žmogaus teisės

Muammaro Gaddafio žvalgybos vadovo kabinete Tripolyje rasti dokumentai liudija apie JAV ir britų žvalgybų pagalbą diktatoriui persekiojant Libijos disidentus, šeštadienį pareiškė žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“. Šimtai laiškų rasti buvusio Libijos žvalgybos vadovo ir užsienio reikalų ministro Moussos Koussos kabinete.

Baltarusijos žmogaus teisių aktyvistas Alesis Beliackis tardymo izoliatoriuje daug skaito, mokosi anglų kalbos, sportuoja ir rašo memuarus apie jaunų literatų susivienijimą 'Tuteišija", jis buvo vienas iš jo įkūrėjų. Apie tai teigiama keliuose laiškuose, kuriuos gavo jo kolegos, praneša žmogaus teisių tinklapis "spring96.org.". "Čia daugiau nėra ką veikti, tik skaityti laiškus ir rašyti pačiam (ko jis nedarė jau penkiolika metų). Jaučiuosi gerai.

Žmogaus teises ginanti organizacija pirmadienį pranešė, kad, atrodo, jog vieno iš Libijos lyderio Muammaro Gaddafio sūnų vadovaujamas karinis dalinys praėjusią savaitę sandėlyje netoli Tripolio nužudė dešimtis sulaikytųjų. Sandėlis, kurį M. Gaddafio rėmėjai naudojo kaip kalėjimą, po trijų dienų buvo padegtas. Žmogaus teisių gynėjų organizacija „Human Rights Watch“ informuoja, kad padegimo priežastis nežinoma. Prieš savaitę nuvertus M. Gaddafį, pasirodė įkalčių apie nemažai žudynių.

Iš kur pinigai? Tai klausimas, kurį Baltarusijos pareigūnai uždavė Minske sulaikytam Alesiui Beliackiui, žmogaus teisių gynimo organizacijos „Vesna“ vadovui, Tarptautinės žmogaus teisių federacijos vicepirmininkui. Klausimas kaip klausimas. Kodėl tokio negalėčiau užduoti ir aš, demokratinės Lietuvos Respublikos pilietis? Mūsų Teisingumo ministerijos valia Lietuvoje registruoto banko duomenys apie A. Beliackio sąskaitą atsidūrė Baltarusijos prokuratūroje.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerija pareiškė susirūpinimą dėl buvusios Ukrainos premjerės Julijos Tymošenko, kuriai pateikti kaltinimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba, sulaikymo. „Aš labai susirūpinau išgirdęs apie Ukrainos opozicijos lyderės J. Tymošenko areštą rugpjūčio 5 dieną“, – teigė užsienio reikalų ministras Alistairas Burtas.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija nuosekliai remia pastangas užtikrinti žmogaus teises ir stiprinti pilietinę visuomenę Baltarusijoje bei siekia drauge su kitomis Lietuvos institucijomis užkirsti kelią dvišalio teisinio bendradarbiavimo įrankių panaudojimui politiniais tikslais kaimyninėje šalyje, teigiama Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime.

Teisinę neliečiamybę išsaugojęs Žmogaus teisių komiteto narys parlamentaras Evaldas Lementauskas siūlo 2013-uosius paskelbti žmogaus teisių gynimo metais Lietuvoje. Pasak Seimo nario, 2013 metai galėtų būti ta riba, iki kurios Lietuvoje savo veiklą pradėtų nacionalinė žmogaus teisių institucija.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino tarptautinės diskusijos dalyvius, susirinkusius aptarti, kaip efektyviau ginti žmogaus teises. Lietuvos vadovė padėkojo užsienio valstybių ir Lietuvos ekspertams, besirūpinantiems žmogaus teisių apsauga. Prezidentės teigimu, Lietuvai svarbi visų pasaulio šalių patirtis, diskutuojant žmogaus teisių įgyvendinimo klausimais ir kuriant tai užtikrinančius įstatymus. „Žmogaus teisės Lietuvoje turi būti ginamos nuosekliai.

Nors viešoje vietoje L. Juozulynas be kelnių glamonėjosi su tos pačios lyties atstovu, 30-metis vyras sumokėjo baudą tik už smulkų chuliganizmą. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dirbęs Linas Juozulynas dėl chuliganiško poelgio atsisveikino ir su darbo vieta. Valstybės tarnyboje dirbęs vyras reiškėsi kaip kovotojas už gėjų teises, dažnai lankėsi jų klube.

Žinomas Kinijos disidentas Hu Dzia (Hu Jia) buvo paleistas iš kalėjimo ir galėjo susitikti su savo šeima, praneša BBC. Hu Dzia, kuriam šiuo metu yra 37-eri, kalėjime praleido trejus su puse metų už „ardomosios veiklos kurstymą“. Sekmadienį baigėsi jo bausmės laikas. Jis buvo aktyvus kovotojas už pilietines teises, taip pat agitavo už gamtos apsaugą ir pagalbą žmonėms, sergantiems AIDS.

Birželio 27 d. 13 val.  Klaipėdos apylinkės teisme bus svarstoma byla dėl  paskelbto UAB "Švyturys-Utenos alus" streiko pripažinimo neteisėtu. Streikas turėjo prasidėti birželio 23 d. 6 val. UAB "Švyturys-Utenos alus" gamybos padalinyje Klaipėdoje ir Utenoje, tačiau Klaipėdos apylinkės teismas streką atidėjo 30 d. Profesinė sąjunga apskundė tokį teismo sprendimą aukštesnės instancijos teismui. Profesinė sąjunga planuoja surengti piketą ir birželio 27 d. 13 val.

Europos užsienio reikalų ministrai pirmadienį įvedė naujas sankcijas 3 Baltarusijos kompanijoms ir 4 šalies prezidentui artimiems asmenims.Sankcijos įvestos pasaulyje augant susirūpinimui dėl Baltarusijoje blogėjančios žmogaus teisių padėties, praneša naujienų agentūra AFP. Europos Sąjunga jau anksčiau 188 žmonėms, tarp kurių – prezidentui Aleksandrui Lukašenkai artimi žmonės ir keletas teisėjų – uždraudė atvykti į ES bei užšaldė jų lėšas.

(Papildyta 16:28 val.) A. Ažubalis: J. Boner veikla buvo labai svarbi Lietuvai Jelena Boner kartu su savo vyru Andrejumi Sacharovu buvo viena pagrindinių disidentų Sovietų Sąjungoje, ji buvo tikra Lietuvos draugė, sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos pirmininkas Audronius Ažubalis, reikšdamas savo liūdesį dėl vienos iš garsiausių Rusijos žmogaus teisių gynėjų J. Boner mirties. „Mane labai nuliūdino žinia apie Jelenos Boner mirtį.

Lietuvos atstovė Elvyra Baltutytė Europos žmogaus teisių teisme teigia, kad kaliniai Strasbūrui vis dar skundžiasi dėl prastų kalinimo sąlygų Lietuvoje. Pasak teisininkės, už tokius pažeidimus priteisiamos vienos didžiausių kompensacijų. Politikai tvirtina, kad ateityje tokių skundų turėtų mažėti, nes numatomos įkalinimo įstaigų reformos. Tai kad Lietuvos įkalinimo įstaigos nė iš tolo neprimena, pavyzdžiui, Skandinavijos kalėjimų, seniai niekam ne paslaptis.

Kai girdžiu klausimą, kodėl reikia domėtis žmogaus teisėmis Rusijoje ir ar tai naudinga Lietuvai, apima siaubas. Tai ne šiaip įdomus klausimas. Toks požiūris kelia įdomių minčių. Jei Lietuvoje ketinama šitaip skaičiuoti – tai tiesus ir įprastas kelias į bedugnę. Kiek kainuoja žmogaus gyvybė? Ar egzistuoja samdomam žudikui mokama suma, apie kurią išgirdę žmonės galėtų pasakyti: „Jis negalėjo atsisakyti šio pasiūlymo.

Pastarosiomis savaitėmis viešumon iškilo tai, kad valstybė kasmet pasiklauso per 85 tūkst. savo piliečių telefoninių pokalbių. Tai sukėlė visuotinį pasipiktinimą. Tačiau niekas nekalba, kad tai tik viena medalio pusė – nėra žinoma, kiek darbdavių seka savo darbuotojus, kiek sutuoktinių persekioja antrąsias puses, kiek įmonių šnipinėja savo konkurentus. Sekimo įranga rinkoje populiari, ją įsigyti lengva, o kiek jos parduodama, niekas neatskleidžia.

„Aš prašau ir kviečiu ES institucijų vadovus nepamiršti žmogaus teisių rytoj prasidėsiančiame ES-Rusijos viršūnių susitikime", - tokiais žodžiais į ES lyderius kreipėsi europarlamentarė Laima Andrikienė, vakar Europos Parlamente vykusioje diskusijoje prieš ketvirtadienį prasidėsiantį ES ir Rusijos viršūnių susitikimą. Nižnij Novgorode vyksiantis susitikimas bus jau dvidešimt septintasis ES ir Rusijos viršūnių susitikimas.

Jungtinių Tautų Organizacija pripažinto teisę į prieigą prie interneto viena iš pamatinių žmogaus teisių. Apie tai paskelbta JT Generalinės Asamblėjos Žmogaus teisių tarybos pranešime. Skelbiama, kad, remiantis šiuo JT dokumentu, konkrečių pasaulio regionų atjungimas nuo pasaulinio kompiuterių tinklo (interneto) nuo 2011 m. birželio mėnesio yra laikomas žmogaus teisių pažeidimu.

Suomijoje gyvenanti žmogaus teisių gynėja Oksana Čelyševa, kurios veikla erzina ne tik Kremliaus, bet ir Lietuvos specialiąsias tarnybas, teigia esanti pasibaisėjusi vadinamųjų Lietuvos politinių „pragmatikų“ cinizmu. Kartu ji perspėja, kad didieji rusofobai tik stiprina Kremliaus vanagų pozicijas. Pasak O. Čelyševos, siūlymas, vardan gerų santykių su Kremliumi, pamiršti Rusijoje vykdomas politines žmogžudystes ir režimo nusikaltimus – amoralus.

Didžiosios Britanijos kalėjimuose kalintys vegetarai reikalauti gerbti jų teises. Kaip rašo šalies laikraštis „The Daily Mail“, Jungtinės Karalystės kalėjimuose yra specialus valgiaraštis vegetarams, tačiau jis gerokai skurdesnis už pateikiamą mėsėdžiams, nes jame daugiausia daržovės, trūksta baltymų. Vegetarai skundžiasi esantys diskriminuojami ir negaunantys tinkamo maitinimo.

Nepriklausoma Tailando žmogaus teises ginanti grupė - Pilietinių teisių sąjunga pradėjo kampaniją, kuria siekiama pagerinti sąlygas Tailando kalėjimuose, praneša BBC. Pilietinių teisių sąjunga paskelbė pranešimą ir teigia, kad kalėjimai perpildyti, kaliniai surakinami pančiais ir trūksta medicininės pagalbos. Žmogaus teisių gynėjų grupė taip pat kovojo už mirties bausmės panaikinimą ir giria vyriausybės pažadus mirties bausmes pakeisti kalėjimu iki gyvos galvos bausmėmis.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Operatyvinės veiklos įstatymo pataisas, kurios apibrėžia aiškesnę ir skaidresnę nusikaltimais įtariamų asmenų persekiojimo tvarką ir numato papildomus žmogaus teisių saugiklius.

Nors dažnai mėgstama Lietuvą vadinti modernia, ar bent jau demokratiška valstybe,  kaip rodo neseniai Žmogaus teisių stebėjimo instituto pristatytas tradicinį nepriklausomą žmogaus teisių situacijos Lietuvoje vertinimas „Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2009-2010“, situacija šalyje, kalbat apie žmogaus teises ne tik negerėja, bet atvirkščiai – blogėja.

Sirijos žmogaus teisių organizacija „Sawasiah“ informavo, kad per du mėnesius trukusį demonstracijų malšinimą Sirijos kariai ir saugumo pajėgos nužudė mažiausiai 1100 civilių. Organizacija teigė žinanti visų 1100 žuvusiųjų pavardes, dauguma nužudyti šalies pietuose, kur sukilimas prasidėjo kovo 18 dieną. „Sawasiah“ pranešė, kad žuvo dar 200 žmonių, tik jų tapatybės nežinomos.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis gegužės 24-27 dienomis Kinijos prekybos ministro Chen Demingo kvietimu su darbo vizitu lankosi šioje šalyje. Ministrą lydi verslo delegacija, kurioje Lietuvos turizmo sektoriaus atstovai. Vizito metu numatyti Lietuvos diplomatijos vadovo susitikimai su Čen Demingu, Kinijos užsienio reikalų ministru Yang Jiechi.

Penktadienį vėlai vakare sunki liga pasiglemžė advokato, žmogaus teisių gynėjo Kęstučio Čilinsko gyvybę. K.Čilinskas mirė po sunkios ligos. Kęstutis Čilinskas baigė teisės studijas Vilniaus universiteto Teisės fakultete, jam suteiktas teisininko kvalifikacinis laipsnis. Nuo 1973 m. iki šiol dirbo advokatu. Atkuriant nepriklausomybę, po 1991 m. sausio 13-osios vedė derybas su sovietine kariuomene ir OMONu dėl agresijos veiksmų nutraukimo ir pasitraukimo į Rusiją.

Vilniuje viešinti garsi Nyderlandų žmogaus teisių aktyvistė sako, kad romų integracija į visuomenę – ne vien jų pačių reikalas. Patys romai teigia, kad šis procesas nepajudėjęs iš mirties taško. Keliuose Vilniaus čigonų taboruose gyvena beveik 500 žmonių. Pasak policijos, kiekvieną savaitę dėl narkotikų platinimo tabore pradedami keli ikiteisminiai tyrimai, surašomos dešimtys administracinių teisės pažeidimų protokolų nuo narkotikų apsvaigusiems asmenims.

Ketvirtadienį JAV Senate buvo pristatytas įstatymo projektas, kuriuo numatoma įšaldyti sąskaitas ir sustabdyti vizų galiojimą asmenims, kurie šiurkščiai pažeidė pilietinės visuomenės aktyvistų teises Rusijoje. Įstatymo projektą pateikė 14 senatorių. Pagrindinis šio projekto iniciatorius yra Europos saugumo ir bendradarbiavimo komisijos vykdomasis pirmininkas Benjaminas Cardinas.

Žmogaus teisių gynėjai pareiškė susirūpinimą augančiomis autoritarizmo tendencijomis Lietuvoje. Europarlamentaras Leonidas Donskis, Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovas Henrikas Mickevičius bei visuomenininkas Darius Kuolys surengtoje spaudos konferencijoje piktinosi, kad Lietuvoje nežabojamai klausomasi privačių telefonų pokalbių ir metė kaltinimus dėl žmogaus teisių pažeidimų Eglės Kusaitės ir kitose bylose.

Lietuvos realybė – žmonės nepasitiki teisėsauga, o pastaroji, kokio nors prokuroro Justo Lauciaus asmenyje, ginasi nuo žmonių ir dėl savo nepopuliarumo kaltina „neteisingą“ žiniasklaidą, „minią“ ar „teismo negerbiančią“ disidentę Nijolę Sadūnaitę. Pasitikėjimą vis labiau žlugdo aiškėjantys faktai, kurie byloja, jog apsiginti patekus į sistemos bei panašių prokurorų girnas sudėtinga ne tik kokiai nors Eglei Kusaitei, bet ir profesionaliems teisininkams.

Minsko milicija penktadienį vakare sulaikė tris Rusijos žmogaus teisių gynėjus. Kaip pranešė Žmogaus teisių ir pilietinės visuomenės plėtros tarybos prie Rusijos prezidentūros narys Jurijus Džibladzė, Liubovė Zacharova, Jekaterina Korosteleva ir Irina Paikačiova milicijos skyriuje buvo sulaikytos trims valandoms, vėliau paleistos, gavusios nurodymą palikti Baltarusijos teritoriją per parą.

Į Maksvą terorizmu įtariama Eglė Kusiatė būtų vykusi tik oficialiais kanalais, tai ji ketvirtadienį patvirtino Lietuvos apeliaciniame teisme, kuriame buvo nagrinėjamas merginos skundas dėl jai skirto suėmimo. Nepaisant tradicinio kaltinimą palaikančio prokuroro Mindaugo Dūdos prašymo rengti uždarą posėdį – teismas jį paliko atviru.

Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys, Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovas Henrikas Mickevičius ir Europos parlamentaras Leonidas Donskis pasiprašė priimami Seimo vadovės ir prezidentės. Jų nuomone, abi vadovės turėtų nedelsiant susipažinti su paviešinta informacija apie tai, kad prokuratūra, siekdama žūtbūt nuteisti E. Kusaitę, prie bylos, kaip įrodymus, prisegė krūvą telefoninių pokalbių su žmogaus teisių gynėjais ir žinomais žurnalistais.

JAV valstybės departamentas skelbia, kad Šiaurės Korėjoje buvo sulaikytas šalies pilietis – Vašingtonas reikalauja kuo skubiau asmenį paleisti dėl humanitarių priežasčių, informuoja BBC. Kol kas neskelbiama informacija apie sulaikytojo JAV piliečio tapatybę ir jo sulaikymo aplinkybes. Incidentas įvyko kaip tik prieš savaitgalį numatytą JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton vizitą Seule.

Lietuvoje Vilniaus universiteto kvietimu viešinčios Kinijos tibetologų delegacijos teigimu, Kinijos autonominiame vienete – Tibete žmogaus teisių apsauga yra užtikrinta lygiai taip pat, kaip ir likusioje Kinijos teritorijoje, tačiau ji kartu pabrėžia, jog pasaulyje nėra valstybės, galinčios drąsiai pareikšti, jog jos gyventojų teisių ir laisvių yra paisoma besąlygiškai.

Sekmadienį atsistatydino Jemeno žmogaus teisių ministrė Huda al-Baan. Politikė tokį žingsnį žengė protestuodama prieš šalies valdžios elgesį su antivyriausybinių protestų dalyviais, informuoja naujienų agentūra AFP. Per snaiperių surengtą ataką žuvo mažiausiai 52 protestuotojai. Vėlų šeštadienio vakarą paviešintame pareiškime ministrė teigia, kad jos atsistatydinimas - protestas prieš demonstrantų, reikalaujančių prezidento atsistatydinimo, žudynes.

Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad kryžiai mokyklose nepažeidžia nekatalikiškų šeimų teisių. Šiuo sprendimu teismas pakeitė 2009 metų lapkritį priimtą priešingą nutarimą, skelbusį, kad Nukryžiuotasis mokyklose pažeidžia žmogaus teises. Tačiau tai sukėlė katalikiškos šalies Bažnyčios ir politikos atstovų pasipiktinimą.

Per Europos krepšinio čempionatą Lietuvoje į elgetas, kaulijančias pinigų, atlaidžiai žiūrėti neketinama. Vilniuje visu pajėgumu dirbs Socialinė tarnyba, iš centrinių miesto gatvių vešianti elgetautojus į nakvynės namus. Alytiškiai svarsto, jog gal reikėtų išmaldos prašytojus apiprausti ir pamaitinti, kad jie netrukdytų miesto svečių. Tuo metu Klaipėdos atstovai teigia labiau nerimaujantys dėl vagių nei elgetų. Kaip jau rašė lrt.

„Mūsų susitikime turėtų būti paskelbtas ambicingas Veiksmų planas – pabrėžiu – Veiksmų! – ir jis turi tapti vadovu į ESBO ateitį“, – Kazachstano sostinėje Astanoje pernai gruodį kalbėjo Europos Sąjungos (ES) prezidentas Hermanas Van Rompuy. Šie žodžiai buvo pasakyti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) vadovų susitikime, surengtame po daugiau kaip dešimties metų pertraukos. Deja, susitikimas nesibaigė jau iš anksto vadinto istoriniu Veiksmų plano pasirašymu.

Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetui KREIPIMASIS Dėl žmogaus teisių pažeidimo Aš, Lietuvos Respublikos pilietis, Vilniaus miesto savivaldybės gyventojas, kreipiuosi į Jus su prašymu svarstyti ir inicijuoti Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo, antrojo straipsnio, antrojo punkto, numatančio, jog Savivaldybių tarybų rinkimuose gali dalyvauti tik asmenys, ...

Tarptautinės  žmogaus teisių gynimo organizacijos smerkia Lietuvos generalinės prokuratūros sprendimą nutraukti tyrimą dėl Lietuvoje galimai veikusio CŽV kalėjimo ir meta įtarimus, kad skubotas sprendimas priimtas tyčia slepiant žmogaus teisių pažeidimus ir šalies teritorijoje vykdytus kankinimus.

Meksikos Sjudad Chuareso mieste nužudyta poetė ir žmogaus teisių gynėja Susana Chavez. Kaip trečiadienį skelbė naujienų agentūra AP, 36 metų moters palaikai buvo aptikti gatvėje. Skelbiama, kad nusikaltėliai savo auką pasmaugė ir nukirto jai vieną ranką. Pareigūnai informuoja, kad moters kūnas buvo aptiktas dar praeitą savaitę, tačiau jos tapatybė nustatyta tik antradienį.

Lietuva pažeidė per apkaltą nušalinto prezidento, dabartinio Europos parlamentaro, partijos Tvarka ir teisingumas lyderio Rolando Pakso teises, nusprendė Europos žmogaus teisių teismas. Balsas.lt gavo R. Pakso patvirtinimą, kad tokį sprendimą ką tik paskelbė Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) Didžioji kolegija. Strasbūro teismo Didžioji kolegija paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos Žmogaus Teisių Pirmojo protokolo 3 straipsnį dėl teisės į laisvus rinkimus.

Gruodžio 10-oji – Tarptautinė žmogaus teisių diena, bet Lietuva negali pasigirti tuo, kad mūsų šalyje žmogaus teisės būtų gerbiamos ir nepažeidinėjamos, atvirkščiai – dažnai tarptautiniame kontekste garsėjame kaip tautininėms, religinėms ir seksualinėms mažumoms nepakantumu bei priešiškumu pasižyminti tauta.

Lietuva, kitąmet pirmininkaudama Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO), sieks, kad būtų labiau įsiklausoma į pilietinės visuomenės atstovų teikiamas rekomendacijas žmogaus teisių srityje, sakė Lietuvos nuolatinis atstovas prie ESBO Renatas Norkus penktadienį Pilietinės visuomenės forumo atidaryme ESBO Peržiūros konferencijoje Astanoje.

„Amnesty International“ paragino Europos vyriausybes užtikrinti teisingumą slaptų CŽV kalinimo programų aukų atžvilgiu, kurie buvo dingę be žinios, su jais buvo netinkamai elgiamasi, taikomi įvairūs kankinimo būdai. „Amnesty International“  ataskaita buvo paskelbta lapkričio 15 dieną.

Europos Sąjunga (ES) savo kasmetinėje pažangos ataskaitoje vėl kritikuoja Turkiją dėl rimtų trūkumų žmogaus teisių srityje. Vyriausybė privalo stiprinti savo pastangas ginant žodžio laisvę ir moterų bei mažumų, pavyzdžiui, kurdų teises, teigiama antradienį Briuselyje pateiktoje Europos Komisijos ataskaitotoje. „Nužudymai dėl garbės, priverstinės vedybos ir smurtas šeimoje lieka rimtomis problemomis“, – pabrėžiama čia.

Valdžios apleisti tautinių bendrijų reikalai ir metų metais nesprendžiamos problemos ne tik prisideda prie Lietuvos ir Lenkijos santykių nuodijimo, bet ir skatina atvirą konfrontaciją tarp skirtingas etnines grupes atstovaujančių visuomenininkų. Į tuos dalykus neretai kišasi ir kaimyninės šalys. Politologai perspėja – politikai žiovauja.

Lietuva yra trečia dažniausiai Europos Žmogaus Teisių Teismui skundžiama valstybė. Strasbūre teisingumo ieško ir už galbūt pažeistas savo teises iš valstybės prisiteisti kompensacijas tikisi ne tik eiliniai mirtingieji, bet ir nusikalstamo pasaulio šulai. Darė spaudimą šeimai Vienas tokių – ilgametis Daktarų grupuotės vadeiva, teismo laukiantis ir už grotų laiką leidžiantis Henrikas Daktaras-Henytė. Šiemet Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) jis pateikė jau antrąjį ieškinį.