žemės ūkis

Augančios elektros kainos paveikė visus verslo sektorius, taip pat ir žemės ūkį. Tiek pavieniai ūkininkai, tiek  žemės ūkio bendrovės, kad vos pajėgia apmokėti sąskaitas. Nesulaukę valdžios pagalbos, jie žada nutraukti veiklą ir atleisti darbuotojus.  Trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas kalbėjo, kad pasigenda aiškesnio Žemės ūkio ministerijos veiksmų plano.  „Girdime tik kalbas.

Seimo kaimo reikalų komiteto nariai – tiek valdančiųjų, tiek opozicijos atstovai – teigia, jog Žemės ūkio ministerija neturi jokio plano, kaip padėti žemdirbiams siaučiant energetinei krizei, o ministras vengia tiesioginių diskusijų su Seimu. „Šiandien neišgirdau nė vienos konkrečios priemonės iš Žemės ūkio ministerijos, nors to buvo paprašyta raštu, – kaip svarbiausia šakinė ministerija galėtų pagelbėti energetikos kainų parklupdytam žemdirbiui.

Europos Sąjunga pirmadienį pasirašė susitarimą su karo draskoma Ukraina dėl papildomos 500 mln. eurų vertės paramos, kurią šį kartą planuojama išskirti būsto, švietimo ir žemės ūkio sektoriams. Europos Komisija paskelbė apie šį paketą, Briuselyje prasidėjus ES ir Ukrainos asociacijos tarybos susitikimui. Jame dalyvauja aušto rango Bendrijos pareigūnai ir Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs dėl individualių garantijų žemės ūkio bendrovėms, nukentėjusioms nuo Rusijos karo Ukrainoje.  Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) teigimu, siekiama sumažinti neigiamą įtaką  žemės, maisto, miškų ūkio, kaimo plėtros, akvakultūros ir žuvininkystės įmonėms, patiriančioms finansinių sunkumų dėl išaugusių pašarų, trąšų, energetinių išteklių kainų.

Lietuva pasinaudos galimybe pritaikyti Europos Komisijos (EK) pasiūlytas išimtis ir kitais metais netaikyti dalies Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimų. Žemės ūkio ministerija informavo EK, kad ūkininkams 2023 paraiškų teikimo metais leis nesilaikyti privalomojo augalų kaitos reikalavimo. Taip pat nebus reikalaujama, kad pareiškėjai ne mažiau kaip 4 proc. savo ariamosios žemės dalies skirtų negamybinei veiklai.

Jungtinės Tautos (JT) ir kitos pasaulio organizacijos vis garsiau įspėja dėl įsibėgėjančios trąšų krizės. Trąšos yra nepamainomos atstatant žemės derlingumą. O kai kuriose šalyse, ypač Afrikoje, jos jau pabrango daugiau nei 3 kartus nuo to laiko, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje. Afrikos plėtros bankas skaičiuoja, kad žemyne, kur smulkieji ūkiai išlaiko daugumą gyventojų, jau dabar trūksta 2 mln.

Žemės ūkio ministerija metams atideda reikalavimą palikti ne mažesnes kaip trijų metrų pločio palaukes šalia ūkininkų laukuose esančių melioracijos griovių. Šį reikalavimą numatoma taikyti pasėlius deklaruojant 2024 metais.

Grūdų supirkimo kainos Lietuvoje liepos pabaigoje sumažėjo, skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“. Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse liepos 25–31 dienomis kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 316,8 euro už toną – 16,2 proc. pigiau nei prieš savaitę, bet 77 proc. brangiau nei pernai tuo pačiu metu.  Pašarinių miežių vidutinė kaina per savaitę sumažėjo 2,6 proc. iki 262,5 euro, bet buvo 56,4 proc. didesnė nei prieš metus. Kvietrugių kaina siekė 234,9 euro atitinkamai 9,7 proc.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs žemės ūkio atašė pareigybės steigimo Jungtinėje Karalystėje ir panaikinimo Kinijoje. „Įsteigta žemės ūkio atašė pareigybė JK padėtų užtikrinti dar spartesnį informacijos apsikeitimą, glaudesnį bendradarbiavimą tarp atsakingų Lietuvos ir JK institucijų po „Brexit“, – nurodė Žemės ūkio ministerija.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį pareiškė, kad nedraudžia pardavinėti žemės ūkio įrangos Rusijai, dar kartą paneigdamos Maskvos kaltinimus, kad Vakarų šalių sankcijos, o ne Kremliaus įsiveržimas į Ukrainą, sukėlė pasaulinę maisto krizę. Iždo departamentas, pateikdamas teisinę formą dėl sankcijų taikymo išimčių, pareiškė, kad nestabdys JAV sandorių, susijusių su žemės ūkio įrangos gamyba, pardavimu ar gabenimu.

Per dvejus metus nuo COVID-19 nukentėjusiems ūkininkams suteikta beveik 157 mln. eurų lengvatinių paskolų, pranešė Žemės ūkio paskolų garantijų fondas. Nuo 2020 metų nukentėjusiems žemės ūkio ir žuvininkystės ūkio subjektams suteikta 1,5 tūkst. lengvatinių paskolų, o viena vidutiniškai siekė 105 tūkst. eurų. Fondas 2020 metų rugpjūtį pradėjo teikti lengvatines paskolas apyvartiniam kapitalui finansuoti žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl garantijų limito padidinimo bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondui. Finansų ministerija siūlo nustatyti naujus limitus 2022 metais, atsižvelgiant į padidintą institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitą nuo 426,06 mln. eurų iki 616,26 mln. eurų. Žemės ūkio paskolų garantijų fondui siūlomas limitas – 257,2 mln. eurų (anksčiau jis buvo 167 mln. eurų, 2021 metais – 153,6 mln.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas antradienį lankosi Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), Filadelfijoje, kur susitiks su verslo ir mokslo atstovais. Ministras pasisakys Šiaurės Amerikos ir Lietuvos verslo forume, kuriame dalyvaus Lietuvos, JAV bei Kanados verslo atstovai. Taip pat renginyje bus pristatomas lietuviško maisto sektorius ir produkcija, pranešė ministerija. K. Navickas bei Lietuvos verslininkai susitiks su JAV prekybos tinklų ir kitais verslo atstovais.

Pastaruoju metu pasaulinės kviečių kainos padvigubėjo. Iš dalies dėl to kalta Rusijos invazija į Ukrainą. Kas keičia kviečių kainas ir kokį vaidmenį čia atlieka finansinės spekuliacijos, analizuoja portalas DW. Iki vasario pabaigos mažai kas būtų pavadinęs kviečių prekybą įdomiu verslu. Pasaulinės rinkos kainos daugelį metų svyravo apie 200 eurų už toną. Tačiau prasidėjus karui Ukrainoje, padėtis pasikeitė iš esmės.

Nors šiemet pavasaris užsitęsė ir buvo šaltas, o vėliau kamavo sausros ir liūtys, grūdininkai 2022 metų derlių prognozuoja neblogą, gal kiek mažesnį nei pernai, nors apsėti ir didesni plotai. Tačiau kur kas smarkiau augs kainos – labiausiai laukiama žinių, kaip grūdus pavyks išvežti iš Ukrainos – nuo to priklausys, už kiek derlių parduos ūkininkai.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad šiemet Lietuvoje laukiame gana gero grūdų derliaus, penktadienį rašo portalas delfi.lt.  „Prognozuojamas geras vidutinis derlius – maždaug 6 mln. tonų grūdų. Geriausias, kokį esame kūlę, tai 6,5 mln. tonos. Grūdų kainos, po to kai eksportą sustabdė Indija, šoktelėjo virš 400 eurų už toną, tačiau azotinės trąšos laikosi apie 800 eurų“, – tvirtino K. Navickas.

Opozicija Seime pradėjo rinkti parašus po interpeliacija žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui. Jų rinkimą inicijuoja demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, iki šiol surinkusi 56 parašus.  „Per dvejus metus nepajudėta nuo starto linijos jokie darbai visose žemės ūkio srityse“, – BNS sakė Kaimo reikalų komitete dirbantis demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika.   Pasirašyta interpeliacija bus įteikta Seimo pirmininkei.

Siekiant paskatinti jaunus žmones rinktis ūkininkavimą ir kurtis kaimiškose vietovėse, jiems šiemet numatyti beveik 23 mln. eurų. Jaunasis ūkininkas galės gauti 40 tūkst. eurų verslo planui įgyvendinti. Iš viso naujuoju 2023-2027 m. finansiniu laikotarpiu jaunųjų ūkininkų įsikūrimui planuojama skirti 75 mln. eurų. Jie taip pat bus skatinami kitomis priemonėmis, skiriant jiems didesnį paramos intensyvumą.  Šiuo metu Lietuvoje yra 30 proc.

Drastiško maisto brangimo metu Lietuvoje lankosi už žemės ūkį atsakingas Europos komisaras. Kad maisto produktai būtų pigesni, ūkininkai reikalauja didesnės paramos ir kompensacijų už ypač išbrangusias trąšas ir energiją. Tačiau eurokomisaras didesnių išmokų nežada, tik ragina taupyti ir mažiau naudoti trąšų ir degalų maisto vežiojimui. Na, o žemės ūkio ministras Navickas jau užsimena apie paramą ūkininkams, tačiau tik tiems kas jau ant bankrotų slenksčio – paukščių ir kiaulių augintojams.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje kai kurioms pasaulio šalims kylant iššūkių dėl apsirūpinimo maistu, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad teks ieškoti kompromisų, kaip suderinti griežtus Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimus žemės ūkyje ir nesumažinti produkcijos gamybos.

Pirkėjai pastebi, kad maisto produktai brangsta kone kasdien. Štai vilnietė tikina, kad nė nepastebėjo, kai sviesto pakelis pabrango beveik iki 4 eurų. Pieno gamintojai ir perdirbėjai tikina, kad kainos gali dar augti. O prekybininkai tikina, kad siūlys pirkėjams nuolaidas. Vilnietė, portalo tv3.lt skaitytoja Ilona stebėjosi sparčiai augančiomis sviesto kainomis.  „Dažniausiai sviestą perku, kai jam yra taimoka nuolaida, jeigu jos nėra, tada pergu pigiausią sviestą.

Lietuva nepirks trąšų iš Ukrainai karą paskelbusios Rusijos ir ją remiančios Baltarusijos, pareiškė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.  „Lietuva neprekiaus tomis prekėmis ir su tomis valstybėmis, kurios yra agresorės. Ilgainiui, manau, trąšų kaina stabilizuosis ir nereikės jų pirkti iš agresorių“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą sakė K. Navickas.  „Kalbant apie pasirūpinimą trąšomis, Lietuva iki Rusija paskelbė karą Ukrainoje buvo apsirūpinusi apie 80 proc.

Lietuvoje įsibėgėja sezoninių darbuotojų paieška. Artėjant šiltajam sezonui dažniausiai darbdaviai siūlo dirbti žemės ūkio arba klientų aptarnavimo sektoriuose. Įdarbinimo specialistai tikina, kad gyventojai dažniau renkasi dirbti užsienyje, kur atlyginimai kelis kartus didesni ir gali siekti iki 4 tūkst. eurų.

Siūlau panaudoti prieš agresorių Lietuvos ir Europos Sąjungos politikų dar neatrastą ginklą – žemės ūkį. Tikriausiai, mažai kas žino, kad Rusija yra didžiausia grūdų eksportuotoja pasaulyje. Be naftos ir dujų, būtent grūdų eksportas duoda Rusijai didžiules pajamas. Rusijos užpulta Ukraina irgi yra viena iš didžiausių pasaulyje grūdų eksportuotojų.

Dėl sankcijų Maskvai į Vakarų pasaulį nebepatenka rusiški produktai, tarp jų ir trąšos. Didelė kitų gamintojų trąšų paklausa sparčiai kelia jų kainas ir kelia grėsmę pasėliams, praneša Vokietijos visuomeninis transliuotojas „Deutsche Welle“ (DW).  Jau keletą šimtmečių Conzenų šeima ūkininkauja Heinsbergo rajone – labiausiai į vakarus nutolusioje Vokietijos dalyje, netoli Nyderlandų.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) lėšos anksčiau galėjo būti naudojamos netinkamai, todėl įstaiga kreipsis į teisėsaugą dėl galimos žalos, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ŽŪM teigimu, patikrinimas atliktas paaiškėjus, kad nuostolingai dirbančioje įmonėje kai kuriems darbuotojams buvo mokamos rinkos sąlygas gerokai viršijančios algos, pavyzdžiui, vieno darbuotojo vidutinė mėnesio alga siekė 18 tūkst. eurų, kito – 12 tūkst. eurų.

Karas Ukrainoje, sutrūkinėjusios tiekimo grandinės, Vakarų sankcijos Rusijai ir Baltarusijai bei kiti veiksniai lėmė, kad dalis Lietuvos žemdirbių liko be trąšų. Trąšų poreikiui pavasarį smarkiai išaugus rinkoje jų trūksta, nes šalies gamintojai vietinės rinkos neaprūpina, vis sunkiau jų gauti ir iš pardavėjų Vakaruose – situacija panaši visoje Europoje, sako ūkininkai. Be to, pasak žemdirbių atstovų, trąšų kainos, ypač azoto, per metus padidėjo daugiau nei tris kartus.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkui Viktorui Pranckiečiui raginant Žemės ūkio ministeriją parengti planą šalies žemės ūkiui karo akivaizdoje, stabdyti gamybą ribojančias taisykles, ministras Kęstutis Navickas sako, kad situacija stebima, tačiau atsisakyti įsipareigojimų nevertėtų. K. Navickas pabrėžė, kad Lietuva turi valstybinį maisto rezervą, kuris yra užpildytas. Be to, Seimas pavasario sesijoje turėtų skubos tvarka svarstyti pakeitimus, susijusius su šio rezervo išplėtimu.

Ukraina, viena didžiausių pasaulio kviečių gamintojų, nustatė eksporto apribojimus grūdams ir kitiems žemės ūkio produktams dėl Rusijos karinės invazijos, praneša naujienų agentūra AFP, remdamasi Ukrainos naujienų agentūros „Interfax“ pranešimu.  Pagal sekmadienio vakarą paskelbtą vyriausybės nutarimą, norint eksportuoti kviečius, paukštieną, kiaušinius ir saulėgrąžų aliejų, dabar bus reikalinga gauti institucijų leidimą.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs, ar pritarti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko ir kitų parlamentarų siūlymui iki 150 tūkst. eurų riboti tiesiogines išmokas stambiems ūkininkams. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo pritarti įstatymo projekto tikslui, bet patį projektą tobulinti. Parlamentarai siūlo Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme nustatyti, kad tiesioginių išmokų suma, tenkanti vienam ar susijusiems asmenims, negali viršyti 150 tūkst.

Iškritus dideliam kritulių kiekiui, prie Kauno esantis Bajorų kaimas Ringauduose skęsta, vandens įkalintiems gyventojams prireikė valčių, rašo „Kauno diena“. Kaimo gyventojų teigimu, pastarąsias tris savaites labiausiai apsemtos Svidrių, Prezidento ir Miglių gatvės. „Gyvenu Svidrių gatvėje. Problemų dėl lietaus vandens šioje vietoje buvo visą laiką, kai atsikrausčiau – nuo 2015 metų.

Per pirmąjį šių metų mėnesį pasaulyje išlydyta 155 mln. tonų plieno – 6,1 proc. mažiau nei pernai sausį, pranešė Tarptautinė plieno asociacija („Worldsteel“). Šie duomenys atspindi 64-ių valstybių, kurioms tenka apie 98 proc. visos plieno gamybos pasaulyje, juodosios metalurgijos pramonės rezultatus. Kinijoje, kuri yra didžiausia plieno gamintoja ir vartotoja, gamyba sumenko 11,2 proc. iki 81,7 mln. tonų. Plieno gamyba Europos Sąjungoje sumažėjo 6,8 proc. iki 11,5 mln.

Jau netrukus dėl paramos vystyti ir atnaujinti savo ūkius bus kviečiami kreiptis šalies smulkieji ūkininkai. Paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ bus galima teikti nuo kovo 1 d. iki kovo 31 d. Kaip ir pernai, nurodytu laikotarpiu atskirai bus priimamos ūkininkų, užsiimančių pienine galvijininkyste, paraiškos ir ūkininkų, užsiimančių kita žemės ūkio veikla, paraiškos, informuoja Nacional...

Seimo Kaimo reikalų komitetas svarstys, kokios galimos dyzelino kvotos ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms.   Komitetas trečiadienį balsuos dėl siūlymo dyzelinui 100 tūkst. litrų lubas įvesti nuo 2026 metų.

Po kelių metų turėtų kilti dyzelino ir benzino akcizai, o tai reiškia, kad kils ir kuro kainos. Tai viena iš priemonių, kuria siekiama sumažinti iškastinio kuro naudojimą ir taip kovoti su klimato krize. Visgi ūkininkams taikoma lengvata įsigyti „žaliąjį“ dyzeliną lieka, nors įsigyti jo ūkininkai galės mažiau. Žemės ūkio ministras gina šią lengvatą, tikina, kad jos panaikinimas stipriau smogtų ne patiems ūkininkams, o patiems vartotojams. Gruodį Seimui pateiktos Akcizų įstatymo pataisos.

Gavusi Lietuvos ir Lenkijos konkurencijos priežiūros įstaigų leidimus, žemės ūkio ir maisto pramonės grupė „Linas Agro Group“ užbaigė bendrovės „Agro logistic service“ įsigijimą. „Linas Agro Group“ pirmadienį pasirašė susitarimą su Jungtinės Karalystės įmone „Environmental Development Holding Limited“ dėl 100 proc. „Agro logistic service“ akcijų įsigijimo. Sandorio suma siekia 1,7 mln. eurų, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė.

Dalies žemdirbių raginamas trauktis iš posto žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako neturintis tam priežasčių. Be to, daliai ūkininkų priekaištaujant dėl ministerijos parengto Žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginio plano, ministras sako, kad jis su ūkininkais buvo derinamas.

Dalis žemdirbių toliau kritikuoja žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką bei ministerijos parengtą Žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginį planą. Žemdirbių teigimu, ministro sprendimai nėra derinami su žemdirbiais, jie naikina šalies žemės ūkį, todėl jie kartoja, kad K. Navickas turi trauktis iš posto.  Žemės ūkio tarybos atstovų teigimu, ministras klaidina teigdamas, jog strateginis planas Europos Komisijai buvo pateiktas laiku – iki gruodžio 31 dienos.

Trąšos pastaruoju metu tapo plačių politinių diskusijų klausimu, tačiau jų svarba Lietuvai daug didesnė, nei tik JAV paskelbtos sankcijos „Belaruskalij“. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, kad mineralinės trąšos yra pagrindinė dedamoji, jei norima gauti derlių. Ir nors tarptautinės institucijos spaudžia Lietuvą mažinti trąšų naudojimą žemės ūkyje, ministro teigimu, Lietuvos žemės ūkis be trąšų yra utopija.

Seimo Kaimo reikalų komitetas siūlo Žemės ūkio ministerijai kiek koreguoti tiesioginių išmokų skyrimo 2023-2027 metais tvarką, kad ji būtų palankesnė stambiesiems ūkininkams.  Šešiais balsais prieš vieną – konservatorių Andrių Vyšniauską – trečiadienį komitetas pritarė, kad išmokų lubos siektų 100 tūkst. eurų. Ši riba būtų taikoma išmokoms, skiriamoms tik pagal deklaruotus hektarus. Už hektarą mokama 80 eurų.

Kai kurie maisto produktai pernai pabrango dvigubai. Bulvių kaina 2021-aisiais, lyginant su 2020-aisiais, išaugo 120 proc., kopūstų 100 proc. Apie dar didesnį kainų šuolį kalba ir ūkininkai, kurie baiminasi, kad netekus baltarusiškų trąšų, jie gali netekti 20–30 proc. derliaus.

Žemės ūkio taryba toliau siūlo trauktis ministrui Kęstučiui Navickui. Tuo metu Žemės ūkio rūmai palaiko ministrą.   Tarybai nuo 2021-ųjų gruodžio vadovaujanti Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos vadovė Danutė Karalevičienė sako, kad toks reikalavimas išlieka.  „Neatsisakome (raginimo trauktis – BNS)“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete teigė ji.

Seimo Kaimo reikalų komitetas aptars Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metais strateginį planą.   Jame – priemonės, kaip žemės ūkis bus finansuojamas Lietuvoje ateityje.   Šiame plane, skirtingai negu anksčiau planuojama daug priemonių, susijusių su aplinkosauga, kuriai numatyta ketvirtadalis lėšų – apie milijardą eurų.  Planuojama, kad ekologinių ūkių plotai Lietuvoje iki 2027 metų pasiektų 13 proc. visų naudmenų, vietoje dabartinių 8 proc.

Lietuva nebus palikta viena su ribojimus jos eksportuotojams įvedusia Kinija, o Europos Sąjunga (ES) imasi vieningo atsako, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).  Anot jos, žemės ūkio eurokomisaras Januszas Wojciechowskis (Janušas Voicechovskis) tai užtikrino Briuselyje vykusioje Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje. Palaikymą Lietuvai išreiškė ir Vokietijos, Nyderlandų, Latvijos ir Estijos atstovai. „Kinijos vykdomos priemonės prieš Lietuvą yra politiškai motyvuotas ekonominis spaudimas.

Valstybės valdomiems melioracijos įrenginiams atnaujinti reikėtų milijardo eurų, arba vidutiniškai 66,7 mln. eurų kasmet, jeigu darbai truktų 15 metų, sako Žemės ūkio ministerijos atstovė.  ŽŪM Žemės ūkio sektoriaus finansų valdymo grupės vadovė Regina Mininienė įsitikinusi, kad 2022 metais tam reikėtų numatyti bent 2 proc. sumos – apie 20 mln. eurų, tuo metu kol kas suplanuota tik  2,88 mln. eurų.

Šiuo metu rekordiškai išaugus trąšų kainoms, ūkininkai skaičiuoja, kad kitas derlius bus gerokai mažesnis. Anot jų, ims trūkti maisto žaliavų, jos gali tapti brangesnės. Tai paveiks ir maisto kainas parduotuvėse, jos ims didėti. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sakė, kad pabrangus trąšoms ūkininkai naudos jų tik tiek, kiek ekonomiškai dar apsimokės jas pirkti ir naudoti.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako sutaręs dėl Lietuvos įmonių galimybių eksportuoti į JAV daugiau mėsos gaminių – dešrų, dešrelių, kumpio, koldūnų su kiauliena.

18 000 eurų atlyginimas popieriuje arba beveik 11 000 tūkstančių į rankas. Tokį atlyginimą pasirodo galima gauti dirbant valstybės įmonėje – Žemės ūkio ir kaimo verslo centre. Žemės ūkio ministerijai pradėjus domėtis savo įmone, įtarimų sukėlė ne tik milžiniškos sumos informacinių technologijų specialistų atlyginimams, bet ir įdarbinti vadovų vaikai ar kiti giminaičiai. Žemės ūkio ir kaimo verslo centro vadovo kėdė tuščia. Ant sienos neseniai nuimtų padėkų žymės.

Mėšlo ir kitų atliekų dujomis varomą traktorių, kuris visiškai neteršia oro sukūrė lietuviai. Anot gamintojų, jų traktorius, varomas biometanu ir elektra, yra vienintelis Lietuvoje ir pasaulyje, nes gali nepertraukiamai dirbti 12 valandų, kai kiti tokie be degalų papildymo išdirba vos porą. Pasak Aplinkos ministro Simono Gentvilo, tokia lietuvių inovacija galėtų pakeisti aplinką teršiantį ir ūkininkų naudojamą dyzeliną, kurio išdeginame net 300 milijonų litrų per metus.