimą, jos specialistai patys netiki, kad ši kainų priemonė veiktų. Anaiptol, perspėjama, kad parama gali būti nelegali ir iš jo pasipelnytų sukčiai. 15min.

Už įrašą feisbuke – 100 eurų, už straipsnį – 400 eurų, už vieną „kliką“ – 36 centai, už reportažą – 18 tūkst. eurų. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) viešinimui per artimiausius kelerius metus išleis net 6 milijonus eurų. Ekspertų vertinimu, tokia kaina yra gerokai per didelė, rašo portalas 15min.lt. Žemės ūkio ministerija šiemet baigė net keturis viešuosius pirkimus, skirtus viešinimui, ir pasirašė sutartis už 5,5 mln. eurų.

Žemės ūkio specialistų trūkumas jau rėžia akis. Šįmet Aleksandro Stulginskio universitete (ASU) krimsti mokslus pradėjo tik 264 studentai, o kai jie šią aukštąją mokyklą baigs, rinkai reikės 3,5 ar net 4 kartus daugiau žemės ūkio specialistų. Tokią išvadą padarė pedantišką tyrimą atlikę ASU mokslininkai.

Uosių džiūvimas – problema, kankinanti daugelį Europos miškų. Skaičiuojama, kad per paskutinius dvidešimt metų uosių džiūtis pasiekė pandemijos lygį. Ne išimtis ir Lietuva – moksliniuose šaltiniuose teigiama, kad nebeliko nė vieno nepažeisto medyno.

Žemės ūkio ministerija pradėjo Žuvininkystės tarnybos vadovės Indrės Šidlauskienės veiklos tarnybinį patikrinimą - įtariama, kad ji galėjo fiktyviai įdarbinti žmones. Žemės ūkio viceministras sako, kad jai pasiūlyta atsistatydinti, tačiau pareigūnė tai padaryti atsisakė. „Gavome informacijos dar praėjusią savaitę, kad tarnyba yra įdarbinusi fiktyviai žmones. Viena moteris yra įdarbinta nuo 2014 metų. Įtariame, kad vadovė galėjo prie to prisidėti“, - BNS pranešė Artūras Bogdanovas.

Ministrų kabinetas pasitarime praėjusią savaitę atmetė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymą visiškai panaikinti nuo 2001 metų galiojantį agresyvių – kovinių bei pavojingų šunų veislių ir jų mišrūnų sąrašą. Tačiau tuo taškas šio sąrašo likimo istorijoje nepadėtas – ŽŪM įpareigota pasiaiškinti, kokiu tikslu toks siūlymas dėl sąrašo naikinimo buvo rengtas.

Žemės ūkio ministerija pasiūlė Vyriausybei į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovo pareigas paskirti viceministrą Darių Remeiką.   „Taip, galiu patvirtinti“, - BNS antradienį sakė žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, paprašytas patvirtinti šią informaciją. D.Remeika Lietuvos maisto ir veterinarijos sistemoje dirbo nuo 1995 iki 2006 metų, 2004 - 2006 metais buvo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas.

Jau kelis dešimtmečius susiduriame su didėjančia grėsme – dirvos erozija, kuri sukelia dirvožemio degradaciją. Remiantis Europos Komisijos duomenimis, ši problema jau dabar yra opi daugiau nei 110 valstybių – kasmet dėl šios priežasties žemdirbiai senajame žemyne praranda iki 50 000 ha dirbamos žemės. Ne geresnė situacija ir Lietuvoje – dirvožemio degradacijos požymiai vis stiprėja.

Melioracijos statiniai ir sistemos Lietuvos žemės ūkiui tarnauja jau vidutiniškai puse amžiaus, o jų eksploatacinis laikotarpis beveik išseko. Dėl lėšų trūkumo ir vangaus melioracinių sistemų remonto blogos būklės naudmenų plotai kasmet didėja. Pagal VĮ Valstybės žemės fondas pateiktus duomenis bei Melioruotos žemės ir melioracijos statinių centrinės duomenų bazės suvestines, šiuo metu valstybei priklauso daugiau kaip 50 000 km melioracijos griovių, kurių nusidėvėjimas siekia 82 proc.

  Žemės ūkio ministerijoje pradėtas tarnybinis patikrinimas Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovo Danieliaus Kuprio atžvilgiu įtariant, kad jis galėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, nuomodamasis sau valstybinę žemę.   „Šiandien mane viceministras informavo, kad pradėtas tarnybinis patikrinimas“, - BNS trečiadienį sakė žemės ūkio ministras Bronius Markauskas. „Aš manau, kad vertinsime kaip vadovo kompetenciją, ar jis tinkamas eiti tas pareigas, ar ne“, - pridūrė jis.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) paskelbtame konkurse į Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pareigas dokumentus pateikė 27 kandidatai, BNS patvirtino ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus vedėja Božena Zaborovska-Zdanovič. Pasak jos, kandidatų dokumentai bus tikrinami 5 darbo dienas, vėliau 20 darbo dienų Valstybės tarnybos departamente bus tikrinami kandidatų vadovavimo gebėjimai.

  Žemės ūkio ministerija netinkamai atstovavo valstybei, nes nepasirūpino, kad jos valdoma įmonė Lietuvos žirgynas laiku sumokėtų 250 tūkst. eurų dividendų, po 2014 metų ministerijos audito nurodo Valstybės kontrolė. Ministerija teigia, kad kitu atveju žirgynas būtų žlugęs.   Pasak valstybės kontrolės pranešimo, ministerija priėmė neteisėtus sprendimus, leisdama dividendus pervesti dalimis ir už tai nemokėti palūkanų.

 Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos parengtam įstatymų pakeitimui, kurių tikslas – nustatyti aiškias baudžiamosios ir administracinės atsakomybės taikymo ribas bei nuoseklias sankcijas už žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą. Įstatymų pakeitimus turės priimti LR Seimas.

Pagaliau Lietuvą pasiekė labai laukta naujiena – Europos Komisija šiandien patvirtino Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą. Kelerių metų Žemės ūkio ministerijos ir jos socialinių partnerių darbas vainikuotas sėkme. Lietuvos kaimo plėtros programą Europos Komisija patvirtino vieną iš pirmųjų visoje Europos Sąjungoje. Lietuvos kaimo plėtros programa – tai vienas pagrindinių artimiausių septynerių metų laikotarpio šalies žemės ūkio ir kaimo plėtros finansinis veiklos instrumentas.

Žemės ūkio ministerija kartu su Zarasų rajono savivaldybe vasario 7 d. Dusetose organizuoja tradicines respublikines ristūnų žirgų lenktynes ,,Sartai 2015". Lenktynės rengiamos Dusetų hipodrome, kuriame jau vyksta parengiamieji darbai, ant bėgimo takų ruošiamasi lieti ledą. Pagal per daugelį metų susiklosčiusias gražias renginio tradicijas, lenktynės orientuojamos į devynis pagrindinius važiavimus. Žirgų vadeliotojų lauks prizai ir medaliai.

 Žemės ūkio ministerija antradienį ketina kreiptis į naująjį Europos Sąjungos žuvininkystės komisarą, kad atsakomybę už Rusijoje sulaikytą laivą „Jūros vilkas“ prisiimtų Žvejybos Šiaurės rytų Atlante komisija. Šiomis dienomis laiško turinį derino dvi ministerijos – Žemės ūkio ir Užsienio reikalų. Pasak Lietuvos pareigūnų, komisija nepranešė valstybėms apie tai, kad pasikeitė Rusijos išskirtinės ekonominės zonos ribos, ir todėl Lietuvos laivas „Jūros vilkas“ galėjo patekti į Rusijos zoną.

Žemės ūkio ministerija dėl Barenco jūroje Rusijos sulaikyto žvejybinio laivo „Jūrų vilkas“ kreipėsi į Europos Komisiją. „Po to, kai Užsienio reikalų ministerija išsiuntė notą Rusijos ambasadai Lietuvoje, mes savo ruožtu informavome Europos Komisijos jūrų reikalų ir žuvininkystės direktoratą. „Jūrų vilkas“ žvejodamas nekirto Rusijos sienos, tą patvirtino palydovinės nuotraukos.

Šernai – tai yra vieni pagrindinių afrikinio kiaulių maro virusų skleidėjų, todėl būtina imtis priemonių, kad jų populiacija būtų sumažinta. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė ir aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas susitiko aptarti žvėrių medžioklės taisyklių klausimų. Vienas iš pagrindinių aspektų – šernų medžioklė. Anot Aplinkos ministerijos atstovų, nėra aišku, ar medžioklę reikia vykdyti su varovais ar be jų.

Rusijos embargas – vienas aktualiausių šiandienos klausimų. Dėl draudimo įvežti į Rusiją lietuviškąją žemės ūkio produkciją nuostolių patirs pieno, mėsos ir kiti sektoriai. Žemės ūkio ministrės kvietimu į ministeriją atvyko socialiniai partneriai papasakoti esamą situaciją ir rastį bendrus sprendimus. „Norėčiau iš Jūsų išgirsti pirminę informaciją, sužinoti apie esamą padėtį. Jau kalbėjome apie naujų rinkų paieškas – šis procesas vyksta, tačiau tam reikia laiko, kurio dabar neturime.

Vilniaus rajono Sirvydiškių kaime, ūkininko Algio Alfredo Kaušakio ūkyje laikyta laukinių arklių banda jau beveik pasiruošusi keliauti į naujus namus. Anot specialistų, per 100 arklių fiziškai sustiprėjo, tereikia paruošti dokumentus ir atlikti kitas pardavimui būtinas procedūras, kurios, deja, nevyksta taip greitai, kaip norėtųsi.

Žemės ūkio ministerija siūlo griežtesnius žemės pardavimo saugiklius negu Seimo Kaimo reikalų komiteto sudaryta speciali darbo grupė. Ministerija siūlo leisti pirmuosius 5 hektarus žemės įsigyti be jokių apribojimų - dukart mažiau nei darbo grupė. Akcijų ar pajų pardavimus ministerija siūlo prilyginti žemės perleidimo sandoriui, kai juos pirktų-parduotų daugiau nei 5 ha dirbamos žemė valdančios bendrovės, o po sandorio viena bendrovių taptų daugiau nei 25 proc. akcijų valdytoja.

 Kasmet Žemės ūkio ministerija sulaukia vis daugiau elektroninių užklausų ir prašymų, kurioms tinkamai atsakyti prireikia vis daugiau laiko bei žmogiškųjų resursų. Todėl ir buvo inicijuotas bei įgyvendintas projektas „Asmenų aptarnavimo Žemės ūkio ministerijoje kokybės tobulinimas“. Jo tikslas – padėti abiems pusėms: tiek ministerijos žmonėms, kurie kasdien neautomatizuotai ir vis sudėtingiau valdė plūstančių užklausų srautą, tiek besikreipiantiems, kurie nekantravo, laukdami atsakymų.

 Žemės ūkio ministerija rado galimybių perskirstyti asignavimus pagal programas ir papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms šiemet skiriama dar 3,1 mln. litų. „Pernai gruodžio 14 d. pradėjus dirbti mūsų Vyriausybei, vietoje deklaruojamų 117 mln. Lt, reikalingų PNTI, radome 75 mln. Lt. Jau po kelių dienų reikėjo tvirtinti biudžetą. Todėl perskirsčius kai kuriuos resursus, buvo patvirtinta ir galutinė 106 mln.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atkreipia šalies bitininkų, medaus pakuotojų ir prekybininkų dėmesį, kad ženklinant bičių medų, jo etiketėje negali būti nurodomas terminas „natūralus“. Tokias išvadas pateikė Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija, įvertinusi atitinkamą Europos Komisijos išaiškinimą. Kreipimąsi dėl medaus ženklinimo išaiškinimo inicijavo Lietuvos bitininkų sąjunga.

Naujojo laikotarpio ES paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai biudžeto dalybos kaitina ir žemdirbių, ir miškininkų, ir kaimo bendruomenių aistras. Miškininkai nuogąstauja, kad jiems europinės paramos gali būti atriekta mažiau nei priklausytų. Žemės ūkio ministerija siūlo kompensuoti išlaidas tik už miškus, pasodintus iki 25 balų našumo žemėje, ir atsisakyti miškų aplinkosaugos priemonės. Ūkininkai ragina miškininkus, užuot nerimavus, išsiaiškinti, kur ir kaip iki šiol buvo sodinami miškai.

Antradienį ūkio ministro E. Gusto patarėja ryšiams su visuomene paskirta viešųjų ryšių specialistė, žurnalistė Vaiva Gogelienė, pastaruoju metu dirbusi LDK valdovų rūmų atstove spaudai. V. Gogelienė dirbo kultūros ministro Arūno Gelūno atstove spaudai, patarėja viešiesiems ryšiams.

Žemės ūkio kooperatyvų atstovai, siekdami glaudesnio bendradarbiavimo, susitarė susitikti gruodžio mėnesį ir įkurti žemės ūkio kooperatyvų konfederaciją. Akivaizdu, bet neįtikėtina – nuo 2008-ųjų pradžios iki 2011-ųjų pabaigos Lietuvoje buvo įsteigti 104 nauji žemės ūkio kooperatyvai, tačiau, kaip ir prieš 10 metų, oficialiai šalyje veikia tik apie 200 kooperatyvų. Kur dingsta kooperatyvai? Žemės ūkio rūmų surengtoje konferencijoje į šį svarbiausią klausimą liko neatsakyta.

Dabar pradėta vykdyti valstybinė Aštriašnipių eršketų populiacijos atkūrimo Lietuvoje programa leidžia tikėtis, kad mūsų šalies vandenyse bus atkurti šių žuvų ištekliai. Šią programą, kuri numatyta iki 2020 m., praėjusį pavasarį patvirtino aplinkos ir žemės ūkio ministrai. Ją įgyvendinant vakar Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų specialistai į Nerį išleido per penkis tūkstančius eršketų jauniklių. Išleidžiant šiuos jauniklius dalyvavo ir kolegos iš Latvijos, atvykę pasisemti patirties.

Žemės ūkio rūmams Vyriausybė suteikė garbingą teisę paskirstyti valstybės lėšas arklių asociacijoms veislininkystės veiklai vykdyti, tačiau iki šiol to nepadaryta. Tikėtasi, kad savivaldos organizacijos teisingiau paskirstys dalį valstybės lėšų, tačiau aiškėja, kad jos tokiam uždaviniui dar nepribrendo. Noras skirstyti valstybės lėšas yra, o štai atsakomybės, regis, trūksta.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) teikia projektą, kurio esmė - šiltnaminių daržovių augintojams taikyti mažesnius tarifus už elektrą, šildymą bei dujas. Esą tik taip bus įmanoma užtikrinti, kad net ir šaltu periodu visi valgytume lietuviškas daržoves. Tačiau tokiu atveju visiems kitiems gyventojams, kurie daržovių neaugina, ir elektra, ir dujos, ir šildymas gerokai pabrangtų.

Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui perduota nagrinėti baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu, kuriame buvęs žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) direktorius Saulius Silickas kaltinami piktnaudžiavimu ir turto pasisavinimu.

Nenašių žemių ūkininkai pasipiktinę, kad jie labiausiai kenčia nuo dviejų greičių Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos. Dėl trečdaliu sumažėjusių kompensacinių išmokų ūkininkauti nepalankiose vietovėse ūkininkaujantys žemdirbiai jaučiasi stumiami į užribį. Tikėjęsi tokių pačių subsidijų, kokias gavo ankstesniais metais, jie planavo atitinkamas investicijas ir išlaidas. Paramai sumažėjus, planai žlunga.

Naujųjų metų išvakarėse žemdirbišką žiniasklaidą apskriejo straipsniai, tvirtinantys, kad, girdi, Jono Ramono Seime inicijuota rezoliucija „Dėl Europos Komisijos numatomų diskriminacinio pobūdžio išmokų šalies žemės ūkiui 2013-2020 m. finansiniam laikotarpiui“ suklaidino Seimo narius. Vienur šiuos straipsnius pasirašė anoniminė žemės ūkio ekspertų grupė, kitur jie buvo pateikti, kaip oficiali Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) informacija. Keista tik tai, kad abiem atvejais tekstai beveik sutampa.

Žemės ūkio ministerijoje bręsta idėja pastatyti milžinišką statinį – veislinės vertės nustatymo centrą. Nekantraujama panaudoti daugiau nei 40 milijonų ES fondų lėšų, rašo „Respublika“. Centro nauda esą neišmatuojama: bus galima rengti galvijų parodas–aukcionus, nustatyti jų vertę ir iš karvės dukart daugiau pieno išmelžti. Deja, ūkininkai, dėl kurių šis centras bus statomas, nusiteikę skeptiškai. Jie mano, kad toks statinys šaliai – per platus užmojis.

Per pirmąją rugpjūčio savaitę grūdus superkančios ir/ar perdirbančios įmonės supirko 55,4 tūkst. tonų šiųmečio derliaus javų grūdų ir 5,7 tūkst. t rapsų. Iš supirkto javų grūdų kiekio 39,5 tūkst. t (71,3 proc.) sudaro kviečiai. Didžiausią supirkto kviečių kiekio dalį sudaro I klasės kviečiai – 17, 2 tūkst. t (43,5 proc.), II klasės kviečiai – 12,8 tūkst. t (32,4 proc.) Grūdų, palyginti su 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu, supirkta 21,1 tūkst. t, arba beveik 62 proc.

Rytoj baigiasi jau antrasis šiais metais paraiškų rinkimas žemės ūkio produkcijos perdirbimui bei rinkodarai remti. Projektų įgyvendinimui bus naudojamos kitų metų ES ir nacionalinės paramos lėšos.

Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) pastaruoju metu sudrebinęs ne vienas skandalas, susijęs su manipuliacijomis sklypais, pagaliau nušlavė ir daugelį metų generalinio direktoriaus poste tarsi granito uola stūksojusį Kazį Maksvytį, rašo „Lietuvos rytas." Žemės ūkio ministras konservatorius Kazys Starkevičius NŽT direktoriaus atsistatydinimo prašymą vakar patenkino nedelsdamas. K.Starkevičius pripažino tarnybos vadovui turėjęs nemažai priekaištų.

Po skandalingai išdalytų ne viešojo konkurso, o išrinktųjų apklausos būdu milijonų žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius susigriebė. Šįkart maždaug 19 mln. litų sklaidai apie ministerijos darbą jis deklaruoja paskirstysiąs teisingai. Tačiau “Respublika" turi įrodymų, kad dėl milijonų, dar nepaskelbus konkurso, galėjo vykti slaptos derybos. Prarado supratimą Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skelbia viešąjį jos veiklos sklaidos visuomenės informavimo priemonėse konkursą.

Po kokybinės pertvarkos nuo šių metų pradžios veiklą pradėjo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras (LAMMC), kuris apjungė Lietuvos žemdirbystės, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės bei Lietuvos miškų institutus.

Augintojų sąskaitas pasiekė pirmosios papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos už 2009 m. gyvulius, pradėtos mokėti nuo gruodžio 15 d. Gyvulių augintojus už šių metų I-III ketvirčiais realizuotus 9-ių mėnesių ir vyresnio amžiaus bulius pasieks 543 Lt dydžio specialiosios išmokos. Už 2009 metus jiems taip pat bus mokamos atsietosios nuo gamybos 220 Lt dydžio skerdimo ir 50 Lt dydžio ekstensyvinimo išmokos. Iš viso pagal šias išmokas žemdirbiams bus pervesta apie 65 mln. Lt.