žizel

Penktadienį paaiškėjo, kad koronavirusas diagnozuotas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) direktoriui Jonui Sakalauskui. Šeštadienį buvusi J. Sakalausko žmona, dainininkė Agnė Sabulytė socialiniuose tinkluose pranešė, kad jai taip pat diagnozuotas koronavirusas. Koronaviruso testą nusprendė pasidaryti ir teatre dirbantis dirigentas Ričardas Šumila. Apie testo rezultatus vyras prakalbo socialiniuose tinkluose.

Penktadienį paaiškėjo, kad koronavirusas diagnozuotas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) direktoriui Jonui Sakalauskui. Šeštadienį buvusi J.Sakalausko žmona, dainininkė Agnė Sabulytė socialiniuose tinkluose pranešė, kad jai taip pat diagnozuotas koronavirusas. „Covid-19 palietė ir mane. Vakar gavau teigiamą testo atsakymą.

Prieš pat Vėlines, spalio 31 d., Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras kviečia į romantikos kupiną Adolphe’o Adamo baletą „Žizel“, kuriame pagrindinius vaidmenis šoks Švedijos baleto primabalerina Jurgita Dronina bei Paryžiaus operos baleto trupės primarijus Mathias Heymannas. Žymiausiose baleto scenose šokanti J. Dronina yra Vilniaus baleto mokyklos auklėtinė.

Bene šalčiausią šios žiemos savaitgalį Nacionaliniame operos ir baleto teatre – karštas Ispanijos temperamento gūsis. Vasario 3 d. Ludwigo Aloisijaus Minkaus balete „Bajaderė“ šoks Lietuvos baleto gerbėjų numylėtinis Igoris Yebra. Jo partneriai bus Lietuvos baleto žvaigždės Miki Hamanaka, Anastasija Čumakova, Aleksandras Molodovas, Aurelijus Daraškevičius, Igoris Zaripovas, Andrius Žužžalkinas ir kiti solistai, Manu vaidmenį pirmą kartą kurs jauna solistė Vita Jaristo.

Šį penktadienį, balandžio 15 d., kino centras „Multikino“ pirmasis Lietuvoje rodys baletą trijų dimensijų (3D) kino formatu. Istoriniame Sankt Peterburgo „Mariinsky“ teatre filmuotas „Žizel“ – pirmasis pasaulyje 3D baletas, pristatomas visos Europos kino centruose. „Mums, žiūrovams, be galo svarbu, kad garsiausi pasaulio teatrai ryžtasi išbandyti naujausias technologijas. 3D baleto premjera – reikšmingas įvykis ir vienas iš žingsnių, griaunantis abejones dėl baleto ar operos ateities.

Paskutiniajam Baleto savaitės spektakliui – Adolphe'o Adamo baletui „Žizel“ (10-02) gyvybės suteikė jame pagrindinius vaidmenis atlikę Rusijos Didžiojo teatro solistai Svetlana Lunkina ir Nikolajus Ciskaridze. Šis šokėjas Lietuvoje lankėsi pernai, kai dalyvavo istorinėse viso Didžiojo teatro baleto trupės gastrolėse ir šoko Konradą Adamo balete „Korsaras“ – jau tada paaiškėjo, kad jis Lietuvoje turi nemažą gerbėjų būrį, kuris suplūdo ir į antrąjį susitikimą su savo žvaigžde.

Sekmadienį, gegužės 24 d., surengtas baigiamasis Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos baleto skyriaus koncertas. Šiais metais šį skyrių baigė septyni šokėjai, kuriuos specialybės mokė pedagogai Beatričė Tomaševičienė ir Petras Skirmantas: Kristina Gudžiūnaitė, Margarita Simonova, Vaida Šniurevičiūtė, Ieva Svetickaitė, Julija Turkina, Audrius Butkys ir Vojcechas Žuromskas. Šią šokėjų kartą taip pat mokė pedagogės Aušra Bandzevičienė, Valentina Tarasova ir Jurijus Melnikovas.

Džinsuotų ilgaplaukių Lietuvoje šiandien - begalės, tačiau tikinčių ir besivadovaujančių hipių kultūros idėjomis jau veik nebeliko... Galbūt todėl, išgirdęs apie fotomenininko Žilvino Jasio mirtį, nesąmoningai pasakiau: „Paskutinio dinozauro, paskutinio hipio netekome“... „Supratau, kad tiltų atspindžiai - tai mano tiltai, kuriais visą gyvenimą einu. Atspindžiai - fantastiški, labai gražiai žaidžia juose saulės šviesa, šešėliai“, - prieš keletą mėnesių dar sakė menininkas.

Džinsuotų ilgaplaukių Lietuvoje šiandien - begalės, tačiau tikinčių ir besivadovaujančių hipių kultūros idėjomis jau veik nebeliko... Galbūt todėl, išgirdęs apie fotomenininko Žilvino Jasio mirtį, nesąmoningai pasakiau: „Paskutinio dinozauro, paskutinio hipio netekome“... „Supratau, kad tiltų atspindžiai - tai mano tiltai, kuriais visą gyvenimą einu. Atspindžiai - fantastiški, labai gražiai žaidžia juose saulės šviesa, šešėliai“, - prieš keletą mėnesių dar sakė menininkas.

2008 m. spalio 31 – lapkričio 2 d. Grasse (Prancūzija) vyko XXI Tarptautinis klasikinio šokio konkursas. Konkurse dalyvavo 160 baleto šokėjų iš Prancūzijos, Belgijos, Japonijos, Nyderlandų, Kanados, Bulgarijos, Švedijos, Italijos, Norvegijos ir Lietuvos. Lietuvą atstovavo trys Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus diplomantai Margarita Simonova, Vaida Šniurevičiūtė (mokytoja.

Nacionalinis operos ir baleto teatras sezoną užbaigti baleto trupei, gegužės 15 d. parodžiusiai naujausią savo premjerą – vienaveiksmių baletų vakarą, sudarytą iš Igorio Stravinskio „Ugnies paukštės“ ir spektaklio „Diagilevas. Fantazijos“ pagal Ottorino Respighi, Gioachino Rossini ir Sergejaus Rachmaninovo muziką. Per pertrauką teatro fojė buvo įteikti jau tradiciniais tapę Konstantino Stašio baleto prizai – jau penktus metus teikiami piniginiai apdovanojimai baleto solistams.

Balandžio 18-29 dienomis Rusijos mieste Permėje, turinčioje gilias klasikinio baleto tradicijas, vyko dešimtasis baleto artistų konkursas „Arabesk“. Konkurse dalyvavo ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro artistai Nailia Adigamova ir Romas Ceizaris. Konkurso meno vadovas – Lietuvoje žinomas baleto meistras Vladimiras Vasiljevas, žiuri komisijos pirmininkė – garsi baleto solistė ir pedagogė Jekaterina Maksimova; beje, abu baleto meistrai yra Lietuvos piliečiai.

Lietuvos šokio informacijos centras kartu su VšĮ „Vilniaus festivaliai“ gegužės 3-12 dienomis Vilniuje eilinį kartą rengia Tarptautinį šiuolaikinio šokio festivalį „Naujasis Baltijos šokis’08“. Menų spaustuvės ir abiejose Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenose naujausius spektaklius pristatys 16 trupių ir nepriklausomų choreografų iš Švedijos, Danijos, Suomijos, Islandijos, Norvegijos, Ispanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Serbijos, Rusijos, Latvijos, Estijos, Lietuvos.

Sausio 18 d. baigėsi baleto „Bajaderė“ įšventinimo apeigos – atšokus tris šio spektaklio premjeras, jis įsitvirtina Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro repertuare ir, kaip atrodo, bent jau šį sezoną žiūrovų nestokos.

Dvigubą kūrybinio gyvenimo jubiliejų Lietuvos operos ir baleto pažibos – Virgilijus Noreika ir Loreta Bartusevičiūtė – paminėjo ambicingu dviejų dalių koncertu (10.27) nacionalinio operos ir baleto scenoje, kurioje ir prabėgo dauguma iš tų aštuoniasdešimties koncerto pavadinime įrašytų ir pagarbą keliančių metų.

Sunku paaiškinti, kodėl vis dar nesiryžtama į užtarnautą poilsį palydėti Adolphe‘o Adamo baleto „Žizel“ – statytas prieš daugiau nei dvidešimt metų, spektaklis regėjo kelias baleto artistų kartas, išblukusios jo dekoracijos ir kostiumai liudijo ne vienos jau užgesusios mūsų baleto žvaigždės triumfo akimirkas.

Vakar (05.05) po Lietuvos nacionalinio baleto trupės spektaklio „Miegančioji gražuolė“ įteikti metiniai Konstantino Stašio baleto prizai, kuriuos pelnė baleto solistai Olga Konošenko ir Martynas Rimeikis.   Prizo steigėja Raminta Kuprevičienė, garsaus vilniečio, XX a. pirmosios pusės lietuvių kultūros veikėjo Konstantino Stašio anūkė, jau daugelį metų dėmesingai seka Lietuvos baleto raidą, yra parėmusi su baleto menu susijusių leidinių, dailės parodų, TV filmų.

Ne taip seniai į naujas patalpas persikėlęs Amerikos centras mėnesį trukusio savo šalies kultūros pristatymo kulminacijai pasirinko muzikos ir šokio projektą, kuris buvo parodytas Rusų dramos teatre šeštadienį (04.21). Nors renginys ir nebuvo labai vientisas, tačiau buvo gana įdomu susipažinti ir su amerikiečių muzika, ir su šiuolaikiniu šokiu.

Lietuvos nacionalinio baleto repertuaro veteranas – romantinis Adolphe‘o Adamo baletas „Žizel“ – penktadienį (04.20) praturtėjo nauju vaidmeniu – vieną svarbiausių spektaklyje Ilarijono partiją pirmą kartą atliko Martynas Rimeikis.

Džiugu, kad naujausios Lietuvos baleto premjeros – Piotro Čaikovskio fejerijos „Miegančioji gražuolė“ – spektakliai žadina smalsumą artistinių pajėgų apykaita. Penktadienį, kovo 23 d. vieną svarbiausių baleto vaidmenų – Alyvų fėjos partiją – pirmą kartą atliko jauna baleto solistė Nailia Adigamova, o paskutiniojo veiksmo divertismente Raudonkepuraitę pirmą kartą šoko Vitalija Jakaitytė.

Po trumpo atokvėpio, nulemto didingosios Richardo Wagnerio operos „Valkirija“ pastatymo, Lietuvos baletas vėl intensyviai rodo savo repertuaro spektaklius, sulaukiančius didelio žiūrovų susidomėjimo. Mažiau nei prieš mėnesį rodytas „Gulbių ežeras“ šeštadienį (03.17) vėl sulaukė žiūrovų antplūdžio – salėje nebuvo nė vienos tuščios vietos. Šio spektaklio intriga – naujasis Juokdario vaidmens atlikėjas Andrius Žužžalkinas.

Žiūrėdamas, kaip šoka Eglė Špokaitė, supranti, kaip gimė legendos apie garsiųjų XIX ar XX a. artistų meną – spektaklio metu sukuriamas toks intensyvus energetinis laukas, kad nepaisant silpnesnių pastatymo pusių ar kartais netgi ir visai nepriimtinų jo elementų pasiduodi individualybės skleidžiamiems kerams, kurie pasąmonėje palieka neišdildomą žymę. Boriso Eifmano „Raudonoji Žizel“ – spalvinga šokio melodrama, kurios siužetinių linijų užtektų keliems populiaraus serialo sezonams.