živilė gudlevičienė

Didžiulis medikų trūkumas, milžiniškos eilės pas daugelį gydytojų specialistų, pralaimima konkurencija su privačiomis gydymo įstaigomis – nuolat linksniuojamos problemos viešajame sveikatos sektoriuje. Šiaulių regiono gydymo įstaigos ne išskirtinės – ypač įgyvendinant reformą savivaldybių vadovai nuogąstauja, iš kur reikės paimti gydytojų, mato nelygias sąlygas viešajame ir privačiame sektoriuje.

Skundams dėl eilių ir apsunkinto patekimo pas gydytojus, atrodytų, galo nematyti. Ypač akis bado tai, kad atvėrus piniginę tokios neprieinamos sveikatos paslaugos tampa ranka pasiekiamos. Atsakingos institucijos savo ruožtu aiškina, kad vieno kaltininko čia nerasi, tačiau neslepia – situacija netoleruotina.  Įstatymai numato, kad skubiu atveju patekti į sveikatos priežiūros įstaigą pacientas turi nedelsiant. Jei pagalba nėra skubi, pas šeimos gydytoją – per savaitę.

Daugiau kaip šimtas šeimos gydytojų, slaugytojų, rezidentų išsirikiavo po Vyriausybės langais, simboliškai rišo vieni kitiems rankas ir į šuns dienas išdėjo ruošiamą sveikatos reformą. Susirinkę gydytojai reformą vadina grįžimu į sovietmetį, sako, kad jų greitai niekam nebereikės, didės ir eilės pas specialistus. Tiesa, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys kritiką atremia – tvirtina, kad ji nepagrįsta.

Premjerė Ingrida Šimonytė informavo, kad Vyriausybė rengia planą, kaip išeiti iš pandeminio laikotarpio į endeminį laikotarpį, COVID-19 laikant sezonine liga. Svarstoma daugumą ribojimų, pavyzdžiui, kaukių dėvėjimą, paversti rekomendacija, o ne privalomumu, pridėjo Živilė Gudlevičienė. Premjerės patarėja naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ aiškino, kad yra nemažai žmonių, kurie kaukes dėvi savo noru, todėl jų nusiimti tikrai nevers.

Kai kurios šalys skiepija ketvirtąja vakcinos nuo koronaviruso doze, tačiau Lietuva šiuo keliu žengti neketina. Svarstoma, kad vakcina nuo COVID-19 rizikos grupėms priklausantys asmenys bus skiepijami kasmet, panašiai, kaip nuo gripo. Virusų tyrinėtojas svarstė, kad vakcinų daugeliui gyventojų gali prireikti, jei atsirastų nauja viruso atmaina, kuri keltų grėsmę ir anksčiau persirgusiems ar vakcinuotiems žmonėms. Tačiau, pasak jo, dabar skaičiuoti vakcinos dozes yra paprasčiausiai kvaila.

Panašu, kad koronaviruso situacija Lietuvoje netrukus pasieks lūžį ir įžengsime į popandeminį laikotarpį. Visgi ekspertai pabrėžia, kad prie to, kad omikron atmainos banga praėjo lengviau, daug prisidėjo visuomenės imunizacija, o teiginys, kad omikron yra panašus lengvumo kaip sloga ar gripas, yra nesąmoningas ir klaidingas. „Situacija Lietuvoje atkartoja kitų šalių patirtis vyraujant omikron viruso atmainai.

Pasaulis, atrodo, po truputį atsikvepia ir žvelgia į gyvenimą po koronaviruso pandemijos. Paskutinė ryškesnė jo atmaina – omikron – privertė valstybes įvesti griežtesnius ribojimus, tačiau besibaigianti omikron banga gali reikšti atlaisvinimus. Ne išimtis ir Lietuva, Vyriausybėje diskutuojama, kada būtų galima panaikinti ribojimus. Premjerės patarėja pažymi, kad į normalų gyvenimą įžengsime tik tuo atveju, jei neatsiras nauja grėsminga viruso atmaina.

Užsienio valstybės jau garsiai kalba, kad netrukus atšauks koronaviruso ribojimus ir įžengs į gyvenimą po pandemijos. Kalbos, kad netrukus COVID-19 taps įprasta liga pasigirsta ir Lietuvoje. Premjerės patarėja teigia, kad artimiausiu metu jau gali būti priimti sprendimai dėl atšaukiamų ribojimų, o virusų tyrinėtojas pažymi, kad koronavirusas ateityje gali tapti sezonine liga, panašia į gripą.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigė, kad, jei prireiktų karantino, jis būtų griežtas, bet trumpas. Griežčiausi ribojimai įsigaliotų, kai reanimacijose būtų užimta 240 lovų. Premjerės patarėja Živilė Gudlevičienė sako, kad karantinas būtų visuotinis ir įtrauktų ir pasiskiepijusius asmenis, nes nauja omikron atmaina keičia žaidimo taisykles.

Jau kitą savaitę įsigalios nauji pokyčiai dėl galimybių paso išdavimo tvarkos. Gyventojai, kuriems jau bus praėję septyni mėnesiai nuo COVID-19 vakcinacijos schemos pabaigos, negalės naudotis galimybių pasu, jei nebus pasiskiepiję sustiprinančiąja vakcinos doze. Sveikatos apsaugos ministerija tv3.lt praneša, kad tokių gyventojų jau yra per 200 tūkst. ir šis skaičius kasdien tik auga. Jie jau gauna ir ministerijos perspėjimus, trumpąsias žinutes, ragina paskubėti ir pasiskiepyti.

Vienkartinę 100 eurų išmoką kol kas turėtų gauti daugiau nei 50 tūkst. nuo COVID-19 pasiskiepijusių senjorų, rodo BNS pateikti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenys. Nuo rugsėjo 1 dienos bent viena vakcinos doze pasiskiepijo kiek daugiau nei 10 tūkst. 75-erių metų ir vyresnių senjorų, 9,3 tūkst. iš jų jau gavo ir antrą skiepo dozę. Dar 42,5 tūkst. šios amžiaus grupės žmonių gavo stiprinančią dozę. Tai, anot SAM, sudaro maždaug 40 proc.

Vyriausybė ketina griežtinti galimybių paso kontrolę, reaguodama į pranešimus apie pažeidimus, sako premjerės Ingridos Šimonytės patarėja Živilė Gudlevičienė. „Iš karto po tokių signalų ir Vyriausybė atkreipė dėmesį į tai, ir vakar buvome susitikę su kontroliuojančiomis institucijomis tą situaciją apžvelgti, patikros vyksta, tikrinama nemažai tų įstaigų, ir nusižengimų yra randama, bet būtent ir kalbėjome, kad tą kontrolę reikia stiprinti“, – penktadienį lrt radijui sakė Ž. Gudlevičienė.

Sekmadienį premjerės Ingridos Šimonytės patarėja Živilė Gudlevičienė sakė, kad mažėjant COVID-19 pacientams skirtų lovų skaičiui ateityje gali tekti priimti sprendimą nepasiskiepijusius asmenis nebeguldyti į ligonines, o skirti jiems gydymą namuose. Medikai tokį pareiškimą vertina dvejopai. Anot jų, tai palengvintų darbą ligoninėse, tačiau išaugintų papildomus krūvius gydytojams, kurie ir dabar dirba pilnu pajėgumu.Taip pat iškeliamas ir diskriminavimo klausimas.

Šalyje fiksuojant virš tūkstančio koronaviruso protrūkių sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako atsargiai įžvelgiantis tam tikrų situacijos stabilizavimosi ženklų. Pasak ministro, šiuo metu situacija šalies ligoninėse yra svarbiausias rodiklis. A. Dulkio vertinimu, dabartinė padėtis reanimacijose yra sudėtinga, tačiau kol kas stabili.

Nors į sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio pusę skrieja ne viena kritikos strėlė, opozicijos nuomonės dėl ministro likimo išsiskiria. Buvęs premjeras Saulius Skvernelis sako, kad į skandalų sūkurį įsisukęs ministras turėtų prisiimti atsakomybę, o socialdemokratai mano, kad situacijos suvaldymas yra svarbesnis nei ministro galva. Pastaruoju metu A. Dulkys ir visa Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pateko į ne vieną nemalonią situaciją.

Pirmadienį premjerės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė teigė, kad svarstoma pakeisti galimybių paso išdavimo sąlygas. Svarstoma, kad galimybių pasas nebūtų išduodamas atlikus COVID-19 testą. Skirtingų savivaldybių merų nuomonės šiuo klausimu skiriasi kaip diena ir naktis. Vieni siūlo galimybių paso apskritai atsisakyti, kiti baiminasi nepatogumų gyventojams, o treti džiaugiasi ir sveikina idėją.

Galimybių paso atsisakyti šiuo metu neketinama, tačiau svarstoma, kad jis nebūtų išduodamas atlikus COVID-19 testą, teigia premjerės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė. „Šiai dienai tokių minčių nėra (atsisakyti galimybių paso – BNS). Kaip tik pasakyčiau, kad yra kitos mintys, jog testavimas nebūtų traukiamas į galimybių pasą – išimti iš galimybių paso, nes matome, kad situacija nepagerėjo“, – pirmadienį žurnalistams sakė Vyriausybės atstovė.

Penktadienį Vyriausybės sprendimu buvo grąžintas kaukių dėvėjimas uždarose patalpose ir tai susilaukė nemažai opozicijos kritikos, jog tokiu sprendimu praktiškai buvo įvestas karantinas. Tačiau premjerės Ingridos Šimonytės patarėja sveikatos apsaugai Živilė Gudlevičienė ramina, kad karantino paskelbimo niekas nenori, bet prakalbo apie privalomą nuotolinį darbą kai kuriems gyventojams.

Kritikuojamas ar ne, bet galimybių pasas tebėra svarbus įrankis Lietuvoje. Būtent su šiuo dokumentu šalies gyventojai gali gauti didelę dalį paslaugų, kurios neprieinamos jo neturintiems. Tačiau kaip ilgai ši sistema bus veiksminga? Specialistai įžvelgia du scenarijus, pagal kuriuos Lietuvoje galimybių pasas taptų bevertis. Maža to, dalis jų įspėja, kad su galimybių pasu gyventojai gali per daug atsipalaiduoti ir jaustis viruso neįveikiami.

Vyriausybė neskubės priimti sprendimų dėl Nacionalinio vėžio instituto pavaldumo keitimo, sako premjerės patarėja sveikatos apsaugos klausimais Živilė Gudlevičienė. „Greitų sprendimų nebus. Tas nutarimas grąžintas Sveikatos apsaugos ministerijai tobulinti“, – šią savaitę per Seimo Sveikatos reikalų posėdį sakė ji.

Vyresni nei 80 m. amžiaus senjorai galimybę pasiskiepyti nuo Covid-19 gavo vieni pirmųjų šalyje. Vis dėlto šia proga iki šiol pasinaudojo tik pusė šiai amžiaus grupei priklausančių asmenų. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako, kad specialistai jau pradėjo lankyti senjorus namuose ir siūlyti jiems vakcinuotis namie, netrukus yra planuojama pasitelkti ir medikų pagalbą. Vakcinuotis nuo Covid-19 Lietuvoje galima jau maždaug pusę metų.

Vyriausybė nusprendė, kad karantinas Lietuvoje pratęsiamas iki liepos pradžios. Nors epidemiologinė situacija Lietuvoje gerėja, ji tikrai nėra tokia, kad karantinas šalyje galėtų būti atšauktas, sako premjerės Ingridos Šimonytės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė. Tiesa, neatmetama, kad šis sprendimas po kelių savaičių gali būti peržiūrėtas.

Tolimesnius sprendimus dėl to, kaip galėtų keisti karantinas, premjerė Ingrida Šimonytė kartu su ministrų kabinetu žada priimti penktadienį ryte. Tiesa, ministrė pirmininkė nesiima įvardinti, apie kokius pakeitimus eina kalba, tačiau neslepia, kad sprendimai gali būti susiję ir su Pietų Afrikos koronaviruso atmainos paplitimu Lietuvoje. Ketvirtadienį Seime I. Šimonytė sulaukė žurnalistų klausimų apie tolimesnius planus dėl karantino režimo.

Premjerės Ingridos Šimonytės patarėja Živilė Gudlevičienė teigia, kad daugėjant užsikrėtimų, Vyriausybė trečiadienį ketina svarstyti lokalių karantinų įvedimą. „Iš tiesų, visuomenė yra pavargusi ir vėl galvoti apie griežtą karantiną, tai irgi, sakykime, yra šiek tiek rizikinga. Labiausiai tikėtina, tie vietiniai karantinai, būtent izoliuojant ir atsekant kontaktus.

Plintant britiškajai COVID-19 atmainai, galimi lokalūs užsidarymai savivaldybėse, kuriose situacija bus blogiausia, teigia premjerės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė. „Jeigu rodikliai ims blogėti, apie tolesnius atlaisvinimus kalba turėtų būti santūresnė ir peržiūrimi scenarijai, ką galime atverti ir ko negalime atverti“, – BNS penktadienį sakė patarėja. „Būtų svarstomi, ko gero, lokalūs užsidarymai tose savivaldybėse, kuriose situacija tikrai blogėtų“, – pridūrė ji.

Vyriausybė trečiadienį papildė karantino atlaisvinimų sąrašą – atsirado galimybė bendrauti dviem šeimoms ir namų ūkiams lauke. Tuo metu premjerės Ingridos Šimonytės patarėja užsimena, ar per šv. Velykas ribojimai išliks, taip pat nurodė, kada galime tikėtis dar daugiau atlaisvinimų. Trečiadienį „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ I. Šimonytės patarėja Živilė Gudlevičienė, paklausta, kokia šiuo metu yra pandeminė situacija Lietuvoje, teigė, kad stabilumas kol kas išlikęs.

Premjerės patarėja sveikatos apsaugai Živilė Gudlevičienė tikina, kad jau šiandien, pirmadienį, bus pateiktas siūlymas švelninti judėjimo tarp savivaldybių ribojimus. Ji tikina, kad po kiekvieno atlaisvinimo savaitę yra stebimos pasekmės, ar situacija leidžia toliau švelninti karantiną, ar vis dėlto reikėtų susilaikyti. Tuo tarpu psichologai skambina pavojaus varpais – ribojimai itin neigiamai paveikia psichinę gyventojų būklę ir specialistai įžvelgia tik žalą.

Nuo kitos savaitės Lietuva planuoja atidaryti mažas ne maisto prekių parduotuves, kirpyklas ir dalį kitų kontaktinių paslaugų. Valdžia šį sprendimą planuoja priimti trečiadienį, nors sveikatos ekspertai tam ir nepritaria. Vyriausybė toliau dėlioja ir kitus karantino švelninimo planus. O kokie pavojai ir grėsmės gali gilti atlaisvinus karantino ribojimus? Apie tai – portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su premjerės patarėja Živile Gudlevičiene.

Siūlymas formuoti Vyriausybę pirmiausia turėtų būti teikiamas didžiausio rinkėjų pasitikėjimo sulaukusiai partijai, sako opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatų sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė. Konservatorių kandidate į premjerus įvardijama I. Šimonytė taip BNS komentavo šalies vadovo Gitano Nausėdos svarstymus, kad po Seimo rinkimų nederėtų laikytis nuostatos, kad Vyriausybės formavimas turi būti patikėtas tik rinkimus laimėjusiai partijai.

Neseniai viešumoje kilęs šaršalas dėl neva slapta vėl bandomo prastumti ligoninių tinklo optimizavimo plano, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos manymu, tėra siekis prieš rinkimus išpūsti kažkokį burbulą, o siūlomas politinis projektas grįstas savanorystės pagrindais. Nerimą gydymo įstaigoms pasėjo gautas Sveikatos apsaugos ministerijos raštas apie Europos Komisijos (EK) lėšomis vykdomą gydymo įstaigų savanoriško bendradarbiavimo projektą.

Nesiliaujant pacientų skundams dėl sunkiai prieinamų sveikatos paslaugų, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga neseniai davė žalią šviesą gyvoms, o ne nuotolinėms konsultacijoms. Visgi tai gydytojus mažai džiugina, mat ypač daug iššūkių laukia atvėsus orams, kai kiekvienam sloguojančiam besiveržiant į gydymo įstaigą šios vėl gali tapti COVID-19 protrūkių židiniais. Portalas tv3.lt domisi, kokios priėmimo tvarkos pas gydytojus galima tikėtis nuo rudens.

Daug nerimo ir kritikos gydytojų bendruomenėje sukėlęs sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendimas dėl rekomendacijos keliose įstaigose dirbantiems medikams darbą organizuoti ciklais toliau kursto pasipiktinimą. Gydytojai tvirtina, kad nepaisant rekomendacinio pobūdžio siūlymo jie jaučiasi lyg gavę apynasrį ir realiai priversti pasirinkti, kurioje vienoje įstaigoje dirbs. Jų teigimu, dėl to jau dabar trūksta, kas budėtų rajono įstaigose.

Visuomenei metas išmokti gyventi su Covid-19 infekcija, nes ji niekur nesitrauks, ketvirtadienį kreipdamasi į Seimą sakė Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė dr. Živilė Gudlevičienė. Jos teigimu, pandemijos metu būtina rūpintis ir kitomis ligomis sergančiais asmenimis, todėl svarbu palaipsniui švelninti karantiną, tačiau užtikrinti tinkamą medikų aprūpinimą apsaugos priemonėmis. „Jau girdime ir iš medikų profesionalų, ir iš verslo atstovų, kad reikėtų švelninti karantiną.

Koronavirusas pradeda atakuoti šalies gydymo įstaigas. Saviizoliacijoje po kolegos diagnozės atsidūręs profesorius Vytautas Kasiulevičius ragina imtis priemonių dabar, nes esą nepasirūpinus apsaugos priemonėmis medikams bei jų netestuojant susirgs galimai net pusė visų šalies medikų. „Virusas plinta medicininėse įstaigose ir reikalingi veiksmai nedelsiant stabdant tą plitimą“, – sako profesorius, šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius.

Lietuvos Medikų Sąjūdis (LMS), stebėdamas tiek Lietuvos Respublikos (LR) sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, tiek Lietuvos Respublikos seimo narių, ekonomistų, ekspertų pasisakymus viešojoje erdvėje, tiek iš 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto lydimųjų dokumentų mato, kad aiški suma, kuri bus skirta medicinos personalo atlyginimų didinimui 2020 m. biudžete nėra numatyta.

Seime vėl verda kovos dėl to, kad valstybė turėtų finansuoti ne tik pagalbinį apvaisinimą, bet ir amžiną likutinių embrionų saugojimą. Dabar šeimos už tai turi kas mėnesį mokėti po 30–100 eurų. Toks mokestis nusimato visą gyvenimą ne tik tėvams, bet ir palikuonims. Santaros klinikų vaisingumo centre štai šiame mažame kambarėlyje – lytinių ląstelių banke, gyvena nepanaudoti likutiniai embrionai. Kol kas embrionams pakanka šių trijų diuarais vadinamų šaldytuvų.

Nuo gegužės mėnesio medikų ir slaugytojų algos Lietuvoje turėjo didėti 20 proc. Tačiau iš profsąjungų girdėti, kad tikrai ne visiems padidėjo atlyginimai, o didžiuliai skirtumai tarp dirbančiųjų tą patį darbą miestuose ir rajonuose toliau bado akis. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Respublikinėje Panevėžio ligoninėje vidutiniškai 20 proc. Padidėjo atlyginimai, Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje – taip pat 20 proc.

Ketvirtadienį Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo, Lietuvos medikų sąjūdis rengia mitingą, kad pareikalautų realaus prioriteto sveikatos apsaugai. „Sveikatos apsauga mūsų valstybėje dar lieka podukros vaidmenyje. Lietuvos medikų sąjūdis griežtai sako: jau laikas Seimui, Vyriausybei ir Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybei nuo 2018 metų gegužės 1 dienos vykdyti mūsų bendruomenei duotus pažadus“, – teigia protesto akcijos rengėjai.

Didesnio darbo užmokesčio siekiantys viešojo sektoriaus darbuotojų atstovai ketvirtadienį paragino Vyriausybę reformuoti mokesčių sistemą ir viešąjį valdymą padaryti skaidresnį.