zigmantas balčytis

„Surinkome labai daug parašų. Norėčiau padėkoti visiems Lietuvos žmonėms – beveik 67 tūkst. lietuvių, kurie išreiškė pasitikėjimą manimi. Tikiu, kad kartu su žmonėmis galime pakeisti gyvenimą šalyje“, – pristatęs Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) gyventojų parašus, sakė socialdemokratų kandidatas į prezidentus Zigmantas Balčytis. Kandidato teigimu, elektroninė parašų rinkimo sistema buvo ganėtinai sudėtinga. Socialdemokratų kandidatas internetu surinko 3180 parašų.

Panašu, kad tokius mainus mokyklų darbuotojams pasiūlė vienas iš kandidatų į Lietuvos Respublikos prezidentus. Pilietinės iniciatyvos „Baltosios pirštinės“ organizatoriams buvo atsiųstas vaizdo įrašas, kuriame mokiniai raginami pasirašyti už vieną iš kandidatų. Vaizdo įraše matyti, kaip mokiniai yra nuvedami į uždarą patalpą ir įkalbinėjami pasirašyti už pretendentą būti kandidatu į LR Prezidentus.

„Nė vienoje pastarųjų mėnesių apklausoje socialdemokratas Zigmantas Balčytis nepirmavo prieš Rolandą Paksą. Jo atžvilgiu visuomenės nuomonė pakrypo į gerą pusę, kai pats pasiskelbė, kad galėtų tapti kandidatu į prezidentus“, – balsui.lt sakė Kauno technologijos universiteto profesorius Algis Krupavičius. Naujausių apklausų duomenis, šiuo metu 41 proc. rinkėjų savo balsą atiduotų šalies vadovei Daliai Grybauskaitei, už R. Paksą balsuotų beveik 10 proc., o Z. Balčytį palaikytų 9 proc. rinkėjų.

Prezidento rinkimų favoritė išlieka antrosios kadencijos siekianti šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, parodė apklausa, tačiau dėl antros vietos gyventojų nuomonė pasikeitė. Socialdemokratų kandidatą Zigmantą Balčytį, apklausos duomenimis, aplenkė „Tvarkos ir teisingumo“ partijos lyderis Rolandas Paksas, kuriam praėjusią savaitę teismas galutinai užkirto kelią į rinkimus. Ketvirtas pagal apklausą – Darbo partijos kandidatas Artūras Paulauskas, bet jo reitingas nebedaug atsilieka nuo Z.Balčyčio.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Politologai, vertindami pretendentų į Prezidento postą retorinius gebėjimus, teigia, kad kandidatai nėra paruošę namų darbų, o kai kuriose sferose išvis nežino, ką pasakyti. Profesoriaus Gintauto Mažeikio manymu, bene svarbiausias klausimas, kuriuo kandidatai turės pasisakyti, yra Ukrainos situacija. „Šie rinkimai bus giliai veikiami visos Ukrainos ir Maidano situacijos. Kiekvienas pretendentas vienaip ar kitaip turės pasisakyti šiuo klausimu.

Kandidatai į prezidentus, stosiantys į kovą dėl šalies vadovo posto, nešykšti atverti savo piniginių. Bent dalis būsimų kandidatų planuoja politinei kampanijai išleisti po keliasdešimt tūkstančių litų iš savo kišenės, rašo „Lietuvos žinios“. Keli pretendentai į prezidentus jau paplonino savo pinigines dėl būsimos politinės kampanijos, kiti taip pat pripažįsta, kad vien rėmėjų aukų nepakaks. Kandidatams savo politinei kampanijai leidžiama paaukoti iki 44 640 litų.

Pretendentai į kandidatus prezidento rinkimuose po truputį rikiuojasi prie starto linijos. Žiūrovai vis tyliau kalbasi apie kaimynus ir žalingus jų įpročius, nes visas dėmesys krypsta į maratonininkus. Komentatoriai praneša, kad prie starto linijos stos ne visi paraiškas pateikę sportininkai, o ekspertai su šypsena veide šnabždasi, kad yra tik vienas šio bėgimo favoritas. Mes stovime prie prezidento rinkimų starto linijos.

Politikos grandai ir naujokai ima blizginti šarvus. Laikas ruoštis kovai dėl prezidento sosto. Tiesa, šįkart kova bus kiek kitokia – kovinių apdarų nepuoš reklaminės labdaringo verslo emblemos. Likus kiek mažiau nei trims mėnesiams iki rinkimų savaitgalio, baigiami registruoti kandidatai. Pamažu įsibėgės viešųjų ryšių agentūrų išmonės kova, kuri savo klientą į prezidentus parduos įtikinamiau.

Vilija Ramanauskienė Viešieji pirkimai Lietuvoje – kone labiausiai mistifikuota, gandais ir įtarinėjimais apipinta sritis, kurioje sukasi milijardai litų. Galbūt todėl beveik pusė mūsų šalies verslininkų nedalyvauja viešuosiuose pirkimuose, nes iš anksto žino, kas bus nugalėtojas. Daug kas mano, kad čia reikia ir politinio užnugario, o pralaimėjusieji skundžiasi korupcija. Tačiau yra gerų žinių. Europos Parlamento priimta direktyva įneš daug naujovių šioje srityje.

 Prezidento rinkimuose daugiausiai gyventojų savo balsą atiduotų dabartinei šalies vadovei Daliai Grybauskaitei, antras - socialdemokratų kandidatas europarlamentaras Zigmantas Balčytis. Naujienų portalo delfi.lt skelbiama apklausa rodo, kad už D.Grybauskaitę rinkimuose balsuotų 39,7 proc. apklausos dalyvių (3,7 proc. punkto daugiau nei lapkritį). Ji kol kas nėra oficialiai paskelbusi, ar sieks antros kadencijos.

 Europarlamentaras Zigmantas Balčytis kandidatuos ir į prezidentus, ir į Europos Parlamentą (EP). Valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryba šeštadienį Vilniuje pritarė siūlymui, kad Z.Balčyčio kandidatūra būtų keliama į prezidento postą. Taip pat patvirtintas kandidatų į EP sąrašas, kuriame pirmuoju įrašytas Z.Balčytis.

Prezidento rinkimuose nugalėtų dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, o socialdemokratų partijos kandidatas europarlamentaras Zigmantas Balčytis liktų antras su maždaug septintadalio rinkėjų palaikymu, rodo naujos apklausos rezultatai. Paklausti, už ką balsuotų prezidento rinkimuose, 65,2 proc. ketinančių balsuoti respondentų sakė, kad palaikytų D.Grybauskaitę, 13,7 proc. balsuotų už socialdemokratą Z.Balčytį, 9,8 proc. - už Darbo partijos kandidatą parlamentarą Artūrą Paulauską.

Jeigu prezidento rinkimai vyktų artimiausią savaitgalį, daugiausia šalies gyventojų balsuotų už prezidentę Dalią Grybauskaitę. Beveik tris kartus mažiau rinkėjų palankumo sulauktų premjeras Algirdas Butkevičius, kiti kandidatai nuo jo irgi gerokai atsiliktų. Tačiau šiek tiek gyventojų nuomonė keičiasi, jeigu A.Butkevičius nedalyvautų rinkimuose - tada D.Grybauskaitę rinktusi dar daugiau žmonių. Savo balsus jai atiduotų 40,4 proc. žmonių, o už premjerą Algirdą Butkevičių balsuotų 12,7 proc.

Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatu kitą vasarą vyksiančiuose prezidento rinkimuose įvardijamas europarlamentaras Zigmantas Balčytis neišduoda, kuo būtų geresnis už dabartinę šalies vadovę. – Paskelbdamas, kad ketinate balotiruotis į prezidentus, pasielgėte netipiškai. – Na, kaip. Esu pasiruošęs, bet čia dar yra labai daug procedūrinių dalykų. – Vis dėlto net ir tai, kad skelbiate, kuomet iki rinkimų dar beveik metai, – netipiška.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Europarlamentaras, galimas kandidatas į prezidentus Zigmantas Balčytis interviu naujienų tinklalapiui LRT.lt tvirtina, kad premjeras Algirdas Butkevičius neprieštarautų jo kandidatūrai į prezidentus. „Prieštaravimų iš jo pusės nebūtų, jei partija pritartų mano kandidatūrai“, – tvirtina politikas. Tuo metu partijoje, Z. Balčyčio žiniomis, palaikymo jis turi užtektinai. Vis labiau ryškėja, kas kausis dėl valstybės vadovo darbo vietos Simono Daukanto aikštėje.

 Socialdemokratas europarlamentaras Zigmantas Balčytis sako, kad „darbiečiai“, grasindami palaikyti interpeliaciją sveikatos apsaugos ministrui Vyteniui Andriukaičiui, stumia „Sodros“ įmokų lubas numatančias pataisas, rašo "Lietuvos rytas". „Teisinių problemų turinti Darbo partija ir jos vadovai koalicijai bando primesti savo valią ir siekia tapti reikšmingesni. Tačiau ši aiškiai juntama priešprieša kiša pagalius į sklandų darbą.

Seimas, vadovaudamasis Konstitucija ir Seimo statutu, nutarė išrinktus ir įstatymų nustatyta tvarka neprisiekusius Seimo narius Zigmantą Balčytį, Viliją Blinkevičiūtę, Zdzislavą Palevičių ir Valdemarą Tomaševskį pripažinti netekusiais Seimo nario mandato. Už tai numatantį nutarimą balsavo 105 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 16 parlamentarų.

Į Seimą išrinkti Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) europarlamentarai Vilija Blinkevičiūtė ir Zigmantas Balčytis atsisakys Seimo rinkimuose iškovotų mandatų ir toliau liks dirbti Europos Parlamente. „Mes prieš Seimo rinkimus ir dar anksčiau, kai vyko rinkimai į savivaldybes, esame sutarę, kad, nepaisant kokie vyksta rinkimai, mes kaip komanda juose vieningai dalyvaujame. Ir jie (europarlamentarai, – ELTA) toliau dirbs Europarlamente.

Didžiausiame Baltijos šalyse konferencijų ir parodų centre „LITEXPO“ vyksta Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) konferencija. Beveik tūkstantis delegatų iš visos Lietuvos atvyko į II konferenciją šiemet. Konferencija prasidėjo V. Kudirkos „Tautišką giesme“. Delegatus ir svečius sveikino Europos socialistų partijos pirmininkas.

Dėl ekonominės krizės išaugęs jaunimo nedarbas Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, tebėra opi problema, tačiau pastebima, kad nacionaliniu lygiu vykdomos jaunimo nedarbo mažinimo priemonės situacijos nepagerino. Trūksta informacijos apie įsidarbinimo, verslo kūrimo bei kvalifikacijos kėlimo galimybes - tokią problemą įvardino Marijampolėje vykusios konferencijos „Jaunimo nedarbo mažinimo priemonės Marijampolės savivaldybėje" dalyviai.

Paskelbus planuojamą 2012–2020 metų Europos Sąjungos (ES) biudžetą Lietuvoje kilo triukšmas. Numatyta, kad Ignalinos atominei elektrinei (IAE) uždaryti bus skirta tris kartus mažiau lėšų nei tartasi derybose dėl jėgainės veiklos nutraukimo. Tokį pasiūlymą pateikė Europos Parlamento (EP) Biudžeto kontrolės komiteto pranešėjas Marianas Jeanas Marinescu. Savo pranešime dėl senųjų elektrinių uždarymo jis įvertino ir Europos Audito rūmų ataskaitą apie IAE uždarymo projekto vykdymą.

Kokia naujos finansinės drausmės sutarties įtaka ES finansų krizės suvaldymui ir koks būtinumas prie jos prisijungti Lietuvai LTV „Savaitėje“ Nemira Pumprickaitė kalbėjosi su buvusiu Lietuvos finansų ministru, dabar Europos parlamento Biudžeto kontrolės komiteto nariu Zigmantu Balčyčiu.

Spalio pabaigoje Strasbūre vyko eilinė Europos Parlamento (EP) sesija. Buvo aptariami tuo pačiu metu Briuselyje vykstančio Europos vadovų tarybos (EVT) susitikimo rezultatai, kurie, kaip tikimasi, turėtų padėti išspręsti Europos finansines problemas, taip pat buvo deramasi dėl ateinančių metų ES biudžeto. Dar prieš šią sesiją EP nariai teigė, kad griežta taupymo politika neturėtų atsiliepti Europos ekonomikos augimui, ir pasiūlė skirti papildomus 30 mln.

„Šiandien naktį konvulsijose buvo apsispręsta priimti neišvengiamus sprendimus. Alternatyva buvo tokia: arba ES griūva, nes euro zonos griuvimas yra ES griūties pradžia, arba imamasi realių žingsnių. Nors ar tie žingsniai išgelbės euro zoną, dar reikėtų pasvarstyti“, – sakė ekonomikos profesorius Povilas Gylys, komentuodamas ketvirtadienio paryčiais ES lyderių priimtą euro krizės gelbėjimo planą, kuris manoma, kad bus lemtingas visai Europai.

Naujame ilgalaikiame ES 2020 biudžeto projekte, lyginant su dabar galiojančia tvarka, atsirado vienas svarbus pokytis, kuris tarsi praslydo pro pagrindinius naujos finansinės perspektyvos akcentus. Šiame dokumente numatoma, kad ES parama valstybei narei bus siejama su jos Bendro nacionalinio produkto (BNP) dydžiu ir negalės viršyti 2,5 proc. Šalies BNP. Zigmanto Balčyčio nuomone, tokia ES paramos valstybėms narėms sistema, prieštarauja finansinio stabilumo principams.

Šeštadienį vyksiančiame suvažiavime Lietuvos socialdemokratų partija rinks partijos pirmininką. Į šį postą pretenduoja dabartinis partijos pirmininkas, Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius. Eltos kalbintas politikas nesiėmė prognozuoti, ar jam bus vėl patikėtas partijos vairas. „Prognozuoti yra sudėtinga, laikas parodys. Reikėtų vieną dieną palaukti ir pamatysime“, – sakė jis.

Iškilmingoje ceremonijoje antradienio vakarą LNK studijoje buvo išdalytos šių metų „Auksinės širdys“. Pentus metus visos Lietuvos gyventojai galėjo siūlyti ir rinkti tuos, kurie daugelį metų skiria daug dėmesio savanorystei, geriems darbams ir už tai neprašo nieko atgal. Apdovanojimų vakaro metu pasirodė chorai „Liepaitės“ ir „Ąžuoliukas“, dainavo Vilija Matačiūnaitė, Vytautas ir Eglė Juozapaičiai, Merūnas, „Rebelheart“, Rytis Cicinas, Ruslanas Kirilkinas, Kastytis Kerbedis, Radži ir kiti.

Jau įpratome ir retai atkreipiame dėmesį į tai, kaip Lietuvoje dirbantys mobiliojo ryšio operatoriai konkuruoja, norėdami į savo pusę patraukti kuo daugiau klientų: vienas sumažina kainą, kitas pasiūlo dar pigiau; vienas panaikina įsipareigojimus, žiūrėk, po savaitės jau ir kitas apie tai skelbia. Tai pavyzdinė situacija, kai konkurencija dirba vartotojo naudai. Deja, energetiniame ūkyje situacija yra kitokia: elektrą, šilumą ar dujas tiekia viena įmonė.

Imtis mokesčių temos paskatino didelį rezonansą Lietuvoje ir už jos ribų sukėlusi Lietuvos Vyriausybės „akcija“ surinkti Privalomojo sveikatos draudimo įmokas iš bedarbių taip pat ir emigrantų.

Šiandien balsavime Europos Parlamento Strasbūro sesijoje buvo pritarta skirti paramą darbo netekusiems žmonėms iš Lietuvos dėl atleidimų iš AB „Snaigė“ ir susijusių įmonių bei iš 128 statybų sektoriaus įmonių. Iš „Snaigės“ ir susijusių įmonių atleistiems žmonėms bus iš viso skirta 258 163 eurų, o statybų sektoriuje parama iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) pasieks 1612 darbuotojus ir iš viso sieks 1 118 893 eurus.

Klausimas gali pasirodyti paradoksalus, nes per amžius gyvename prie Baltijos jūros, Baltijos šalimis įprasta vadinti Lietuvą, Latviją ir Estiją, pagaliau, esame baltų palikuonys. Tačiau žvelgiant į du nepriklausomos Lietuvos dešimtmečius vyravusias politikos kryptis, akivaizdu, kad integruotis į Baltijos regioną nebuvo skubama.

Europarlamentaras Zigmantas Balčytis projekto "Rail Baltica" koordinatoriaus Europos Parlamente Pavelo Teličkos vizito Viliuje išvakarėse paragino Baltijos šalių ir Lenkijos vyriausybes kreiptis į Europos Komisiją dėl transporto komisaro Symo Kalaso (Siimas Kallas) pareiškimo, esą Europos Sąjunga greičiausiai nefinansuos "Rail Baltica" geležinkelio linijos, turinčios sujungti Baltijos šalis ir Lenkiją.

Karštos diskusijos ir aštrūs politinių jėgų žodiniai susirėmimai žymėjo pirmąją 2010-ųjų metų darbo savaitę Europos Parlamente. Nors kritikos strėlės smigo ir Lietuvos Vyriausybės deleguotą kandidatą Algirdą Šemetą, klausymų procedūrą reikia vertinti teigiamai. Ji parodė, kad Europos Parlamentas entuziastingai imasi parlamentinės kontrolės ir taip užtikrintai sklaido abejones dėl galimo demokratijos trūkumo Europos Sąjungos politinėje sistemoje.

Lietuvos į Europos Komisiją (EK) deleguotas Algirdas Šemeta neturėtų išsaugoti dabartinio portfelio, tačiau tolesnis darbas šioje institucijoje jam esą garantuotas. Buvusio finansų ministro A.Šemetos, jau kurį laiką laikančio prestižinį biudžeto ir finansinio programavimo eurokomisaro portfelį, karjera toliau bus susijusi su Briuseliu. Neslepiama, kad būtent A.Šemeta į EK bus deleguotas ir naujai kadencijai.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Audronius Ažubalis apgailestauja, kad kai kurie Lietuvoje išrinkti Europos Parlamento nariai iš europinės tribūnos kelia propagandinį ažiotažą. Politikas tvirtina, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderio, europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio kalbos apie neva blogą tautinių mažumų padėtį Lietuvoje neatitinka tikrovės.

Europos Parlamento (EP) naujokas socialdemokratas Zigmantas Balčytis jau spėjo įsitikinti, kad Lietuva tėra provincija su mažomis intrigėlėmis, o už savo "tremtį" į Briuselį jis teigia esąs dėkingas. Europarlamentaras Z.Balčytis įsitikinęs, kad tokios mažos valstybėlės kaip Lietuva politikai Briuselyje privalo būti itin aktyvūs.

Pinigai nuvertėję 5 kartus labiau, nei rodo oficialioji statistika. Tai konstatuoja nepriklausomas analitikas, Lietuvos banko statistikos padalinio ilgametis vadovas Vladas Trukšinas. Anot jo, procesas visu tempu vystosi blogyn. Kodėl? Litas varomas iš Lietuvos, o bankų klientai verčiami skolintis ir paskolas atidavinėti eurais, nors logiška yra skolintis tais pinigais, kuriais uždirbi. Tačiau bankams taip parankiau.

Kelią į žmonių širdis kai kuriems politikams padeda skintis ne tik veikla Seime ar savivaldybių tarybose, bet ir jų vardo fondų teikiama finansinė parama. Nors politikai teigia, kad labdara užsiima tik norėdami gero aplinkiniams, tokioje jų veikloje įžvelgiama ir savanaudiškų paskatų. Šiuo metu Lietuvoje veikia beveik 1,2 tūkst. labdaros ir paramos fondų. LŽ suskaičiavo, kad su Seimo, savivaldybių tarybų ir Europos Parlamento (EP) nariais susiję bent keliolika tokių organizacijų.

Birželio mėnesį vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose dalyvavo 43 proc. Europos rinkėjų. Palyginti su ankstesniais šios Europos Sąjungos institucijos rinkimais, gerokai padidėjo rinkėjų aktyvumas aštuoniose valstybėse, beveik nepakito taip pat aštuoniose, o labai sumažėjo 11 šalių. "Eurobarometro" visuomenės nuomonės tyrimas atliktas birželio 12 - liepos 6 dienomis po 2009-ųjų birželį įvykusių rinkimų. Buvo apklausti 26 830 europiečių.

Vienoda dalis - po 38 proc. - Lietuvos gyventojų yra patenkinti ir nepatenkinti birželio 7-ąją vykusių Europos Parlamento rinkimų Lietuvoje rezultatais. Daugiausiai - 34 proc. - viešosios nuomonės apklausos dalyvių yra greičiau patenkinti šių rinkimų rezultatais, o dar 4 proc. - labai patenkinti. Kad šių rinkimų rezultatais yra greičiau nepatenkinti nurodė trys iš dešimties respondentų - 29 proc. ir dar 9 proc. - kad yra labai nepatenkinti. Kas ketvirtas - 24 proc.

Ketvirtadienio rytą naujosios kadencijos Europos Parlamentas bendru sutarimu patvirtino savo komitetų sudėtį. Iš viso Europos Parlamente veiks 20 komitetų ir du pakomitečiai.

Seimas ketvirtadienį nutarimu patikslino kelių komitetų sudėtis. Iš Aplinkos apsaugos komiteto išbrauktas Konstantas Ramelis ir įrašytas Jonas Pinskus, iš Ekonomikos komiteto išbrauktas Viktoras Uspaskichas ir įrašytas Kęstutis Daukšys. Iš Europos reikalų komiteto išbraukti Donatas Jankauskas, Algirdas Sysas ir įrašyti Marija Aušrinė Pavilionienė, Rūta Rutkelytė.

„Šalis nėra beviltiškoje padėtyje. Tačiau tie, kurie valdo šalį, dabartinėje situacijoje atsidūrė nežinodami, kuriuos sprendimus priimti jau dabar, kuriuos atidėti“, - Baltijos televizijos ir „Lietuvos žinių“ laidoje „Svarbus pokalbis“ sakė socialdemokratų lyderis, ekonomikos mokslų daktaras Algirdas Butkevičius. - Pasigirdo kalbų, kad konservatoriaus Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė rudenį gali žlugti.

Pirmadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) per birželio 7 dieną vykusius rinkimus išrinktiems Europos Parlamento nariams įteikė pažymėjimus. Šį dokumentą pirmadienį gavo 10 Lietuvos atstovų Europos Parlamente. Darbo partijos lyderiui Viktorui Uspaskichui, pageidavusiam anksčiau gauti pažymėjimą, jis buvo įteiktas praėjusį penktadienį. Pirmadienį iškilmingoje ceremonijoje pažymėjimus atsiėmė dirbti į Briuselį jau antrą kadenciją vyksiantys prof. Vytautas Landsbergis ir Laima Andrikienė.

Pirmadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) per birželio 7 dieną vykusius rinkimus išrinktiems Europos Parlamento nariams ketina įteikti pažymėjimus. Šį dokumentą turėtų gauti 11 Lietuvos atstovų Europos Parlamente. Darbo partijos lyderiui Viktorui Uspaskichui, pageidavusiam anksčiau gauti pažymėjimą, jis buvo įteiktas praėjusį penktadienį. Pirmadienį iškilmingoje ceremonijoje pažymėjimus ketina atsiimti dirbti į Briuselį jau antrą kadenciją vyksiantys prof.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnu išrinktas Socialdemokratų partijos lyderis, Seimo narys Algirdas Butkevičius. Apie tokį frakcijos vadovybės pasikeitimą ketvirtadienį pranešė Seimo plenariniam posėdžiui pirmininkavęs Seimo Pirmininkas Arūnas Valinskas. Socialdemokratų partijos frakcijos seniūno postas liko laisvas, nes buvęs seniūnas Zigmantas Balčytis išrinktas Europos Parlamento nariu.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sekmadienį ketina patvirtinti galutinius birželio 7 dieną Lietuvoje vykusių rinkimų į Europos Parlamentą rezultatus. Mūsų šaliai Europos Parlamente atstovaus 12 europarlamentarų. Daugiausia, keturis, mandatus rinkimuose iškovojo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Europarlamentaro mandatą jau antrą kadenciją gaus prof. Vytautas Landsbergis, Laima Andrikienė. Į Europos Parlamentą taip pat pateko Algirdas Saudargas ir Radvilė Morkūnaitė.

Rudeniop į Europos Parlamentą (EP) keliausiantys dvylika - devyni jų pirmą kartą - Lietuvos atstovų po truputį dėliojasi savo ateities planus ir naujosios gyvensenos ypatumus. „Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininkas Rolandas Paksas telefono nekelia, prie savo šefo neprileidžia ir jo padėjėja - atostogos šventas reikalas, trukdyti nevalia. Tačiau ponia Laima Paksienė mielai sutinka pasidalyti būsimojo europarlamentaro ir savo rūpesčiais.

Seimo Socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnas Zigmantas Balčytis kreipėsi į Seimo kanclerį, prašydamas viešai skelbti Seimo socialdemokratų parlamentinių išlaidų ataskaitas.