zigmas vaišvila

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai tarpusavyje nesutaria dėl Seime ratifikuotos Lisabonos strategijos: Seimui kreiptis ar nesikreipti į Konstitucinį Teismą (KT). Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas sako, kad Seimas nemato didelio reikalo kreiptis į KT ir siūlo Sąjūdžio iniciatyvinei grupei pirmiausia išsiaiškinti savo vidaus problemas.

Masinis ordinų ir kitų valstybės apdovanojimų dalijimas, Lietuvoje tapęs tradicija, galbūt ne visada paiso net ir įstatymuose reglamentuotų formalumų. Seimo pirmininkas socialdemokratas Česlovas Juršėnas portalui „Balsas.lt“ atsisakė komentuoti, ar jo pasirašytas teikimas apdovanoti visą Sąjūdžio iniciatyvinę grupę yra teisėtas, ir paprašė klausimus atsiųsti raštu – elektroniniu paštu.

Sąjūdžio dvidešimtojo gimtadienio proga šalyje užvirė intensyvūs ginčai dėl apdovanojimų. Signataras, Seimo sudarytos komisijos narys bei jai talkinančios darbo grupės pirmininkas Zigmas Vaišvila apkaltino meluojant Sąjūdžio pirmininką Rytą Kupčinską. Pastarasis sako, kad esmė tik oponento procedūrinėse manipuliacijose. Kovo 11-osios akto signataras, atgimimo laikų sąjūdininkas Zigmas Vaišvila sako esąs nustebęs. „Dabartinis Sąjūdžio vadovas Rytas Kupčinskas yra didžiausias melagis.

Dvidešimtųjų Sąjūdžio metinių proga, šalia iškilmių ir svarbių datų, į paviršių iškilo ir nesutarimai dėl valstybės aukščiausių apdovanojimų. Lietuvos Sąjūdis apkaltino kai kuriuos savo iniciatorius, kartu su valdžia, mėginant pradėti masines ordinų dalybas. Aistras sukėlė Seimo sudarytos komisijos praėjusio pirmadienio (gegužės mėn. 26d.) balsavimas. Viena iš XI-ojo Sąjūdžio suvažiavimo rezoliucijų skirta kaip tik tam.

Šviesaus atminimo akademiko Eduardo Vilko dėka Lietuvos nepriklausomybės upės - Sąjūdžio gimtadienį valstybė švęs rytoj, o ne kurią nors kitą dieną, rašo „Respublika“. „Birželio 3-ioji man vis dar yra kažkoks neįtikėtinas virsmas. Visi tada lakstėme, matėme, kad reikia ką nors daryti. Tai reikalai eina, tai, velnias griebtų, stringa“, - šiandien Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) gimimo išvakares prisimena verslininkas, o tuomet - vienas LPS iniciatyvinės grupės narių Zigmas Vaišvila.

Lietuvos įstatymai - labai humaniški. Jie neleidžia žmogui per dieną dirbti ilgiau nei 8 valandas. Taip siekiama Lietuvos gyventojus apsaugoti nuo pervargimo. Kita priežastis - per ilgai triūsiančio asmens darbas būna nekokybiškas. Tačiau kartais į įstatymus spjaunama. Į „Vakaro žinių" redakciją kreipėsi keli Vilniaus universiteto (VU) studentai, įtardami, kad yra išnaudojamas jų dėstytojas A.Vaišnys. Studentai pastebėjo, kad docentas yra išvargęs, jo paskaitos pasidarė visiškai nuobodžios.

Ir po septyniolikos metų visuomenė dar nežino visko apie lemtingų Lietuvai sausio dienų įvykius. Kai kuriuos faktus tų dramatiškų įvykių dalyviai galės atskleisti tik po daugelio metų. Provokacijoms nepasidavė Nors Klaipėdoje 1991 metų sausio 13-ąją nebuvo pralietas kraujas, daugiataučiame uostamiestyje tvyrojusi įtampa buvo nė kiek ne mažesnė nei Vilniuje. Tais metais miesto tarybos pirmininku dirbęs Vytautas Čepas sakė, kad sausio įvykiai buvo dramatiškiausias jo gyvenimo tarpsnis.

Šiandien “Dviračio šou” žiūrėkite: Zigmas Vaišvila įdarbintas prezidento patarėju verkimui; “Burbule” sprendžiama Kalėdų eglutės utilizavimo problema; "Milijono" vedėjui numatytas Borisovo likimas. “Dviračio šou” žiūrėkite 20.10 val. per LNK. Jei turite pageidavimų, pasiūlymų ar komentarų, rašykite adresu [email protected].

Futbolas yra kalba, kurią supranta visas pasaulis. Neseniai į darnų ir daugiatautį chorą vėl pamėgino įsiterpti ir Lietuva. Tačiau mūsų inteligentai šio svarbaus įvykio net nepastebėjo. Nedovanotinas aplaidumas! Mėgindamas išpirkti Lietuvos inteligentijos kaltę, aš leidausi į piligrimišką kelionę ir apsilankiau eilinėse Lietuvos futbolo čempionato rungtynėse.

Štai dar vienas filmas apie tai, kaip pramoginis kinas ieško naujų aukso kasyklų. Indiškas vestuves jau matėme (“Guru”), o graikiškos, nors ir ne tokios įspūdingos, finansiškai buvo dar sėkmingesnės. Manyčiau, šiai pasaulinio kino tendencijai atsirasti kadaise padėjo ir mūsiškių Vytauto Landsbergio, Zigmo Vaišvilos bei Arvydo Juozaičio veikla.