žolininkė

Ruduo – tai ne tik derliaus metas, bet ir puikus laikas prisirinkti vertingų žolelių, kurios gali padėti išlaikyti gerą sveikatą žiemos laikotarpiu.    Žolininkė Jolanta, tinklaraščio „Mano žolelės“ įkūrėja, dalijasi savo įžvalgomis apie tai, kokie augalai rudenį yra ypač naudingi sveikatai ir kodėl verta juos rinkti.

Vasara – puikus metas prisirinkti naudingųjų žolelių ir pasiruošti žiemai. Visi žino, kad žolelės neretai turi naudingų savybių, padedančių kovoti su įvairiomis sveikatos problemomis. Dėl to žolininkė ir rašytoja Giedrė Bružienė papasakojo, kokių 5 žolelių vasaros metu svarbu neapeiti. Pašnekovė taip paneigė mitus, kur sakoma, kad visa žoleles vartojimui reikėtų susirinkti iki Joninių.

Nuolat kintant oro sąlygoms, su šlapimo pūslės problemomis gali susidurti dažnas žmogus. Visgi šlapimo pūslės problemų gydymas gali būti pagrįstas natūraliomis priemonėmis, tarp jų ir žolelėmis. „Net nepamenu, kada paskutinį kartą sugriebė mane šlapimo pūslė. Tikrai seniai. Bet… stiprūs pavasariniai vėjai privertė prisiminti tuos nemalonius pojūčius. Na ką gi… Teko pasikartoti kokios žolelės galėtų padėti.

Žolelių actas yra vienas iš natūralių gamtos produktų, kuris daugiau nei tūkstantmečius naudojamas ne tik maisto gaminime, bet ir kaip vaistinė sveikatos priežiūros priemonė. „Apie obuolių acto vertę sveikatai jau rašiau. Trumpai priminus, jis reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, virškinimą, labai padeda nuo vidurių užkietėjimo, ramina refliuksą, padeda lieknėti, mažina cholesterolio kiekį, padeda nuo šlapimo pūslės uždegimų. Jis šarmina organizmą.

Plaukų slinkimas gali būti gana įkyrus ir varginantis reiškinys, keliantis nerimą ir diskomfortą. Nors yra įvairių farmacinių preparatų, kuriuos galima naudoti šiam problemos sprendimui, vis daugiau žmonių ieško natūralių būdų atkurti plaukų grožį ir stiprumą. „Manęs paklausė kokių priemonių būtų galima imtis nuo plaukų slinkimo. Dalinuosi sava ir kolegių išmintimi. O kas tinka, kas ne – labai individualu. Mes juk tokie skirtingi žmonės ir priežastys skirtingos.

Vis daugiau žmonių dėmesį kreipia į natūralius gydymo metodus, siekdami pagerinti savo sveikatą ir gyvensenos kokybę. Vienas iš tokių natūralių stebuklų, kuris nuo senų laikų naudojamas tiek kulinariniais, tiek medicininiais tikslais, yra dilgėlė. „Ir vėl dilgėlė. Apie šį stebuklingą augalą jau ne kartą esu rašiusi, bet kartojimas yra mokslų motina. Kai pati ką įdomaus randu apie žoleles, tuoj puolu skaityti.

Tūkstančius metų naudojamos žolelės bei iš jų daromos arbatos gali puikiai praversti užklupus įvairioms ligoms, tad ne vienam tampa neatsiejama kasdienybės dalimi. „Jau prieš 5 tūkstančius metų persų gydytojas, filosofas Avicena yra pasakęs, kad: „Arbata atgaivina kūną, sutvirtina dvasią, suminkština širdį, prabudina mintį ir išvaro tingumą“, –  apie nuo seno žinomą žolelių naudą pasakoja žolininkė Danutė Kunčienė.

Dabar pats tinkamiausias metas patraukti į gamtą ir prisirinkti jos teikiamų gėrybių – karčiojo kiečio, dar vadinamo pelynu. Nuo senų senovės lietuvių naudotas augalas turi daugybę naudų organizmui, tad nepraeikite pro šalį jo nepasiskynę.  Žolintė, „Žolinčių akademijos“ klubo prezidentė Danutė Kunčienė sako, kad pelynas drąsiai gali būti priskiriamas prie labai naudingų augalų, nes jo teikiamų naudų – daugybė.

Minint saulėgrįžą žolininkai ragina suskubti į laukus prisirinkti vaistažolių. Mat jau po birželio dvidešimt ketvirtosios dalis žolelių praras dalį gydomųjų savybių. O žolių, kaip sako žinovai, šiuo metu gamtoje apstu nuo dzūkiško, vyrams reikalingo vadinamojo stanaunyko iki moterims kartais taip reikalingų dobilų. O kur dar gėlės ir lapeliai, skirti patiriantiems nuolatinį stresą raminti.

Pavasaris vis labiau džiugina ne tik saule ir šiluma, bet ir pavasariniais žalumynais, kuriuose gausu natūralių vitaminų. Žolininkė pataria, kokius augalus rinkti, ką iš jų daryti ir kokia organizmui iš to nauda. Tiesa, anot biologų, Lietuvoje tėra vos keli augalai, kurių negalima valgyti. Tad patariama vietoj prekybos centro pasirinkti švarią pievą, pamiškes ir ten prisirinkti gamtos užauginto maisto ir vitaminų.

Pavasarį džiugina ne tik dažniau pasirodantys saulės spinduliai, bet ir atbundanti gamta. Joje kupina ne tik gražiausių spalvų ir kvapų – čia pilna valgomų laukinių augalų, kurie pasižymi nuostabiu skoniu ir yra gausūs naudingų medžiagų. Žolininkė, lektorė Kristina Šilinskienė naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kuo naudingi valgomi laukiniai augalai, pro kokius augalus vertėtų nepraeiti pavasarį ir kaip įtraukti juos į savo mitybą.

Garsi žolininkė ir ūkininkė Jadvyga Balvočiūtė eilę metų padeda lietuviams kovoti su vienokiais ar kitokiais sutrikimais. Vis dėlto dabar J.Balvočiūtės puslapį „Jadvygos žolės“ administruojanti komanda skubiai kreipiasi į visus lietuvius ir perspėja, kad garsios žolininkės vardu naudojasi sukčiai. „Jadvyga Balvočiūtė jokių vaistų nereklamuoja. Melagingi, nesąžiningi šių „vaistų“ platintojai naudojasi Jadvygos Balvočiūtės vardu ir nuotraukomis.

Beveik prieš metus žinomą žolininkę Adelę Karaliūnaitę, dainininkės Gintarės Karaliūnaitės mamą, ištiko nelaimė – sudegė du dešimtmečius puoselėtas moters žolelių perdirbimo cechas. A. Karaliūnaitė su naujienų portalu tv3.lt pasidalijo patirtais išgyvenimais ir nuveiktais darbais, siekant atstatyti gaisro nusiaubtą pastatą.

Panevėžio krašto žolininkės sukvietė žmones į liepų žydėjimo šventę. Tiesa, medumi kvepiančių liepžiedžių arbatos pavyko tik paragauti. Mat dėl šalto pavasario liepų žydėjimas vėluoja. Tad juos skinti žolininkės patarė kiek vėliau. Kaimo moterys priminė, kad įpusėjusi vasara dosni ir kitų įvairiausių vaistinių žolynų. „Šiuo metu tai dar tik viena kita pražydusi, seniau būdavo jau prieš Jonines, per Jonines būtinai turėdavom nuskinti.

Vaistažolių sostine vadinamuose Švenčionyse surengtas netradicinis čempionatas – dėl geriausiųjų ir greičiausiųjų titulo varžėsi ne sportininkai, o Aukštaitijos krašto vaistažolių rinkėjai. Šešiolika komandų lygiai per valandą turėjo surinkti dvidešimt penkių rūšių žoleles. Varžėsi ir profesionalai, ir mėgėjai. Žolininkė Rasa tuoj po starto vaistažolių dairosi ant Kačėniškės piliakalnio, Sirvėtos regioniniame parke. Drauge ir mažoji pagalbininkė Paulina.

Gyvenime taip jau yra sudėta, kad atėjus į šį pasaulį, turime išeiti. Simboliška, kad per Motinos dieną, gamta motulė priglaudė iškilią pedagogę, lituanistę, vieną senųjų, žymiųjų, Lietuvos žolininkių Lietuvos edukologijos universiteto alumnių – Tyliąją, tikrąją (cikrinę) dzūkę – Oną Vaškelevičiūtę-Zakarauskienę. Gegužės 1 dienos rytą, eidama 94-uosius visų mylima, brangi Onutė iškeliavo į Dangiškojo Dievo namus.

Prasidėjus pavasariui norisi jį pasitikti puikia savijauta ir džiaugtis pamažu bundančia gamta. Tačiau po žiemos organizmo natūralią apsaugą reikia papildomai sustiprinti. Žolininkė Rasa Subačienė naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kaip tai padaryti. „Šiuo metu pumpurai pradeda brinkti, vienoje ar kitoje šiltesnėje vietoje jau ir dilgėlės pradeda lįsti. Kas gražiausia, kad tuo metu, kai mums reikia sveikatos, mes galime ją rasti gamtoje.

Ryškios gudobelės uogos ir geltonskruosčiai svarainiai – tikros gamtos dovanos žmogui. Žolininkė Adelė Karaliūnaitė naujienų portalui tv3.lt pasakojo kuo gudobelė ir svarainiai naudingi žmogaus organizmui bei atskleidė geriausius būdus juos paruošti. Žolininkė Adelė Karaliūnaitė nurodo, kad randama 40 gudobelės atmainų, kurių žiedai, šakelių viršūnės su lapais ir vaisiai labai tinkami širdies veiklai pagerinti.

Liepa, tai liepžiedžių metas. Tikriausiai daugelis iš mūsų negali atsikvėpuoti nuostabaus jų kvapo žydėjimo metu. Tačiau dar tikrai ne visi žino, kaip panaudoti liepų žiedus sveikatos gerinimui. „Facebook“ puslapio „Mano žolelės“ įkūrėja Jolanta Sautens patars, kada žiedus reikėtų rinkti ir kaip juos panaudoti. „Aš labiausiai mėgstu liepžiedžių kvapą. Kai tik pajaučiu jį, tai ir kvėpuoju pilna krūtine. Manau, kad tas kvapas turi harmonizuojantį, nuotaiką keliantį poveikį, jis unikalus.

„Vėlyvą vasarą pasipuošia apynių moteriškės žavingais spurgais tinkamais alui, miego arbatėlėms, pagalvėlėms, bet, apie viską iš eilės. Šiuo metų laiku auga ūgliukai“, – pasakojimą apie apynius pradeda tinklaraščio „Mano žolelės“ autorė Jolanta. Žolininkė pripažįsta, kad iki šio pavasario apynių ūglių pati nenaudojo. Žinojo apie jų naudą, bet vis neprisiruošdavo paragauti. „Paragavau. O paragavus sunku sustoti. Tokie traškūs, malonaus, švelnaus skonio.

Pasirodo, kad bene visur auganti žolelė Veronica officinalis gali būti naudingesnė, nei įsivaizdavote. „Mano žolelės“ tinklaraščio autorė, žolininkė Jolanta sako, kad šis mažas ir smulkus augalėlis gali būti didelis pagalbininkas. „Veronika officinalis auga visur. Bet galėjote dėmesio neatkreipti. Labai mažutė, smulki, švelni. Tik dėl tų mėlynų akučių ir matoma. Bet akutės gali būti ir baltos, ir rožinės. Jų yra nesuskaičiuojama gausybė rūšių, bet visos jos naudingos.

Kelmės rajone, Butkiškėje, gyvenanti trijų vaikų mama ir žolininkė Kristina Šilinskienė (Naktižiedė) jau daugelį metų pasakoja žmonėms apie laukinių augalų paslaptis ir moko iš jų gaminti sirupus, maistą, augalus, kosmetiką… Žiniomis apie natūralią kosmetiką ir valgomus laukinius augalus ji dalijasi paskaitų ir praktinių užsiėmimų metų, kuriuos veda mokyklose ir įvairiose bendruomenėse, o karantino metu ir virtualioje erdvėje.

„Jau krenta obuoliai. Dar krituoliai, bet jau dideli, jau naudojami. Gaila išmesti į kompostą. Kartais darau sultis, o šiemet bandau obuolių actą. Susiradau receptą, kur nereikia dėti cukraus. Obuoliai jau dideli, beveik prinokę, tai iš nuluptų verdu obuolių košę. Labai skanu valgyti su medumi, o luobeles kraunu į stiklainiukus“, – sako tinklaraščio „Mano žolelės“ autorė žolininkė Jolanta.

Ši geltona gėlė – aukšta, puikiai pastebima ir labai naudinga. „Mano žolelės“ tinklaraščio autorė, žolininkė Jolanta sako, kad ši gėlė puikiai tiks ir saugantis nuo virusų, ir bandant sušvelninti uždegimus bei bėrimus. „Tūbė. Man labiau patinka jos vokiškas pavadinimas “Königkerze”. Išvertus reiškia karališkoji žvakė. Būtent! Ji taip ir atrodo. Tvirta, aukšta, tiesi kaip žvakė. Iškilusi virš visų kitų žolelių sode, pievoje, pakelėje – karališka! Gali užaugti kone iki 2 metrų.

„Kitoks pavasaris mums žmonėms. Daug geresnis pavasaris augalams, paukščiams, vabzdžiams. Oras skaidrus, švarus, tyla, ramybė. Jau daug gėrybių ant gamtos stalo. Šiandien noriu pasigaminti žolelių sviestą“, – sako tinklaraščio „Mano žolelės“ autorė, žolininkė Jolanta.

Žiemą ir ankstyvą pavasarį mūsų imunitetas – organizmo atsparumas ligoms – dažnai būna nusilpęs, todėl puola gripas, peršalimai, paūmėja lėtinės ligos. Gydytojai nuolat kartoja, kad imunitetą stiprina kasdienė mankšta, pasivaikščiojimai gryname ore, grūdinimasis ir, žinoma, pilnavertė mityba. Kol nėra šviežių žalumynų, vaisių ir uogų, imunitetui stiprinti puikiai tinka vaistažolių užpilai, arbatos ar spiritinės ištraukos. Rausvažiedė ežiuolė. Vaistažolių karalienė imunitetui stiprinti.

Net jeigu esate užtikrinti, kad jūsų organizme nesiveisia kirmėlės, žolininkė Dominika Balčiūnienė teigia, kad parazitų organizme turime beveik visi. Ji pasidalino patarimu, ką daryti, kad atsikratytume šių nemalonių „nuomininkų“, tūnančių mūsų organizme. Tai, kad jūsų organizme knibžda kirmėlių gali išduoti, pilvo skausmai, pykinimas, viduriavimas, kartais net su krauju, pilvo pūtimas, silpnumas, nepaaiškinamas svorio netekimas.

Nuo senų laikų mūsų krašte auga ypatingų galių turintys augalai. Jie minimi tautosakoje, tradiciškai vartojami per apeigas, ritualus, buitinėje magijoje, juos gerai pažinojo mūsų protėviai, gerbė ir vartojo jėgoms atgauti, kūnui ir sielai gydyti. Lietuviškų augalų žiniuonė Dalia Treigienė, neseniai išleidusi knygą „Lietuviškų augalų galios: 22 didžiai stebuklingi“ dalinasi paslaptimis, kokias stebuklingas galias slepia lietuviški augalai.

 Vasara – puikus metas organizmo stiprinimui, kada aplink žydi įvairiausios vaistažolės. Jos tinka tiek šiltuoju sezonu sveikatos gerinimui ar negalavimų gydymui, tiek ruošiant atsargas žiemai. Žolininkė Danutė Kunčienė įvardina naudingiausius vasarą žydinčius vaistinius augalus, kurie kiekvienam gali suteikti stulbinančios naudos. „Išties, vaistažolių vasarą yra be galo daug, tačiau išskirsiu pagrindines, kurias išties kiekvienam būtina turėti savo vaistinėlėje.

Šiuolaikinė visuomenė vis labiau atitolsta nuo sveikos gyvensenos ir mažiau žino apie natūralų gydymosi būdą, kaip vaistažoles. Pajutus menkiausią negalavimą tuoj pat griebiamasi sintetinių vaistų, vis dažniau apima baimė susirgti itin gąsdinančiomis ligomis, kaip vėžys, tačiau retas kuris, ypač jauname amžiuje, daro reikiamas išvadas.

Kai pradeda atšalti orai, žmonės pirmiausia neturėtų bijoti susirgti, sako „Žolinčių akademijos“ vadovė, žolininkė Danutė Kunčienė. Jeigu visgijauti, kad griebia liga, pašnekovė pažeria galybę tikrai veiksmingų būdų ją išvaryti lauk: pradedant aviečių arbata, baigiant pirtimi, lietuvišku imbieru – krienu ar savimasažu. „Rudenį žmonėms sakau pirmiausia nepradėti galvoti, kad jie turi susirgti.

Iš kartos į kartą perduodamos žolelių paslaptys padeda ir gelbėja įvairiose gyvenimo situacijose. Tad žolininkė Danutė Kunčienė atskleidė receptus ir patarimus, kurie jums padės itin karštą vasaros dieną. D. Kunčienė pirmiausia primena, kad jeigu mes patys savęs nesaugosime ir neprižiūrėsime, tai nepadės ir ta žolelė, tačiau jeigu mylėsime save, tai žolelių pagalba yra didelė. „Iš savo patirties galiu pasakyti, kad galva neperkaistų naudoju varnalėšos lapą.

  LRT Radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Iš anksto susmulkintos vaistažolės nėra tokios naudingos, kokios galėtų būti, nes jose esančios medžiagos oksiduojasi, perspėja žolininkė Nijolė Degutienė. Anot jos, žoleles, skirtingai nei daroma jas perkant, derėtų smulkinti prieš pat plikymą. „Kuo labiau susmulkiname, tuo daugiau sudarome sąlygų oksiduotis medžiagoms, kurios yra naudingos. Reikia žoleles laikyti pačiu didžiausiu įmanomu pavidalu.

Pagerinti sąnarių būklę ir net išgydyti artritą gali paprasčiausios šviežiai spaustos greipfrutų sultys, tikina žolininkė Nijolė Degutienė. Anot jos, yra daugybė kitų natūralių būdų, kurie gali ne tik numalšinti sąnarių skausmus, bet ir išgydyti kai kurias sąnarių ligas. „Kai prieš 28-erius metus tapau sveikuole, prieš tai turėjau labai daug ligų. Viena iš jų – didžiulis artritas ant piršto sąnario. Negalėjau megzti, laikyti parkerio.

Kad, esant tamsiajam metų laikui, ryte būtų lengva išsibudinti, o dieną nesijaustume mieguisti, svarbu iš vakaro atsigulti gerai nusiteikus, sako Žolinčių akademijos prezidentė Danutė Kunčienė. „Kaip sakytų japonai, jei ryte blogai jautiesi, nenori keltis, reikia prisiminti, ką vakare suvalgei ir su kuo valgei“, – pastebi ji. Dar viena mieguistumo priežastis, D. Kunčienės teigimu, ta, kad, esant tamsiems ir ilgiems vakarams, mažai išeiname pasivaikščioti, o sėdint namuose norisi kažką kramtyti.

Dainininkės Gintarės Karaliūnaitės mama bei viena žinomiausių šalies žolininkių Adelė Karaliūnaitė teigia, kad kiekvienas žmogus gali išsigydyti jį kamuojančias ligas, tačiau tam būtinas sąmoningas sveikos gyvensenos puoselėjimas. „Tereikia atsigręžti į gamtą ir vartoti tai, kas yra natūralu beisveika“, – kalbėjo šį šeštadienį prekybos ir laisvalaikio centre „Mega“ vyksiančioje „Sveikoje mugėje“ paskaitą apie sveikatą bei ligų gydymą skaitysianti žolininkė.

Rasa Pekarskienė, LRT Radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Nors rudenį imame bijoti peršalimo ligų, kurias sukelia įvairios bakterijos ir virusai, yra žmonių, kurie nežino, kas yra sloga, sako „Žolinčių akademijos“ vadovė Danutė Kunčienė. „Tokie žmonės daug ir tinkamai kvėpuoja. Pavyzdžiui, atsisėskite, užspauskite vieną šnervę ir kažkiek laiko ramiai pakvėpuokite. Paskui užspauskite kitą šnervę“, – pataria ji.

Rasa Pekarskienė, LRT Radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Prieskoniai, be kurių neapsieiname virtuvėje, dažnai turi ir gydomųjų savybių, sako žolininkė Danutė Kunčienė. „Tai ir laiškiniai česnakai, ir krapai, ir pastarnokai, ir bazilikai, ir pankoliai nuo pilvo pūtimo. Jų yra labai daug“, – tikina ji. Petražolė ir salieras yra giminaičiai, be kurių neįsivaizduoju nei maisto, nei kai kurių arbatų, prasitaria žolininkė. „Dabar – pomidorų derlius, o pomidorų su petražolėmis sultys labai gardžios.

Rasa Pekarskienė, LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Pavasarį besiskundžiančius silpnumu ir žvalumo trūkumu žolininkė Jadvyga Balvočiūtė ragina išeiti į gamtą ir panaudoti jos jau dabar teikiamas dovanas sveikatai gerinti. „Visi žali augalai turi daug vitamino C. Kiaulpienė skatina virškinimą, kasos, kepenų darbą. Ypač daug kalio yra kiaulpienių šaknyse. Dilgelėse yra daug geležies. Garšva turi daug vitamino C“, – sako J. Balvočiūtė.

Sakoma, kad jei yra paklausa, tai bus ir pasiūla. Šis laiko patikrintas dėsnis galioja visur: kepėjai visuomet keps duoną, kadangi visi ją valgome, o į nykstančių profesijų sąrašą tikriausiai negresia patekti nei bioenergetikams, nei parapsichologams, nei astrologams, nei būrėjoms. Klientų jie turi apsčiai.

Rasa Subačienė, žolininkė Pušys – amžių amžius teikia žmogui sveikatos. Naudingas net pušyno oras, nes jis būna prisotintas fitoncidų ir neigiamų jonų. Štai todėl geriausi Lietuvos kurortai Druskininkai ir Palanga yra pušynuose. Sausis ir vasaris – puikiausias metas rinkti pušų spyglius. Iš spyglių galima pasigaminti labai naudingų sveikatai preparatų. Pušų spygliuose gausu raugų, flavonoidų, alkaloidų, fitoncidų, todėl pušų preparatai ramina nervus, malšina skausmą, turi antivirusinį poveikį.

Garsioji žolininkė Eugenija Šimkūnaitė šventai laikėsi principo: už ligonių gydymą negalima imti atlyginimo, nes sugebėjimas gydyti – Dievo dovana. Vaistininkė Birutė Karnickienė yra garsios Lietuvos žiniuonės nuo Tauragnų – daktarės E.Šimkūnaitės – mokinė, Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo pirmininkė. Birutė daug metų artimai bendravo su garsia Tauragnų krašto dukra.

Garsi žolininkė Adelė Karaliūnaitė rudenį pataria kiekvieną dieną valgyti po gabalėlį alijošiaus lapo. Tai pades išvengti gripo. Gydytoja, kartais dar vadinama ragana, spalio 1 d. atidaro savo krautuvėlę Šiauliuose, prekybos centre „Bruklinas". Ji pati pasitiks pirmuosius pirkėjus. „Žolelių ir iš jų pagamintų maisto papildų paklausa didžiulė.