žilvinas šilėnas

„Lietuva turi mokesčių pakankamai. Mokesčių mokėtojai ir taip kiekvienais metais sumoka vis daugiau, nauji mokesčiai yra visiškai nereikalingi, žalingi žmonėms ir nei vienos problemos neišspręstų“, - mano Žilvinas Šilėnas. Pasak finansų ministro V.Šapokos, dėl įvairių lengvatų, leidžiančių iš viso nemokėti kai kurių mokesčių arba juos mokėti mažesnius (išskyrus „Sodros“ įmokas), negautos pajamos siekia virš 1 mlrd. eurų.

Apie Vyriausybės programos įgyvendinimo projektą buvo kalbėta daug, vertinti juodraštiniai variantai, kuriuose buvo minimi nauji mokesčiai. Tačiau pasirodęs oficialus dokumentas maloniai nustebino ne vieną ekonomistą. Visgi nors pažadai ir tikslai gražūs, matomi ne vieni spąstai. Vyriausybės programoje nebeliko „Solidarumo“ mokesčio ir dyzelinių automobilių apmokestinimo. Visgi, konkretumo trūksta. Tačiau palaikymo 17–osios Vyriausybės planui netrūksta.

Praeitais metais Lietuvoje du kartus padidintas minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) vis dar neprilygsta kitų Europos Sąjungos šalių minimaliam darbo užmokesčiui. Šiais metais jis nebedidės, tačiau gal ir nėra kaip kelti minimalų atlygį? Ekonomistų nuomonės išsiskiria. Štai neseniai Eurostat paskelbė 2017 m. sausio mėnesio MMA statistiką Europos Sąjungoje.

„Įsijunk televizorių, pamatysi, kaip žmonės Lietuvoje gyvena“, mėgsta moralizuoti ne vienas. Bet televizorius – prastas tikrovės atspindys. Jei tikėtume televizoriumi, Lietuvoje gyvena daugiausiai girtuokliai ir politikai. Pirmus rodo per „Farus“, „24 valandas“ ir „TV pagalbą“. Antruosius – per „Dėmesio centre“ ir „Lietuva tiesiogiai“. Tiesa, būna, kad antruosius parodo ir per tas laidas, kur rodo pirmuosius.

Šiaurės Korėjoje veikia tokia sistema: valdžia „išnuomoja“ savo piliečius kitoms šalims, pvz., Rusijai, Kinijai, dirbti statybose, žemės ūkyje. Atlyginimą, išmokamą ,,išnuomotiems” korėjiečiams pasiima valdžia. Kodėl tai daroma? Šiaurės Korėjos režimui trūksta valiutos, o komunizmo rojų išgyvenanti šalis yra tiek nustekenta, kad neturi ko eksportuoti. Kuba turi (ar bent jau turėjo) panašią programą. Siųsdavo kubiečius daktarus dirbti į Venesuelą.

Klausantis diskusijos apie mokesčių didinimą savarankiškai dirbantiesiems, gali susidaryti įspūdis, kad jie – pagrindinė Lietuvos biudžeto problema. Suprask, valstybėje pinigų trūksta ne dėl to, kad valdžios nemoka tvarkytis su finansais, ir ne dėl to, kad daliai žmonių iš pašalpų gyventi lengviau nei dirbti. Pasirodo, kalčiausi – žmonės, patys sau susikuriantys darbo vietą, ir smulkieji verslininkai.

2017-ieji prasidėjo su bent šešiolika padidėjusių mokesčių. Nuo pabrangintų verslo liudijimų, dar labiau apmokestintų autorinių sutarčių iki didesnių akcizų. Nuo eilinį kartą išaugusių valstybės rinkliavų iki bedarbio pašalpų, kurios bus apmokestintos jau nuo liepos. Mokesčių sumažėjimas? Pakeistas neapmokestinamasis pajamų dydis, kuris vidutinį atlyginimą gaunančiojo kišenę papildys 8 eurais.

Ekspertai teigiamai vertina prezidentės siūlymą riboti valstybės kontroliuojamų įmonių vadovų kadencijas, tačiau pabrėžia, kad yra ir kitų priemonių, kurios leistų pasiekti geresnių rezultatų. „Jeigu manytume, kad valstybinės įmonės iš principo neturėtų kažkuo skirtis nuo privačių įmonių, sakyčiau, kad toks reikalavimas yra neprotingas, nes mes nenurodinėjame privačiam verslui, kas kiek laiko keisti vadovą, ypač jei jis yra naudingas įmonei.

22 mln. eurų – mažiausiai tiek per metus būtų galima sutaupyti efektyviau naudojant ir prižiūrint mokyklų infrastruktūrą, atlikę analizę tikina Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekonomistai. Sutaupius perteklinei infrastruktūrai skiriamas lėšas, jas būtų galima panaudoti ugdymo procesui ir mokytojų atlyginimams kelti. 2015 metais mokinių ugdymui buvo iš viso išleista 452 mln. eurų (vidutiniškai – 1429 eurų mokiniui), o mokyklų aplinkos priežiūrai – 179 mln.

Prieš prasidedant 2017 – iesiems, naujasis Seimas skubėjo patvirtinti „Sodros“ biudžetą. Jis – pirmą kartą nedeficitinis po dešimties metų pertraukos. Tačiau didžiulė skola nelieka užmaršty. O mažos pensijos – vis dar slegia senjorus. Visgi kitais metais žadamas ne vienas pakeitimas šioje srityje. Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų sausio pensijos bus didinamos apie 20 eurų. Didesnes pensijas gaus apie 593 tūkst. senatvės pensininkų, 202 tūkst.

Seimas vos pradėjęs darbą imasi mokesčių srities. Jau dėliojami projektai, svarstoma, kuriuos praeitos Vyriausybės sprendimus iki 2017 m. pakeisti. Tačiau ne vien brangesnis alkoholis ar cigaretės laukia, pastebėta, kad ir atsisakoma idėjų, kaip sumažinti mokesčius gyventojams. Tuo tarpu Seime teigiama, kad praeitos Vyriausybės sprendimai mokesčių nemažina ir su dabartine programa nedera.

Lietuvą vis dar drasko nesustabdomi emigracijos mastai. Pagrindinis ginklas kovoje – didesni atlyginimai. Tai siūlo ir darbdaviai mainais į Darko kodeksą. Tačiau, mažinant darbo apmokestinimą neatmetama, kad gali didėti kiti mokesčiai. „Nordea“ banko vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, net jei ir kiti mokesčiai augtų, reikėtų mažinti darbo apmokestinimą – taip gyventojai matytų, kad uždirba daugiau.

Ekspertai kritikuoja naujosios Vyriausybės programoje paskelbtą mokesčių reformą, numatančią mokesčių apjungimą. Labiausiai ekonomistams kliūva valdžios siūlymas padidinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą daugiau kaip tūkstantį eurų per mėnesį uždirbantiems gyventojams. Laisvosios rinkos instituto ekspertas Žilvinas Šilėnas tv3.lt sakė pritariantis tam, kad mokesčių sistemą reikia supaprastinti, tačiau valstiečių būdas tai padaryti jam atrodo netinkamas.

Lietuviškas ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą” šiąnakt Niujorke paskelbtas geriausiu projektu pasaulyje. Naujos kartos vadovėlis, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas, apdovanotas prestižiniu Templeton laisvės apdovanojimu ir 100 tūkst. JAV dolerių premija. Šis apdovanojimas skiriamas kartą per metus už indėlį skatinant laisvės idėjas, inovacijas ir žmonių veiklumą. „Tai apdovanojimas mums, tačiau taip pat ir didžiulis Lietuvos įvertinimas.

Jauniausios ministerijos Lietuvoje jau greitai gali nebelikti. Apie tokius planus prakalbo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Vieno interviu metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigė, kad viena prioritetinių sričių, dėl ko šiuo metu ieškoma bendro susitarimo su socialdemokratais – mokesčių politika. Pažvelgus į partijos programą suprantama, kad kalbų objektu taps gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir „Sodros“ reforma. Automobilio ir nekilnojamojo turto mokesčiai nors ir nustumti į šalį, ateityje  gali būti svarstytini.

Pastarųjų savaičių ginčai apie profesionalų vyriausybę yra užsitęsę ir dažnai ne į temą. Gilus politologinis ginčas, kas geriau valdytų valstybę: technokratai be politinės galios ir atsakomybės, ar politikai, dažnam gali pasirodyti absurdiškas. Atrodo, kad diskutuojama, kas geriau ministro poste – žmogus su kompetencija ar be. Ir, žinoma, su kompetencija – geriau. Bet kompetencija, profesionalumas ar jo trūkumas geriau atsiskleidžia nagrinėjant siūlymus.

Seimui pateiktas kitų metų valstybės biudžetas – vėl deficitinis. Nors pajamos ir augs, išlaidos dar labiau didės. Ekonomistai vertina, kad toliau didėjant išlaidoms, jų vien ekonomikos augimu nekompensuosi. Jas padengti teks mokesčių mokėtojams. Prognozuojama, kad valstybės biudžeto pajamos kartu su ES investicijomis ir kitos tarptautinės paramos lėšomis sieks 8,476 mlrd. eurų, arba 5,3 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet, o išlaidos – 9,060 mlrd. eurų, arba 4,3 proc.

Šalies biudžetas kitais metais ir vėl bus deficitinis – išlaidos pajamas viršys beveik 600 mln. eurų. Pagrindiniai ilgalaikiai valstybės finansiniai iššūkiai - deficitas, skola ir prastėjanti demografinė situacija - išlieka aktualūs. Toliau didėjanti valstybės skola užprogramuoja didesnę mokesčių naštą ateityje. „Nors į biudžetą surenkama vis daugiau lėšų, pažadų panaikinti deficitą valdžia neįgyvendina. Be to, biudžeto deficitas planuojamas ir 2018–2019 metais.

Jei per mėnesį uždirbate 500 eurų „į rankas“, kam išleidžiate daugiausiai? Maistui? Būstui? Ne. Daugiausiai išleidžiate mokesčiams. Apie 330 eurų nuo uždarbio yra nuskaičiuojama daugeliui to net nežinant. Valdiška pensija, valdiškas sveikatos draudimas, pajamų mokestis. Dar apie 90 eurų per mėnesį sumokate kaip pridėtinės vertės mokestį tuos 500 eurų išleisdamas parduotuvėje. Per metus susidaro apie 5000 eurų mokesčių (šaltinis mokumokescius.

Rezultatai dar nesuskaičiuoti, tačiau jau aišku, kad pirmąsias tris vietas dalinasi Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Lietuvos socialdemokratų partija. Verslininkai ir ekonomistai teigia, kad daug sprendimų priklausys nuo susidariusios koalicijos, tačiau jau dabar kyla abejonių dėl partijų nesuderinamumo ir požiūrio mokesčių klausimu.

Vis didesnę rinkos dalį Lietuvoje užima paslaugų sektorius. Ateinantys užsienio investuotojai kuria bankų, draudimo ir finansinių institucijų bei IT bendrovių paslaugų centrus. Juose kvalifikuotas darbuotojas turi galimybes uždirbti daug didesnį atlyginimą. Paslaugų centrų skaičius per metus išaugo 12 proc. – pernai Lietuvoje atidaryti 7 nauji paslaugų centrai ir šiuo metu šalyje veikia apie pusšimtis šio tipo organizacijų. Vidutiniame paslaugų centre Lietuvoje dirba 275 žmonės.

Kiekviena partija savo programoje pabrėžia ekonomikos ir verslo svarbą bei, kaip atėję į valdžią šiuose sektoriuose gerins sąlygas. Pasinaudodami abstrakčiais siūlymais politikai įsitaiso Seimo nario kėdėje ir balsuoja. Tačiau ne visad balsuoja taip, kaip buvo teigta programose. Naujienų portale tv3.lt apžvelgiami tam tikri partijų siūlymai prieš rinkimus ir, kaip pavyko juos įgyvendinti. Tiesa, verta prisiminti, kad 2012 metais partijų programose buvo daugiau bendrų nei konkrečių pažadų.

Šiaurės alkoholio ir narkotikų politikos tinklo prezidentas Lauri Beekmann (Lauris Bekmanas) sako, kad Skandinavijos šalyse pasiteisino valstybės monopolis prekiaujant alkoholiu. Vilniuje vykusioje diskusijoje jis pabrėžė, kad alkoholio pardavimas specializuotose valstybinėse parduotuvėse leidžia užtikrinti, kad alkoholis būtų nepasiekiamas nepilnamečiams arba jau išgėrusiems asmenims.

49 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad darbo santykius reglamentuojantys įstatymai turi būti skirti suderinti darbdavių ir darbuotojų interesus. 33 proc. teigia, kad jie turi ginti darbuotojų interesus, 7 proc., kad – darbdavių interesus. Tai parodė Lietuvos laisvosios rinkos instituto užsakymu „Sprinter“ liepą atlikta apklausa. „Diskusijoje dėl Darbo kodekso, svarbu žinoti, ką mano patys žmonės.

Apie verslą Lietuvoje dažnai šnekama kaip apie velionį. Kol verslas gyvas ir veikia, daug kas kupini pretenzijų, kritikos ar net atviros paniekos. Algos per mažos, prekės per brangios, o verslininkas – apskritai, kažkoks kenkėjas. Kai verslas bankrutuoja ar pasitraukia iš šalies, tada šermenų papročiais visi prisimena, o gal ne toks jau ir blogas buvo? Ir algas mokėjo, ir mokesčius, ir dirbti visai patiko.

Artėjant rinkimams, politinės partijos svaidosi pažadais, kiek ruošiasi kelti atlyginimus. Tuo tarpu ekonomistai vertindami ekonomikos augimo prognozes, nėra tokie dosnūs. „Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pristatydamas naujausią ekonominę prognozę kalbėjo, jog natūralu, kad kai maisto produktai tik ketvirtadaliu pigesni nei ES vidurkis, o atlyginimai skiriasi kelis kartus lyginant su ES vidurkiu, žmonės ieško mažo darbo užmokesčio priežasčių.

Lietuvoje viena rimčiausių problemų – emigracija. Vienintelis Vilnius galėtų pasidžiaugti augančiu gyventojų skaičiumi, tačiau statistikoje duomenys kitokie. Čia netikėtai išsiveržia Neringa, Gargždai ir Šalčinininkai. Lietuvos emigracija pati didžiausia Europos Sąjungoje. Tą patvirtina ir Europos statistikos agentūros. Pasak jų, Lietuvoje 2016 metų sausio pirmąją buvo 2 mln. 888,6 tūkst. gyventojų . Lyginant su 2015 metų sausiu, gyventojų sumažėjo 32,7 tūkstančio.

Lietuvos gyventojams labai rūpi mokesčiai. Pagal paskutinį 2015 m. Eurobarometro tyrimą, mokesčiai yra tarp trijų klausimų, svarbiausių Lietuvos piliečiams (kiti du yra nedarbas ir augančios kainos). Apie mokesčius bus daug kalbama per rinkimus. Svarbu, kad būtų laikomasi dviejų esminių principų. Pirma, prieš ginčijantis, kad mokesčiai yra per maži, įsitikinti, ar iš tikro žinote, kiek mokesčių sumoka žmogus.

Užsienio investicijų pritraukimas į šalį – svarbus kiekvienos valstybės ekonominis tikslas. Ir nors, Lietuvai užmigti būtų per anksti, kol kas naujausia statistika rodo, kad esame teisingame kelyje. Užsienio investicijų daugėja, o jos sukuria daugiau ir geriau apmokamų darbo vietų. „Investuotojų forumo“ Politikos ir viešųjų reikalų vadovas Lukas Savickas nurodo, kad 2015 metai Lietuvai buvo rekordiniai – pritraukta daugiau nei 30 projektų, sukurta daugiau nei 2,5 tūkst. darbo vietų.

Statistikos departamentui paskelbus, kad žemiau skurdo ribos pernai šalyje gyveno 22,2 proc. šalies gyventojų, ekonomistai netruko pastebėti, kad ši tendencija kartojasi metai iš metų. Tokie skaičiai aiškinami ne tik prasta mokestine sistema, bet ir tuo, kad rodiklis parodo tik oficialias pajamas. Skurdo rizikos lygis, palyginti su 2014 metais, padidėjo 3,1 proc., o iš viso pernai žemiau skurdo ribos gyveno apie 640 tūkst. šalies gyventojų.

Naujasis žaidimas „Pokemon Go“ užkariavo ne tik amerikiečių širdis ir protus, bet skverbiasi ir į europiečių. Ne išimtis – Lietuva. Vien išėjus į miesto centrą, pagrindines pokemonų gaudymo vietas, matyti būriai žmonių įlindę į mobiliuosius telefonus. Amerikoje verslai suskubę panaudoti šią maniją marketingui, jau skaičiuoja padvigubėjusius pelnus. Šiuo pavyzdžiu bando sekti ir Lietuvos verslininkai.

Naujausiais duomenimis bankrutuojančių įmonių daugėja, o vienintelė įžvelgiama priežastis – minimalios algos padidinimas. Gyventojams prarandant darbus stebimas ir regionų tuštėjimo metas. Norint susitvarkyti su situacija vien Darbo kodekso neužteks, teks priimti kitus nacionalinio lygmens sprendimus, mano ekonomistas.

Nors gyventojų šalyje mažėja, praėjusiais metais beveik pusė (26 iš 60) savivaldybių dar labiau plėtė administracijas, atskleidė Lietuvos laisvosios rinkos instituto analizė. Per penkerius metus Lietuvoje žmonių sumažėjo 5,4 proc., o juos aptarnaujančių savivaldybių administracijų darbuotojų daugėjo 2,6 proc. „Praėję metai buvo pirmieji, kai savivaldybių administracijos šiek tiek – 1,4 proc. traukėsi, bet tai neatskleidžia tikrųjų tendencijų.

Statistika skelbia, kad Lietuva atsiduria tarp 4 mažiausiai už produktus mokančių Europos Sąjungos (ES) valstybių. Tačiau pažiūrėjus į atlyginimų statistiką, vaizdas niūresnis. Lietuva įsitaisiusi tarp trijų mažiausią vidutinį atlyginimą į rankas gaunančių šalių. Eurostato duomenimis, maisto kainų lygis praeitais metais Lietuvoje sudarė 78 proc. ES vidurkio. Žemesnės kainos pernai užfiksuotos tik Lenkijoje – 63 proc. ES vidurkio, Rumunijoje 64 proc. ir Bulgarijoje 70 proc.

Seimas jau netrukus balsuos dėl naujojo Darbo kodekso. Šis projektas jau nuo pat pradžių nebuvo „liberalus“ ar „liberalizuojantis“. Tačiau po intensyvaus tampymo Seime, jis mutavo dar labiau. Noras politikuoti, o ne dirbti, atrodo, persimetė ir į naują DK projektą. Įsivaizduokite, susikūrė smulkaus verslo įmonė, pvz., dabar taip mėgstamas „startuolis“. Koks bus pirmas darbas? Strategija? Konkurentų analizė? Pirmo euro uždirbimas? Ne. Pirma reikės išsirinkti darbo tarybą.

Valstybei priklausančių įmonių daug, tačiau vienoms dar ir suteiktos papildomos privilegijos – nemokėti nė euro į valstybės biudžetą. Nors kalbama, kad tokios įmonės atlieka svarbią socialinę misiją, kai kurios ne tik, kad dirba nuostolingai, bet ir kelia klausimus: kam valstybei reikalingi poilsio namai? Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo metinėje kalboje atskleidė, kad tokių, dividendų nemokančių įmonių – 39. „Prisidengiant valstybei svarbaus ekonominio projekto statusu siekiama tik privilegi...

Pažvelgus į Europos Sąjungos (ES) biudžetą matyti, kad vis dar esame tarp tų šalių, kurios daugiau gauna nei įneša. Visgi jau kurį laiką netyla kalbos, kad Lietuvai ateina juodas metas. Neišmokus gyventi be ES lėšų, po kelių metų jas sumažinus, Lietuvoje gali itin suprastėti viešųjų paslaugų teikimas. Pagal 2014 metų duomenis, Lietuva į ES biudžetą įnešė 320 mln. eurų, o gavo 1,866 mlrd. eurų. Kiek reikia įnešti yra nustatoma pagal šalies dydį ir finansines galimybes.

Dabar – svarbaus apsisprendimo laikas daugeliui abiturientų. Po 12-os metų, užveriant mokyklos duris, ne vieno galvoje sukirba mintis: „o kas toliau“? Pasirinkimų daug: galima laimę bandyti Lietuvos ar užsienio aukštosiose mokyklose, galima apskritai metus pailsėti, padirbėti ar pakeliauti.

Politikams nenumaldomai keliant minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) ekonomistai perspėja, kad toks staigus kilimas gali pridaryti žalos ekonomikai. Lyg prieš pusmetį nebūtų įsigalioję 350 eurų MMA, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybei siūlo jį dar kelti – iki 380 eurų. Tai būtų jau šeštas MMA pakėlimas nuo 2012 metų, kuomet jis siekė 230 eurus. Pažvelkime, kokį poveikį ekonomikai turėjo ankstesni didinimai. „Vienas paaiškinimas yra elementariai aritmetinis.

Politikams vis žadant didesnes pensijas ir orią senatvę, situacija nesikeičia, pensininkai skundžiasi ir net savo teises į orią senatvę gina teismuose. O kas laukia dar tik po keliasdešimt metų būsimų pensininkų ir kokių pensijų jie gali tikėtis? Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas sako, kad pavydėsime tiems, kurie dabar išeina į pensiją. „Jeigu niekas nesikeis, tai kai mes išeidinėsime į pensiją, tai pavydėsime tiems, kurie dabar išeina į ją.

Tęsiantis prekybos centrų boikotui prekybininkai vis labiau puošiasi raudona ir geltona – akcijų spalvomis ir siūlo savo klientams puokštę nuolaidų. Sulaukęs daugybės skaitytojų nuotraukų, tv3.lt portalas atliko tyrimą, kiek maistas kainuoja užsienio šalyse.

Ateinant rinkimams politinės partijos pradeda ruošti programas. Juose vėl žadama kelti algas bei pensijų dydį. Tačiau dažniausiai nutinka taip, kad pažadai lieka tik pažadais. Ekonomistų nuomone, svarbu ne nurodomi skaičiai, o planas, kaip to bus siekiama. Darbo partija ir Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai – dvi partijos savo programose įvardinusios skaičiais iki kiek turėtų kilti vidutinis bruto („ant popieriaus“) atlyginimas bei vidutinė pensija per ateinančius 4 metus.

Jau kokį dešimt metų yra kalbama apie tai, kad reikia įvesti „Sodros lubas“. Esą, nuo to labai gerai būtų verslui, į šalį plūstelėtų investicijos. Visa tai nėra netiesa. Bet mes užmirštame, kad „Sodros” įmokų lubų, visų pirma, reikia dėl elementaraus sąžiningumo paties dirbančio žmogaus atžvilgiu. Kiek sumoki ir ką gauni? Imkime du žmones. Joną ir Petrą.

Seimui svarstymo stadijoje pritarus nenustatytos apimties darbo sutarčiai, numatančiai asmens įdarbinimą mažiausiai 8 val. per mėnesį, profsąjungos linguoja galva, kad ateis rojus darbdaviams. Mat dirbdamas pagal tokią sutartį žmogus neturi jokių socialinių garantijų, tačiau privalės būti pasiruošęs atvykti bet kada darbdaviui prireikus.

Nutekinti „Panamos popieriai“ bei viešinamos įtakingų asmenų pavardės sukelia atgarsius visame pasaulyje. Islandijos ministras pirmininkas buvo priverstas atsistatydinti, o lietuvis, buvęs bankininkas Liutauras Varanavičius, atsidūrė po padidinamuoju stiklu. Vis dėlto, ne visi tokie įsitikinę, kad šie viešinami dokumentai turės kokią reikšmę ir ką pakeis. Naujienų portalas tv3.lt domisi, ar viešinami dokumentai paskatins žmones tapti sąžiningesniais mokesčių mokėtojais.

Vis dažniau vienos ar kitos valstybės valdžia sumano išbandyti cukraus mokestį. Taip siekiama žmones atpratinti nuo gazuotų gėrimų vartojimo ir skatinti sveiką gyvenseną. Nutukimas ir diabetas – auganti tendencija kiekvienoje šalyje. Tačiau tiek dietologai, tiek ekonomistai ir politikai įsitikinę, Lietuvoje šis mokestis veiksmingas nebūtų. The Economist rašė, kad toks įstatymas įvestas Meksikoje pasitvirtino. Dėl didesnių kainų gazuotų gėrimų vartojimas sumažėjo 1,9 proc.

Nors pati Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad vaistinių Lietuvoje ir taip per daug, Vilniaus centre yra įsikūrusių ir pačiai valstybei priklausančių.

Nuskambėjo siūlymas įvesti lengvatinį 5 proc. PVM maisto produktams, kurių sąrašą nustatytų valdžia. Tada nuskambėjo antras siūlymas – sumažinti PVM nuo 21 iki 18 proc., t.y. tokio lygio, kuris buvo iki krizės. Žinoma, yra ir pasiūlymų nekeisti nieko. Kodėl PVM? Jei į mokesčius žiūrėtumėme atsitraukę nuo dabartinių aktualijų, tai, reikėtų pripažinti, kad PVM yra mokestis už nieką. Kai mokame sveikatos draudimo įmokas, mums žada, kad mus pagydys, kai mes susirgsime.