žolinė
Žolinės
Dar vadinamos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų švente, yra tradicinė lietuviška šventė, švenčiama rugpjūčio 15 dieną. Tai katalikiška šventė, per kurią pagerbiama Švenčiausioji Mergelė Marija. Žolinės taip pat yra susijusios su pagoniškomis derliaus nuėmimo tradicijomis. Šią dieną žmonės puošia bažnyčias ir savo namus gėlėmis, žolynais, bei vaisiais, dėkodami už derlių ir gamtos dovanas. Tradiciškai per Žolines vyksta iškilmingos procesijos, mišios ir bendruomenės šventės, kuriose gausu liaudies muzikos, šokių ir įvairių kulinarinių vaišių. Žolinės simbolizuoja vasaros pabaigą ir rudeninių darbų pradžią, todėl yra džiaugsmo, padėkos ir bendrystės laikas.
Žolinės prasmė – po užraktu?
Krikščioniškasis pasaulis (katalikai, stačiatikiai ir anglikonai) pamini Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventę. Nors ši diena Lietuvoje, kaip, pavyzdžiui, Italijoje, Prancūzijoje ar Belgijoje, yra valstybinė šventė, didžiajai daliai šiandienos krašto gyventojų Žolinės prasmė lieka užrakinta po septyniais užraktais.
Nenuostabu, nes Žolinė visų pirma apeliuoja į mūsų tikėjimą mirusiųjų prisikėlimu. Juk ortodoksinė krikščionybė tiki, kad Švč.
Žolinės renginiai Pivašiūnuose truks 10 dienų
Pivašiūnuose (Alytaus r.) prasideda Žolinė. Ji kvies į Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčią, kur mišioms patarnaus Alytaus, Elektrėnų, Kaišiadorių, Merkinės (Varėnos r.), Molėtų, Stakliškių (Prienų r.), Širvintų dekanatų kunigai. Suma bus tiesiogiai transliuojama per nacionalinę televiziją.
