žiniasklaida

Didžiausi šalies naujienų portalai, įvertinę koronaviruso (COVID-19) pandemijos laikotarpiu pablogėjusius Lietuvos gyventojų emocinės sveikatos rodiklius, vienijasi dar vienai iniciatyvai – šįkart stiprinama savižudybių prevencija. Tuo tikslu Delfi, lrytas.lt, 15min.lt, tv3.lt, Madeinvilnius.lt, ve.lt, kaunas.kasvyksta.lt, redakcijos ir Lietuvos naujienų mainų platforma Etaplius.

Lietuvai jau antrus metus kovojant su koronaviruso (COVID-19) pandemija, šalies gyventojų emocinė sveikata vis blogėja, rodo tyrimai. Iki šiol egzistuoja stigmos, kurios stabdo kreiptis pagalbos į gydytojus ir kitus specialistus, o visuomenės emocinis raštingumas – žemas. Šias problemas spręsti padėtų įtaigi, rami ir vilties teikianti informacinė kampanija, skirta žmonių emocinei sveikatai gerinti, kurią reikėtų pradėti kuo greičiau, tik jos vis nėra.

Egiptas pasitelkdamas prancūzų kariuomenės pateikta žvalgybos informacija persekiojo ir „žudė civilius gyventojus“, įtariamus kontrabanda, teigiama sekmadienį paskelbtame tiriamosios žurnalistikos tinklalapio „Disclose“ pranešime, grindžiamame nutekintais dokumentais. Prancūzijos opozicijos deputatai nedelsdami paragino sudaryti parlamentinį komitetą šiam reikalui ištirti, o gynybos ministrė Florence Parly liepė atlikti atskirą tyrimą.

Lietuvoje gali kartotis Suomijos scenarijus, kai tyrimą atlikusi Europos Komisija (EK) nustatė pažeidimus ir nurodė keisti šios šalies nacionalinio transliuotojo modelį sumažinant tekstinio internetinio turinio jo valdomame naujienų portale. Taip gali nutikti ir naujienų portalui lrt.lt, nes jame šalia retransliuojamo Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) sukurto turinio publikuojamas ir toks pat turinys, kaip komerciniuose šalies naujienų portaluose.

Pasveiko nuo COVID-19 Kauno klinikose gydytas naujagimis, ketvirtadienį skelbia naujienų portalas 15min.lt. „Naujagimis pasveiko ir šiuo metu yra išleistas į namus“, – portalui sakė gydymo įstaigos atstovė Jovita Gudelevičiūtė. Jos teigimu, šiuo metu Kauno klinikose COVID-19 sergančių naujagimių ar vaikų iki vienerių metų nėra. Apie tai, kad Kauno klinikose medikai kovoja dėl COVID-19 sergančio naujagimio gyvybės, pranešta rugsėjo pabaigoje.

Šalis nėra pirmoji, įsivėlusi į nesutarimus su Pekinu, tačiau situacija neįprasta dėl to, kad Vilnius turi mažai ką prarasti. Diplomatinis Lietuvos ir antros pagal dydį pasaulio ekonomikos kivirčas prasidėjo dėl vieno žodžio, rašo politico.eu. Rugpjūtį Vilnius patvirtino Taivano prašymą įsteigti šalyje „Taivano“ atstovybę. Šis pavadinimas įžeidė Pekiną, kuris tvirtina, kad sala yra Kinijos dalis ir nori, kad vietoj jo būtų vartojamas „Taipėjus“. Ginčas greitai įsismarkavo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) pirmininkas Gintaras Kryževičius sako, kad pirmadienį turėtų pateikti siūlymą peržiūrėti bylą, susijusią su Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimu dėl uostamiesčio naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ publikacijos apie viešuosius pirkimus. „Aš turiu vienintelę procesinę galimybę, svertą – teikimu kreiptis, prašant atnaujinti procesą šioje byloje.

Žurnalistų bendruomenė solidarizuojasi su Klaipėdos naujienų portalu „Atvira Klaipėda“ ir ragina apginti teisę į informaciją, teismui atmetus skundą dėl nepalankaus Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo.

Lietuvos gyventojai svarbiausiu informacijos šaltiniu laiko internetą, rodo Kultūros ministerijos užsakymu atliktas žiniasklaidos priemonių naudojimo tyrimas. Rinkos tyrimų centro vykdytos apklausos metu internetui gyventojai buvo linkę skirti 4,39 balo 5 balų skalėje. Kitų informacijos šaltinių vertinamas nesiekė keturių balų: televizija vertinama 3,34, radijas – 3,54, o laikraščiai bei žurnalai vidutiniškai vertinami tik trimis balais iš penkių.

Rusijos žiniasklaidos reguliavimo tarnyba „Roskomnadzor“ trečiadienį pagrasino suvaržyti galimybes naudotis „YouTube“, šiai dalijimosi vaizdais platformai blokavus rusų valstybinio transliuotojo RT kanalus vokiečių kalba. „Roskomnadzor“ apkaltino „YouTube“ cenzūra ir sakė, kad gali būti pareikštas įspėjimas dėl teisės į žodžio laisvę pažeidimų. „Įstatymu numatomos galimybių naudotis visiško ar dalinio apribojimo priemonės“, jei tokie įspėjimai būtų ignoruojami, nurodė tarnyba.

Lietuvos interneto žiniasklaida maksimaliai išnaudoja dirbtinio intelekto sprendimus, užtikrinančius savarankišką ir efektyvią reklamos sklaidą. Ruošiamasi ir naujam žingsniui – pritaikyti svetur pasiteisinusius dirbtinio intelekto algoritmus, kurie palengvintų redakcijų darbą ruošiant turinį, padėtų skaitytojams pasiūlyti tai, kas jiems įdomiausia.

Kelios Rusijos žiniasklaidos priemonės penktadienį paskelbė prezidentui Vladimirui Putinui ir kitiems šalies vadoms adresuotą atvirą laišką, kuriuo pareikalavo nutraukti „valstybinę kampaniją“ prieš nepriklausomą žurnalistiką. Pasipiktinimas kilo Maskvai „užsienio agentais“ paskelbus kelis leidinius ir atskirus žurnalistus. Ši žyma įpareigoja juos laikytis varginančių administracinių procedūrų ir atitinkamai žymėti visą skelbiamą medžiagą.

Lietuvoje fiksuotas žemiausias pasitikėjimas žiniasklaida nuo 1998 metų, rodo šeštadienį paskelbta laikraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa. Žiniasklaida pasitiki 24,8 proc., o nepasitiki – 33,4 proc. apklaustųjų. „To niekad nėra buvę. Čia yra žemiausias rezultatas per visą laikotarpį“, – BNS sakė „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.

Vartotojai visame pasaulyje ketvirtadienį apie valandą negalėjo prieiti prie virtinės tarptautinių bendrovių tinklalapių, įskaitant „Airbnb“, „Steam“ ir „PlayStation Network“ platformas, pranešė Vakarų šalių žiniasklaida. Taip pat pranešama apie sutrikusią kai kurių Prancūzijos žiniasklaidos priemonių, įskaitant laikraščius „Le Figaro“, „Le Parisien“ ir „Liberation“, tinklalapių veiklą.

Baltarusijos teisingumo ministerija trečiadienį paprašė Aukščiausiojo Teismo likviduoti Baltarusijos žurnalistų asociaciją (BAŽ), atsidūrusią autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimo taikiklyje, pranešė pareigūnai. „Kadangi BAŽ nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti ir pakartotinai pažeidė įstatymą [po perspėjimo raštu], Teisingumo ministerija pateikė Aukščiausiajam Teismui prašymą likviduoti šią visuomeninę organizaciją“, – sakoma ministerijos pranešime.

Baltarusijos teisėsauga pirmadienį surengė reidą vieno nepriklausomo laikraščio redakcijoje ir sulaikė tris jo žurnalistus, valdžiai tęsiant susidorojimo su žiniasklaida ir pilietinės visuomenės aktyvistais kampaniją.

Vilniaus miesto savivaldybė „Šeimos gynimo maršo“ organizatoriams vėl neišdavė leidimo birželio viduryje rengti dar vieną renginį su mažesniu dalyvių skaičiumi, praneša LNK žinios. Organizatoriai, kurie iš pradžių prašė leidimo renginiui su 7 tūkst. žmonių, šį skaičių buvo sumažinę iki 800. Anot Vilniaus mero atstovo spaudai Karolio Vaitkevičiaus, nepaisant to, kad leidimo prašyta 800 žmonių, organizatoriai nesiruošė valdyti žmonių srautų.

Po sekmadienio incidento Minske, šalies režimui nutupdžius keleivinį lainerį, per pastarąsias keturias dienas Lietuva atsidūrė pasaulio žiniasklaidos epicentre, sako Vyriausybės Lietuvos įvaizdžio grupės vadovas Marius Gurskas. „Pagal raktinius žodžius, tokius kaip Lietuva, „Ryanair“, Minskas, plius mūsų šalies aukščiausi pareigūnai, atlikome paiešką lotynų, kirilicos, hebrajų, japonų rašmenimis. Ta plati bazė buvo šaltinių – daugiau nei 380 tūkstančių.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pasirašė masinių renginių įstatymo pataisas, kuriomis šalyje bus uždrausta tiesioginiu režimu nušviesti opozicijos protestus, pirmadienį pranešė prezidento spaudos tarnybai artima platformos „Telegram“ paskyra „Pul Pervogo“. „Pagrindinės įstatymo nuostatos įsigalios praėjus mėnesiui po jo oficialaus paskelbimo“, – sakoma pranešime. Pagal naują tvarką masiniai renginiai galės vykti tik gavus vietos valdžios leidimą.

Iš pareigų savo noru traukiasi Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus vadovė Jurga Mickienė – jos prašymas patvirtintas antradienį, pranešė naujienų portalas delfi.lt. Pastarąsias dvi savaites ji buvo nušalinta nuo pareigų atliekant tarnybinius patikrinimus dėl galimo neteisėto disponavimo tarnybinę paslaptį sudarančia informacija ir dėl galimo netinkamo pareigų atlikimo.

Lietuvos pozicijos žiniasklaidos laisvės indekse per metus nepakito, šalis liko 28-oji sąraše, antradienį skelbia „Reporteriai be sienų“ (RSF). RSF nurodo, kad 2020-aisiais Lietuvoje „išaugo įtampa tarp žurnalistų ir Vyriausybės“, dėmesio sulaukė teismo procesas žurnalistams reikalaujant Vyriausybės pasitarimo įrašo. „Aukščiausiasis teismas nutarė, kad Lietuvos Vyriausybė pažeidė tiek žurnalistų teises, tiek visuomenės teisę žinoti.

Seimas ketvirtadienį nusprendė dėl Visuomenės informavimo įstatymo pataisų, kurios įtvirtintų žurnalistų teisę neatlygintinai gauti duomenis iš valstybės registrų, priėmimo. Už pataisas balsavo 103 Seimo nariai, prieš – 1, 3 parlamentarai susilaikė. Nors nė vienas Seimo narys nepasisakė prieš įstatymo projektą, Darbo partijos atstovas Artūras Skardžius prakalbo apie tai, kad nėra nustatyta žurnalistų, nemokamai gaunančių duomenis, atsakomybė.

Lietuvoje pernai 43 politikai, valstybės tarnautojai bei jų sutuoktiniai valdė 83 žiniasklaidos priemones, skelbia „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS). Iš viso šalyje veikė 1056 skirtingi leidiniai, televizijos, internetiniai portalai, radijai bei naujienų agentūros, rodo atnaujinta žiniasklaidos stebėsenos svetainė STIRNA.info.

Ministrė, Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė siūlo prioriteto tvarka nuo koronaviruso skiepyti žiniasklaidą. „Aš be to, ką dabar skiepijame – ir rizikos grupes, ir kitus žmones, siūlyčiau apsvarstyti galimybę galbūt skiepyti ir žiniasklaidos atstovus“, – Vyriausybės posėdyje sakė A. Armonaitė. Jos teigimu, per balandį Lietuva gaus 476 tūkst.

Baltarusijos parlamento žemiesiems rūmams artimiausiu metu bus pateiktas įstatymo projektas, leidžiantis pripažinti nesankcionuotas akcijas nušviečiančius žurnalistus jų dalyviais, trečiadienį pranešė Žmogaus teisių, nacionalinių santykių ir žiniasklaidos komisijos atstovas Henadzis Davydzka. „Įstatymo projektas turi būti pateiktas Atstovų Rūmams rytoj. Nagrinėsime“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė H. Davydzka.

Dalis Vokietijos įstatymų leidėjų vėl tapo kibernetinės atakos taikiniais, penktadienį pranešė vietos žiniasklaida, saugumo ekspertams bedant pirštu į rusų įsilaužėlius.

Žinomas Rusijos žurnalistinių tyrimų laikraštis „Novaja gazeta“ pirmadienį pareiškė, kad jos biurai Maskvoje tapo „cheminės atakos“ taikiniu. „Ryte buvo įvykdyta cheminė ataka prieš pastatą, kuriame įsikūrusi mūsų redakcija“, – leidinio pareiškime cituojamas vyriausiasis redaktorius Dmitrijus Muratovas, priduriant, kad teisėsaugos institucijos tikrina „prie įėjimo išpiltą medžiagą“. „Patalpose laikosi patvarus, aitrus cheminis kvapas, kurį jaučia visi redakcijos, taip pat kitų pastate įsikūrus...

Australijos parlamentas ketvirtadienį priėmė istorinį įstatymą, reikalaujantį, kad skaitmeninių technologijų milžinės mokėtų už dalijimąsi vietos žiniasklaidos turiniu. Teisės aktas buvo lengvai priimtas paskutinę minutę pasiekus susitarimą šiek tiek sušvelninti privalomas taisykles, kurioms įnirtingai priešinosi bendrovės „Facebook“ ir „Google“, mainais į jų sutikimą mokėti Australijos žiniasklaidos įmonėms.

Australija ir „Facebook“ vis tik susitarė – socialinis tinklas atšaukia žiniasklaidos priemonių blokadą savo platformoje. Kompromisas priimtas, kai Australijos Vyriausybė sutiko pakeisti pirmąjį pasaulyje įstatymą, numatantį, kad socialiniai tinklai privalo mokėti žiniasklaidai už dalijimąsi jų turiniu. „Facebook“ iš naujo „susidraugavo“ su Australija. Šalies naujienos bus atkurtos socialinio tinklo platformoje.

Socialinis tinklas „Facebook“ antradienį pranešė atšauksiantis prieštaringai vertinamą Australijos žiniasklaidos priemonių blokadą savo platformoje, vyriausybei sutikus pakeisti pirmąjį pasaulyje įstatymą, numatantį, kad technologijų milžinės privalo mokėti žiniasklaidai už dalijimąsi jos turiniu. Iždo ministras Joshas Frydenbergas ir „Facebook“ nurodė, kad buvo pasiektas kompromisas dėl naujojo įstatymo esminių nuostatų.

Kalinamo Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno žmona Julija Navalnaja trečiadienį atskrido į Vokietiją, pranešė savaitraštis „Der Spiegel“, remdamasis neįvardytais šaltiniais. Pasak leidinio, J. Navalnaja į Frankfurtą prie Maino atskrido privataus vizito, bet kitų detalių nepateikiama. Anksčiau vienas informuotas šaltinis naujienų agentūrai „Interfax“ sakė, kad J. Navalnaja paliko Rusiją. Pasak pašnekovo, ji išskrido iš Maskvos Domodedovo oro uosto reisu į Frankfurtą.

Praėjusiais metais užfiksuota daugiau nei 116 tūkst. pranešimų užsienio žiniasklaidoje, kuriuose buvo minima Lietuva, rašoma pranešime. Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės ir šalies viešojo sektoriaus institucijų atlikta analizė rodo, kad daugiausia prie šalies matomumo 2020 m. prisidėjo išskirtinės iniciatyvos („Laisvės kelias“, Baltijos šalių „kelionių burbulas“, Vilnius – kavinė po atviru dangumi), taip pat veiksmai, susiję su Lietuvos parama Baltarusijos visuomenei ir šalies...

Lietuvai atsisakius įsigyti Europos Komisijos (EK) papildomai siūlomų „Moderna“ vakcinų dozių, kai kurie Lietuvos verslo atstovai sako, kad įmonės buvo ir yra pasiruošusios nupirkti vakcinas nuo koronaviruso ne tik už savo lėšas, tačiau net ir už didesnę kainą, rašo portalas delfi.lt.  Prieš kurį laiką Vyriausybė atsisakė EK siūlymo įsigyti papildomas 310 tūkst. dozių „Modernos“ vakcinų.

Popiežius Pranciškus trečiadienį gavo pirmąją vakcinos nuo koronaviruso dozę, pranešė žiniasklaida.  Šią informaciją, kuri paremta popiežiui artimų žurnalistų pranešimu, paskelbė JAV įsikūręs jėzuitų naujienų portalas ir Argentinos laikraštis „La Nacion“. Vatikanas kol kas neatsakė prašymą pakomentuoti šią naujieną, tačiau iš Argentinos kilęs 84 metų popiežius jau anksčiau sakė, kad bus skiepijamas šią savaitę.

Savininkas privalės nuo pamatų atstatyti beveik nugriautą art deco stiliaus pastatą Kaune, Perkūno alėjoje, nusprendė Kultūros paveldo departamento (KPD) Žalos nustatymo komisija.  Kaip pranešė portalas lrt.lt, antradienį dėl susirinkusi komisija taip pat nusprendė per mėnesį įvertinti pastatui padarytą žalą, ji bus skaičiuojama vertinant viso pastato atkuriamąją būklę, išskyrus pamatus, kurie nebuvo sunaikinti.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas pradėdamas retą valdančiosios Darbininkų partijos suvažiavimą pripažino, kad šalies ekonominės plėtros plano „beveik visose srityse“ nepavyko įgyvendinti, trečiadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Partijos suvažiavimas yra pirmas po penkerių metų pertraukos ir tik aštuntas per branduolinį ginklą turinčios šalies istoriją. Jis surengtas likus dviem savaitėms iki JAV išrinktojo prezidento Joe Bideno inauguracijos.

Lengvatinis 5 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM) elektroninei žiniasklaidai – laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams – bus taikomas nuo 2021 metų sausio.  Seimas antradienį priėmė Pridėtinės vertės mokesčio pataisą: už balsavo 114 Seimo nariai, o susilaikė trys parlamentarai.   Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas sako, kad tokia lengvata padės žiniasklaidai per koronaviruso krizę netenkančiai pajamų.

Gomelyje sulaikyti regiono interneto portalo „Silnije novosti“ (gomel.today) vyriausioji redaktorė Hana Jakštas ir tame pačiame leidinyje dirbantis jos vyras Dzianisas. „Jie sulaikyti vykstant procesui dėl administracinių pažeidimų“, – naujienų agentūrai „Interfax“ pranešė Gomelio srities vykdomojo komitete Vidaus reikalų valdybos atstovas Vitalis Pristromavas.

Baltarusijos informacijos ministerija antradienį pranešė, kad nuo spalio 1-osios trims mėnesiams stabdo didžiausio šalies portalo tut.by žiniasklaidos priemonės statusą. „Šių priemonių ministerija ėmėsi valstybės institucijų prašymu, atskleidus jų kompetencijai priklausančią informaciją, kurios platinimas yra draudžiamas. Atlikus išsamią publikacijų analizę, griežtai laikantis įstatymų buvo paskelbti rašytiniai įspėjimai. Jie nebuvo apskųsti teisme“, – teigia Informacijos ministerija.

Baltarusijos žurnalistų asociacija (BŽA) reikalauja, kad šalies valdžios institucijos atblokuotų interneto svetaines, liautųsi dariusios spaudimą žiniasklaidai ir užtikrintų spausdintų leidinių išleidimą.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka patvirtino, jog streikuojančius valstybinės žiniasklaidos darbuotojus jo prašymus keičia žurnalistai iš Rusijos. „Šventa vieta niekada nebūna tuščia. Rusijoje turime apie 60 tūkst. vadinamųjų kviestinių darbuotojų. Įvairiose pozicijose, net politikoje. Rusai mums jokių pretenzijų nekelia“, – sakė A. Lukašenka, penktadienį kalbėdamasis su žemės ūkio komplekso „Dzeržinsk“ darbuotojais. Jį cituoja valstybinė naujienų agentūra BelTA.

Valstybinės Baltarusijos televizijos ir radijo kompanijos (BTRK) darbuotojai pirmadienį pradėjo streiką, naujienų agentūrai „Interfax“ pranešė vienas Baltarusijos televizijos darbuotojas. „Mes streikuojame“, – sakė jis ir nurodė, kad prie televizijos pastato susirinko daugiau kaip 100 darbuotojų. Kaip anksčiau pranešė vienas Baltarusijos valstybinio televizijos kanalo „Belarus 1“ darbuotojas, žmonės ruošėsi streikui. „Streikas planuojamas.

Lietuvos žiniasklaidos priemonių redaktoriai ketvirtadienį išsakė solidarumą su Baltarusijoje persekiojamais žurnalistais ir pareiškė esantys pasirengę padėti nepriklausomai žiniasklaidai Baltarusijoje. „Mes, Lietuvos žiniasklaidos priemonių redaktoriai, reiškiame solidarumą su Baltarusijoje persekiojamais žurnalistais. Smerkiame Baltarusijos valdžios vykdomą žurnalistų persekiojimą, interneto prieigos ribojimą, kitokį trukdymą atlikti savo pareigas“, – rašoma pareiškime.

Minske sulaikyti JAV finansuojamos televizijos „Current Time“ (Nastojaščee vremia) korespondentai Iryna Romalijskaja,  Ivanas Hrebeniukas ir Jurijus Baraniukas, penktadienį vakare pranešė pats kanalas. „Romalijskaja ir Hrebeniukas yra Ukrainos piliečiai, Baraniukas – Rusijos pilietis“, – nurodoma pranešime. Jų sulaikymo Baltarusijos sostinėje įsikūrusiame viešbutyje „Minsk“ priežastis kol kas nežinoma.

Lietuvos komercinės žiniasklaidos atstovai Europos Komisijai pateikė skundą dėl LRT finansavimo. Skundo teikėjai siekia, kad neteisėtai valstybės skirti pinigai visuomeniniam transliuotojui būtų grąžinti į valstybės biudžetą, o Seimas pakeistų taisykles, pagal kurias LRT gauna pinigus.

Pasitikėjimas žiniasklaida yra žemiausias per visą stebėjimų istoriją nuo 1998 metų, tačiau apklausą atlikusios bendrovės „Vilmorus“ vadovas sociologas Vladas Gaidys situaciją vadina normalia. „Lietuvos rytas“ šeštadienį skelbiamos apklausos duomenimis, žiniasklaida birželį pasitiki 30,7 proc. respondentų, ir tokių yra vos 1,6 proc. punkto daugiau nei nepasitikinčių – 29,1 procento. Nuo kovo pasitikėjimas žiniasklaida sumažėjo maždaug trimis procentiniais punktais.

Prezidentas Gitanas Nausėda nuostolių dėl koronaviruso krizės patyrusiai žiniasklaidai siūlo skirti 6 mln. eurų, atsižvelgiant į reklamos pajamų smukimą. „Dalis pajamų, kurias nepriklausomos žiniasklaidos priemonės prarado per pandemijos laikotarpį, palyginti su 2019 metų tam tikru laikotarpiu, konkrečiai – antruoju ketvirčiu, tam tikra jo dalis automatiškai būtų kompensuota“, – antradienį „Info komentarams“ sakė šalies vadovas.

Trys iš keturių apie hidroksichlorokvino vartojimo riziką žurnale „The Lancet“ paskelbusių autorių ketvirtadienį atšaukė savo straipsnį ir apkaltino duomenis pateikusią firmą.  Didelės apimties tyrimo metu buvo vertinami 96 tūkst. pacientų šimtuose ligoninių duomenys. Analizė parodė, kad hidroksichlorokvinas ir chlorokvinas nedavė naudos hospitalizuotiems COVID-19 pacientams ir net padidino mirties ligoninėje riziką, ypač dėl širdies ritmo sutrikimų.

Specialiųjų tyrimų tarnyba antradienį apsilankė ir transporto infrastruktūros statybos bendrovėje „Kauno tiltai“. Pareigūnams įmonės vadovas pateikė prašytus dokumentus. „Šįryt akcinės bendrovės „Kauno tiltai“ pagrindiniame biure, Kaune, apsilankė Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, susitiko su mūsų vadovu Aldu Rusevičiumi. Buvo pateikti visi prašyti dokumentai“, – naujienų portalui LRT.lt sakė bendrovės atstovė žiniasklaidai Giedrė Samulionytė-Lekavičienė.