žiniasklaida

Kur? Apie tai, kad šiuolaikinės technologijos ir kintantis visuomenės požiūris į daugelį vykstančių dalykų, suvokimas apie juos daro įtaką įvairioms gyvenimo sritims, kalba daugybė tų sričių tyrėjų. Tai rodo, kad tyrėjai mato, jog vienokie ar kitokie pokyčiai vyksta, skirtumas tik tas, kad vertina juos nevienodai.

Teisėsaugos veiksmai prieš naujienų agentūrą BNS sumažino Lietuvos balą nevyriausybinės organizacijos „Freedom House“ demokratijos indekse, tačiau tiek pagal žiniasklaidos laisvę, tiek pagal bendrą vertinimą šalis išlieka tarp demokratiškiausių valstybių, kurioms teko patirti santvarkos pasikeitimą.

Simona Milinytė palikusi Lietuvą siekia karjeros Holivude. Pramoginio portalo AXS.com žurnalistai itin susidomėjo lietuvaitės istorija. Būdama dar ketverių Simona savo tėvams pasakė, kad kelsis gyventi į pilną galimybių Los Andželą.  Dainininkė į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) persikėlė prieš kelis mėnesius. Taip pat jai pavyko įstoti į vieną iš koledžų. Pastaruoju metu S. Milinytė sulaukia ne tik žiniasklaidos, bet ir užsienio žvaigždžių komplimentų.

Rusijos televizija „REN TV“ uždarė 11 metų gyvavusią analitinę laidą „Savaitė su Mariana Maksimovskaja“, laikomą paskutine nepriklausoma laida pagrindiniuose nacionaliniuose kanaluose, ir šį žingsnį, žengtą šalyje suintensyvėjus prieš Vakarų valstybes nukreiptai retorikai, pasmerkė Kremliaus kritikai.

Žinomas televizijos laidų ir renginių vedėjas Jonas Radzevičius, dar nesant aiškiam ir patvirtintam nė vienam įvykusios avarijos faktui, žiniasklaidos buvo paskelbtas kaltu, sukėlusiu vyro mirtį lėmusią avariją ir, be abejonės, esant neblaiviu. Net atsiribojant nuo ištyrus kraujo mėginį paaiškėsiančio vairuotojo blaivumo ar neblaivumo, jau dabar penkių J. Radzevičiaus vaikų draugai tikriausiai vadina jų tėvą alkoholiku ir žudiku.

  Buvęs pasaulio bokso sunkiasvorių čempionas Mike’as Tysonas nustebino nebūdingu Vakarų žvaigždėms domėjimusi politika. Dar balandžio mėnesio vaizdo įraše viename iš priėmimų sportininkas „pasiuntė“ rusų žurnalistus.   Žengdamas raudonuoju kilimu ir, kaip priklauso, bendraudamas su žiniasklaida, M. Tysonas pasinaudojo proga perduoti žinutę rusams.

Birželio 19 d. visuomeninė Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga išplatino kreipimąsi į žiniasklaidos priemones ragindama prisijungti prie pilietinės akcijos „Viešinkime lietuvių valstybinės kalbos išdavikus“. Visuomenininkai išreiškė susirūpinimą, kad valdantieji į Seimo birželio 19 d. darbotvarkę įtraukė į Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės įregistruotą Vardų ir pavardžių įstatymo projektą XIIP-1653, kuriame numatyta Lietuvos piliečių asmenvardžius oficialiuose dokumentuose leisti rašyti ne valsty...

Antradienį Seime pristatydama Žurnalistų etikos inspektoriaus 2013 metų veiklos ataskaitą, Žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė akcentavo, kad Visuomenės informavimo įstatyme nepakankamai apibrėžta tai, kas vyksta virtualioje erdvėje, pabrėžė, kad jos vadovaujama tarnyba gauna ir žurnalistų skundų dėl to, kad valstybės institucijos ne visuomet teikia informaciją, bei išreiškė viltį, kad Žurnalistų etikos inspektorius ateityje atliks ir medijos ombudsmeno funkciją.

Pastaraisiais metais Vakarai labai atlaidžiai žiūrėjo į Rusijos propagandos mašiną, kuri sugebėjo suburti didelius Putino palaikytojų būrius visame pasaulyje. Revoliucija Ukrainoje nušvietė daugelį Kremliaus kontroliuojamos žiniasklaidos melų, kuriais siekiama patikliai auditorijai sukurti alternatyvią realybę. Kalbama ne tik apie pagrindines Rusijos žiniasklaidos priemones, bet ir apie armijas mokamų komentatorių, kurie socialiniuose tinkluose skleidžia melagingą informaciją ir neapykantą.

LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Vengrijoje šią savaitę dėl valdžios veiksmų, nukreiptų prieš žiniasklaidą, protestuoja tiek gyventojai, tiek patys žurnalistai. Taip reaguojama į populiariausio naujienų portalo vyr. redaktoriaus atleidimą ir reklamos apmokestinimo pakeitimus. Nelengvus laikus šioje šalyje išgyvena ir nevyriausybinės organizacijos.

Indrė Urbaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Ekonomiškai kylantis ir turistus traukiantis Tailandas dažnai minimas kaip politinio nestabilumo ir perversmų šalis. Šimtmetį galiojantis Kariuomenės įstatymas leidžia Tailande kylančius protestus malšinti karine jėga, prireikus įvesti ne tik karinę padėtį, bet ir įvykdyti perversmą. Nors kraštas valdomas pagal konstitucinės monarchijos principus, kariuomenė nei karaliui, nei vyriausybei atsiskaityti neprivalo.

Maža šalis su savo turtinga istorija, nepakartojama gamta ir ryškiomis kultūrinėmis tradicijomis, iškovojusi tvirtą vietą didžiuliame pasaulio turizmo žemėlapyje. Tokį įspūdį iš Lietuvos parsivežė šį pavasarį Valstybinio turizmo departamento (toliau – VTD) kvietimu Lietuvoje viešėję žurnalistai iš Sankt Peterburgo.

Britus, pasirodo, taip pat yra kuo nustebinti. Portalas „The Telegraph“ savo skaitytojams pateikė vaizdelį, kuriame, anot britų žiniasklaidos, lietuvių „vyrai užsiiminėja itin keistu sportu“. Linksmame vaizdo įraše pamatysite, kaip vyrai šoka į pelkę ir nuo galvos iki kojų išsimurkdo dumble. Pasimėgavęs tokia dumblo vonia vyras įsikimba į lazdą ir draugų ištraukiamas krantan.

Veik antrus metus druskininkiečiai šaiposi stebėdami grupelės verslininkų ir kelių politikų kovą su savivaldybe ir jos vadovu Ričardu Malinausku. Šaiposi ir šypsosi: „O kokie Druskininkai būtų buvę be Malinausko?“ Opozicija atrėžia – čia vyksta politinis, psichologinis, ekonominis ir teisinis persekiojimas. Kovos placdarmu jau tapo ir Vilnius. Kas blogo Druskininkuose? Ogi nieko blogo.

  „Laisvamaniškumas (kitamaniškumas) – aukščiausia patriotizmo forma“ „Jei man būtų tekę rinktis, ar geriau vyriausybė be laikraščių, ar laikraščiai be vyriausybės, be svyravimų pasirinkčiau pastarąją“. Tomas Džefersonas – JAV prezidentas, valstybės ir visuomenės veikėjas. Ar gali egzistuoti Lietuvos Respublika be laisvos žiniasklaidos, be laikraščių „Respublika“ ir „Lietuvos rytas“? – NE.

Liucija Zubrutė, LRT.lt Už profesinės etikos pažeidimus PVM lengvatos netekus trims didžiausiems Lietuvos dienraščiams, teisingumo ministras socialdemokratas Juozas Bernatonis prakalbo apie cenzūrą ir ėmėsi iniciatyvos tokią situaciją pakeisti, nors 2012 m. daugiausiai už tokią tvarką balsavo socialdemokratai. LRT.

Viso Eurovizijos dainų konkurso metu prie pat "B&W Hallrena" arenos spaudos centre kasdien dirba virš tūkstančio žiniasklaidos atstovų. Pastarieji dalyvauja spaudos konferencijose, interviu bei stebi tiesiogines repeticijų bei pusfinalių transliacijas. Spaudos centre žurnalistai ne tik stebi, bet ir aptaria labiausiai įsiminusius pasirodymus.

Gegužės 7-ąją, minint spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, apie žiniasklaidos perspektyvas atvirai kalba tinklaraštininkas, naujienų portalo Etaplius.lt nuomonių rubrikos, taiklių ironiškų pastebėjimų autorius, humanitarinių mokslų daktaras, docentas Vigmantas Butkus. Jis imasi televizijos ir spaudos ateities prognozių, išsako, ko pasigenda šiuolaikinėje žiniasklaidoje ir įvardija, koks turi būti tikras žurnalistas.

Trečiadienį minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Žurnalistas, tinklaraštininkas, buvęs naujienų agentūros BNS vyriausiasis redaktorius Artūras Račas, „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ vertindamas Lietuvos žurnalistiką, teigė, jog žmonės, dirbantys radijuje, televizijoje ar internete, kartais pamiršta, kokia yra tikroji žiniasklaidos paskirtis. „Toji paskirtis - informuoti, kiek įmanoma stengiantis susilaikyti nuo savo vertinimų. Šiandien dažnai norima nuspręsti už klausytoją.

Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininkas Linas Slušnys sako, kad etiškiausia žiniasklaidos priemonė Lietuvoje yra radijas. „Daugiau kaip dešimt metų esu Etikos komisijoje, keli metai esu tos komisijos pirmininkas. Dėl radijo laidų per visą šitą istoriją yra nusiskųsta gal du kartus. Todėl, kad radijas klauso, išklauso. Ką pašnekovas nuomonių ringe išsitaria, tai tik bus padarytas apibendrinimas, ir baigta“, - „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė L. Slušnys.

Prancūzijos dienraštis „Le Monde“ neteko daugumos savo vyriausiųjų redaktorių, kurie antradienį išėjo iš darbo susipykę su dienraščio vadovybe dėl reformų redakcijoje. „Dėl pasitikėjimo ir ryšių su redakcijos vadovybe stokos negalime atlikti savo kaip vyriausiųjų redaktorių pareigų“, – sakoma septynių laikraščio redaktorių laiške vadovybei. Pasak jų, jie yra pasiruošę dirbti, kol bus paskirta juos pakeisianti komanda, kad nepakenktų laikraščio leidimui.

Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija (ŽLEK) dienraštį „Respublika“ priskyrė profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai. Komisijos pirmininkas Linas Slušnys BNS sakė, kad „Respublika“, kaip ir prieš mėnesį neetišku paskelbtas dienraštis „Lietuvos rytas“, daug pažeidimų padarė rašydama apie „Snoro“ bankroto administratorius.

Pastarųjų kelių mėnesių įvykiai Ukrainoje geriau nei bet kada atskleidė, kokia beatodairiška gali būti Kremliaus kontroliuojamų televizijų kanalų propaganda. Lietuvoje yra retransliuojami visi svarbiausi Rusijos televizijų kanalai – akivaizdžiai iškreipiantys realybę ir brukantys putinišką agitaciją. Lietuvos vartotojai už juos dar ir susimoka, mokėdami už kabelinių televizijų paslaugas.

Įvykiai Ukrainoje, Kryme parodė kaip greitai keičiasi geopolitinė situacija, kai buvusios draugiškos šalys atsiduria karinio konflikto situacijoje. Rusijos pastangos įtraukti Ukrainą į Eurazijos ekonominę sąjungą baigėsi Ukrainos asociacijos sutarties su Europos Sąjunga pasirašymu ir vieno iš labiausiai dotuojamų Ukrainos regionų - Krymo aneksija į Rusijos Federacijos sudėtį. Tokia įvykių raida kelia rimtų abejonių Rusijos tarptautinių įsipareigojimų patikimumu, geopolitiniais Rusijos tikslais.

Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pareigūnę Dunją Mijatovič, atsakingą už žiniasklaidos laisvę, atkreipdama dėmesį į visuomenės informavimo situaciją Kryme, kuriai esant surengtas taip vadinamas "referendumas". Europarlamentarė atkreipė dėmesį į tai, jog per pastarąjį laikotarpį, kai Krymas buvo brutaliai atkirstas nuo Ukrainos, prieš šalį, kaip suverenią valstybę ir jos interesus nesustojamai rengiamos info...

Joana Lapėnienė, Jevgenijus Bardauskas, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Profilaktiniu sveikatos patikrinimu kas 2–3 metus galima užbėgti už akių mirtinai ligai vėžiui. Kai kuriems, turintiems tikimybę paveldėti šią ligą ar sulaukus tam tikros amžiaus ribos, profilaktinis testas turi tapti įprasta gyvenimo būdo detale. Lietuvoje veikia 4 nemokamos vėžio prevencijos programos. Pasirodo per 8-nerius metus joms buvo skirti 44 mln. litų, tačiau panaudoti tik 29 mln.

Joana Lapėnienė, Jevgenijus Bardauskas, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Profilaktiniu sveikatos patikrinimu kas 2–3 metus galima užbėgti už akių mirtinai ligai vėžiui. Kai kuriems, turintiems tikimybę paveldėti šią ligą ar sulaukus tam tikros amžiaus ribos, profilaktinis testas turi tapti įprasta gyvenimo būdo detale. Lietuvoje veikia 4 nemokamos vėžio prevencijos programos. Pasirodo per 8-nerius metus joms buvo skirti 44 mln. litų, tačiau panaudoti tik 29 mln.

Kai tik tapo aišku, kad Vyriausybės ketinimai didinti alkoholio akcizą yra realūs, žiniasklaidoje pasipylė gąsdinantys straipsniai. Alkoholio pramonės atstovai anksčiau kartoję, kad akcizus didinti neveiksminga, prabilo apie tai, kad juos padidinus, alkoholio vartojimas sumažės taip stipriai, kad su alaus pramone susijusioms šakoms teks atleisti 2600 darbuotojų. Jeigu lietuviai gers mažiau, Lietuvos valstybei grasinama nuostoliais ir bedarbių miniomis.

LRT.lt Lietuva žiniasklaidos laisvės indekse pakilo viena pozicija – dabar užima 32 vietą tarp 180 šalių. Nevyriausybinės organizacijos „Reporteriai be sienų“ vertinimu, Lietuvoje yra daugiau žiniasklaidos laisvės nei daugumoje didžiųjų Vakarų valstybių. Lietuva aplenkė Jungtinę Karalystę, JAV, Prancūziją. Geriausiai ataskaitoje įvertinta Suomija, antra – Nyderlandai, trečia – Norvegija. Pačiame lentelės dugne atsidūrė Šiaurės Korėja ir Turkmėnija.

Likus vos dienai iki laukiamiausio žiemos renginio – Sočio olimpinių žaidynių, pasaulio žiniasklaida nesustoja šaipytis iš Rusijos vadovo Vladimiro Putino ir sąlygų, kurios yra suteiktos sportininkams. Besitęsiant diskusijoms, ar Sočis jau pasirengęs penktadienį prasidėsiančioms olimpinėms žaidynėms, iš viso pasaulio į Rusiją sugužėję žurnalistai jau turi savo nuomonę.

Pirmadienį Barselonoje įvyko 2014 metų pasaulio krepšinio čempionato burtų traukimo ceremonija. Jos metu kartu buvo pristatyti ir čempionato talismanai. „Ole“ ir „Hopas“ – taip pavadinti talismanai, simbolizuojantys dvi rankas. Mėlynos ir geltonos spalvos talismanai pasaulio čempionato sirgalius bei komandas lydės viso turnyro metu. Tačiau toli gražu ne visiems talismanai pasirodė tinkantys reprezentuoti tokį renginį.

Ne paslaptis, kad ieškodamos receptų, kaip tapti gražiomis ar gražesnėmis, moterys žiūri į garsias, grožio etalonais laikomas moteris, kurių atvaizdai nuolat šmėžuoja žiniasklaidoje. Tačiau ar tikrai pasaulyje garbinamos gražuolės yra tokios tobulos? Ko siekiama tokiais tobulais atvaizdais? Ir kas nutinka, kai moterys realybėje siekia atrodyti taip, kaip iš tikrųjų yra neįmanoma? Keletas atsakymų yra upworthy.com pateikiamoje filmuotoje medžiagoje.

Sausio 13 d. laisvės apgynimo įvykiai parodė tikrai sveikos visuomenės bruožą - nekelti į pirmą vietą vien tik savo sveikatos, net gyvybės, bet pasirūpinti bendruoju gėriu. Žmonės patyrė stresą, bet buvo ir pakylėti, nes veikė dėl viešojo intereso, laisvės, šalies. Tęsiant rašinių ciklą apie sveikatos sistemą, nuo dvasinės sveikatos truputėlį leiskimės link žemės – kalbėsime apie psichinę sveikatą.

Kartu su 2013 metais baigėsi ir ilgai lauktas bei iššūkiu vadintas Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai. Paskutinėmis metų dienomis, nudirbus visus darbus, pirmininkavimo komandos šventė, dirbusieji prie projekto vieni kitiems žėrė pagyrimus ir džiūgavo, kad „egzaminas išlaikytas gerai“. Prie komandos džiaugsmo prisidėjo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė bei politologai – brandi Lietuva padarė viską, ką galėjo, ko iš jos buvo tikimasi.

Michaelio Schumacherio žmona antradienį paragino reporterius laikytis atokiau nuo ligoninės Prancūzijoje, kur legendinis lenktynininkas po nelaimingo atsitikimo slidinėjant yra gydomas dėl pavojų gyvybei keliančios traumos, taip pat – palikti ramybėje jo šeimą. „Prašom paremti mūsų su Michaeliu bendrą kovą.

Iš pradžių tai prasidėjo kaip storžieviškas būdas vertinti kursiokų grožį. Po beveik dešimtmečio „Facebook“ tapo didžiuliu dalijimosi ir diskutavimo projektu internete. Šis socialinis tinklas žiniasklaidai pritraukia vis daugiau auditorijos, rašo CNBC. Per metus pagal nuorodą „Facebook“ į žiniasklaidos kanalus ateinančių lankytojų skaičius išaugo 170 procentų. CNBC atskleidžia, kas 2013 metais labiausiai patraukė „Facebook“ vartotojų dėmesį.

Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė ieškovo Juzefo Januševičiaus skundą, kuriuo jis kaltino naujienų portalą „Balsas.lt“ ir žurnalistą Dailių Dargį (straipsnio autorius, tretysis asmuo byloje) šmeižtu. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyresnysis inspektorius J. Januševičius kreipėsi į teismą dėl 2012 m. gegužės 28 d. interneto portale www.balsas.

Lietuvos mokslų akademija atrinko vienuolika mokslo populiarinimo projektų, kuriems įgyvendinti skirs 374,5 tūkst. litų. Iš viso Lietuvos mokslų akademijos surengtam konkursui įvairios įmonės, įstaigos ir kitos organizacijos pateikė 97 pasiūlymus, kaip populiarinti mokslą pasitelkus audiovizualines priemones. „Nors norinčių populiarinti mokslą daug, tačiau ne visi turi originalių idėjų, kaip tai daryti.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsakymą, kuriuo likviduojama informacinė agentūra „RIA Novosti“. Vietoj „RIA Novosti“ turėtų būti sukurta nauja agentūra – tarptautinė informacinė agentūra „Rusija šiandien“. Naujosios agentūros generaliniu direktoriumi paskirtas valstybinio televizijos kanalo „Rossija 1“ vedėjas Dmitrijus Kiseliovas. Tas pats D. Kiseliovas šiomis dienomis pasižymėjo tuo, kad per kanalą „Rossija 1“ skleidė melagingą informaciją apie įvykius Ukrainoje.

Taikos pastangų simboliu laikomo velionio Nelsono Mandelos portretai penktadienį pateko į Pietų Afrikos Respublikos (PAR) laikraščių pirmuosius puslapius, šalies žiniasklaidai pabrėžiant, kad buvusio lyderio mirtis yra pasaulinės reikšmės įvykis. Daugelis leidinių, komentuodami 95 metų N.Mandelos mirtį ketvirtadienio vakarą, linkėjo „Hamba kahle Madiba“ (Keliauk laimingai, Madiba) jo gimtąją kosų kalba, iš pagarbos vartodami vardą, kuriuo šis veikėjas žinomas savo gentyje.

Daugiausiai įtakos diskriminacinių nuostatų formavimui(-si) Lietuvoje turi žinių ir informacijos stoka (31 proc. respondentų), prietarai ir išankstinės nuostatos (30 proc.) bei žiniasklaida (28 proc.). Draugų, šeimos narių, bendradarbių įtaką nurodė dar 11 proc. apklaustųjų. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2013 metų spalio 18–29 dienomis atliko reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą.

Tarptautinis Suomijos kapitalo žiniasklaidos koncernas "Alma Media" apsisprendė parduoti BNS įmonių grupę, kuriai Lietuvoje priklauso naujienų agentūra BNS bei žiniasklaidos stebėsenos ir tyrimų bendrovė "Mediaskopas", rašo vz.lt. Portalo duomenimis, savininkai potencialių pirkėjų dairosi visose trijose Baltijos šalyse. Kvietimą apsvarstyti BNS grupės įsigijimo galimybę gavo ir kelios stambios Lietuvos žiniasklaidos bendrovės.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė inicijuoja įstatymų pataisas, kurios neleistų pasikartoti situacijai, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) imasi neadekvačių veiksmų prieš žurnalistus. „Mano iniciatyva Seime registruojamos Visuomenės informavimo įstatymo ir Baudžiamojo proceso kodekso pataisos, kuriomis griežtinama procesinių veiksmų prieš žurnalistus tvarka ir stiprinama žiniasklaidos laisvės apsauga“, – savo „Facebook“ paskyroje ketvirtadienį pareiškė Prezidentė.

Teisėsaugos veiksmai prieš Lietuvos žurnalistus tarptautinėje arenoje sulaukia labai neigiamų atsiliepimų, antradienį pareiškė premjeras Algirdas Butkevičius. „Galiu pasakyti, kad tarptautiniu atžvilgiu labai neigiamai yra vertinamas šitas žingsnis, kada prasidėjo STT tarnybos darbuotojų, gal kai kas įvardino, kova su žurnalistais iš BNS'o, nes labai jautriai sureagavo kai kurie žurnalistai, rašantys užsienyje, nes buvo tokia informacija perteikta.

Po kratų, tardymų, nebaudžiami STT darbuotojai gali didžiuotis savimi – jie diskreditavo Lietuvą taip, kad juokiasi net latviai. Ir už pilvų susiėmę Kremliaus valdovai. Jie miršta iš juoko: apsijuokė kvaileliai labiau nei buvo galima tikėtis: patys parodė, kad iki Vakarų nenori artėti. Mes, rusai, jiems labiau tinkami į kompaniją. Gėda didesnė nei galima buvo sapnuoti košmaruose. Užpulti žiniasklaidą dėl to, ką visi žino, – daugiau nei išniekinti demokratiją, tai išniekinti pačią Lietuvą.

Žymiosios realybės šou žvaigždės Kim Kardashian jaunesnioji sesuo Kendall Jenner prasitarė, kad jai buvo sunku augti žiniasklaidos akiratyje. Aštuoniolikmetė teigė, kad nuolatinis dėmesys ją vargina. Pasak merginos, jai augti buvo daug sunkiau nei jos seserims Khloe, Kourtney ir Kim, rašo showbizspy.com. „Mano seserų paauglystė buvo kitokia nei mano. Jos gyveno kaip ir visi kiti paaugliai – įprastą ir normalų gyvenimą.

 Latvijos žurnalistų asociacija penktadienį pavojingu precedentu pavadino Lietuvos teisėsaugos veiksmus prieš žiniasklaidą tiriant galimą valstybės paslapties atskleidimą. "Latvijos žurnalistų asociacija incidentą Lietuvoje laiko pavojingu precedentu, kuris rodo žiniasklaidos laisvės nuosmukį", - pareiškė asociacijos vadovė Anda Rozukalne. Ji atkreipė dėmesį, kad Latvijoje buvo panaši byla, kai policija atliko kratą Latvijos televizijos žurnalistės Ilzės Naglės namuose 2010 metais.

Žiniasklaidos agentūra BNS pasmerkė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), nukreiptus prieš ją. Agentūros išplatintame pranešime teigiama, kad žiniasklaidos persekiojimas yra nedemokratinės valstybės bruožas. „Didžiausia Baltijos šalyse naujienų agentūra BNS smerkia teisėsaugos institucijų spaudimą, kuriuo pažeidžiama žurnalisto teisė išsaugoti informacijos šaltinio paslaptį.Ikiteisminio tyrimo metu teisėjas įpareigojo BNS redaktorę atskleisti informacijos šaltinį.

Verslininkas Benas Gudelis, įsigijęs 34 proc. “Lietuvos ryto” žiniasklaidos grupės akcijų, neatmeta galimybės ateityje dar investuoti į žiniasklaidą. Jis sako, kad esant patraukliai kainai, svarstys galimybę investuoti į šį verslą, tačiau nekonkretizavo, ar įsigytų daugiau “Lietuvos ryto” grupės akcijų, ar investuotų į kitas žiniasklaidos bendroves. “Nežinau, aš nematau taip toli į ateitį. Žinau penkerių metų planą ir jeigu kas nors norės parduoti, kodėl gi ne.