žemės ūkio ministerija

Didžiausias žemės ūkio savininkas Lietuvoje iki šiol nežinomas. To priežastis – vienos žemės plotas dažnai yra valdomas nuo kelių iki keliasdešimt savininkų. Įvardyti didžiausio šalies žemės savininko negalima dėl to, kad sunku nustatyti sąsajas tarp įmonių, žiniasklaidai prieš kelis metus sakęs Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius tai patvirtina ir šiandien. „Situacija yra analogiška“, - Balsas.

Iš valstybės biudžeto išlaikomų įstaigų apetitas ekspertų konsultacijoms vis didėja – samdomiems ekspertams, konsultantams, audito paslaugoms pirkti pernai išleista 18 mln. litų. Seimo Audito komiteto surinkti duomenys atskleidžia, kad tai –  net trečdaliu daugiau nei 2010-aisiais.

Ant molinių kojų besilaikančio šiltnamių verslo bandymas susitelkti prekybininkams padvelkė monopolijos grėsme. Praėjusių metų pabaigoje „Agrolit“ kooperatyvą įsteigę šiltnaminių daržovių augintojai teigia, kad kooperacija – viena iš galimybių gelbėti byrantį šiltnamių sektorių. Augančios energetinių išteklių kainos iš rinkos išstūmė jau ne vieną šiltnamį.

Cunamio nusiaubtoje vietovėje Japonija ketina įgyvendinti futuristinio ūkio projektą, kuriame didžiąją dalį darbų atliktų robotai. Žemės ūkio ministerijos plane numatoma, kad laukus dirbs automatiškai valdomi traktoriai, o pesticidus pakeis šviesos diodai, kurie ryžius, kviečius, sojų pupeles, vaisius ir daržoves saugos tol, kol robotai sudės produkciją į dėžes.

Žemės ūkio ministerijoje bręsta idėja pastatyti milžinišką statinį – veislinės vertės nustatymo centrą. Nekantraujama panaudoti daugiau nei 40 milijonų ES fondų lėšų, rašo „Respublika“. Centro nauda esą neišmatuojama: bus galima rengti galvijų parodas–aukcionus, nustatyti jų vertę ir iš karvės dukart daugiau pieno išmelžti. Deja, ūkininkai, dėl kurių šis centras bus statomas, nusiteikę skeptiškai. Jie mano, kad toks statinys šaliai – per platus užmojis.

Spalio 18 d. dėl susiklosčiusių šeiminių aplinkybių iš užimamų pareigų atsistatydino žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas. „Tai didelis praradimas visam žemės ūkio sektoriui ir Žemės ūkio ministerijos kolektyvui“, – sakė viceministro prašymą pasirašęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. „Tikrai nuoširdžiai džiaugiuosi, kad turėjau progos su Jumis kartu kažką nuveikti Lietuvos kaimo labui.

Praėjusią savaitę Konkurencijos taryba (KT) pranešė pradėjusi tyrimą dėl galimo maisto gamintojų ir prekybininkų kartelinio susitarimo. Konkretūs maisto produktai kol kas neatskleidžiami, tačiau neneigiama, kad į tarybos akiratį pateko pieno ir duonos gamintojai bei pardavėjai. Dar praėjusiais metais žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius kreipėsi į KT dėl augančių maisto produktų kainų. „KT atsakymo negavome, rinką stebime patys, – sakė žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas.

Galvijų augintojai ragina Vyriausybę leisti kuo greičiau jiems privatizuoti vienintelę likusią valstybinę veislininkystės įmonę. Valstybei priklausančių įmonių vadovai susiję neskaidriais ryšiais su konkuruojančiomis privačiomis įmonėmis. Tokia yla iš maišo išlindo reorganizuojant AB „Marijampolės regiono veislininkystė“. Generalinė prokuratūra jau narplioja šį klasikinį valstybės turto grobstymo atvejį ir sieks sugrąžinti jai daugiau nei 1,3 mln. Lt turtą.

Gausią Europos Sąjungos (ES) paramą gaunantys ekologiniai ūkiai dygsta lyg grybai po lietaus, bet niekas nežino, kiek iš tiesų ekologiškos produkcijos jie pagamina. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ne juokais užsimojo išsiaiškinti, ar prisidengiant ekologinio ūkio sertifikatais nėra piktnaudžiaujama ES paramos lėšomis. Padidėjo pusketvirto karto Šiuo metu Lietuvoje yra sertifikuota daugiau nei 2 600 ekologinių ūkių, užimančių 150,7 tūkst. hektarų bendrą plotą.

Ūkio ministras Rimantas Žylius neigia kalbas apie ketinamas parduoti pelningas valstybės įmones ir sako, kad privatizacija ir valstybės valdomų įmonių pertvarka yra visiškai skirtingi dalykai. Valstybės valdomų 156 įmonių ataskaita rodo, kad jų pelnas nuolat didėja. 2010 metais šios įmonės Lietuvai uždirbo 150 mln. litų, o tai yra 112 mln.

Išsiskyrė Teisingumo ir Žemės ūkio ministerijų pozicijos dėl leidimo užsieniečiams parduoti žemę. Teisingumo ministerija mano, kad šiai nuostatai įgyvendinti reikia keisti Konstituciją. Tuo tarpu Žemės ūkio ministerija teigia nematanti būtinybės tai daryti. „Yra išsiskyrusios Žemės ūkio ministerijos ir Teisingumo ministerijos nuomonės ir Europos reikalų departamento.

Ungurys yra skani ir brangi žuvis. O jei Lietuvos valdininkai nusprendžia pirkti, parduoti, veisti ar ganyti juos už Europos Sąjungos (ES) pinigus – jie tampa tiesiog neįkainuojamais. Ir iškart kyla aršios interesų kovos.

Mano teisėsauga mane „saugo“ - tai perfrazuotas rusiškas lozungas iš ankstesnių laikų (lòzungas [vok. Losung], šūkis; trumpai, aiškiai išreikšta pagrindinė idėja, uždavinys, reikalavimas, principas) – „Mano milicija mane saugo“. Manau, po šio straipsnio teisėsauga saugos labiau. (žodį – saugos - rašau be kabučių!) O gal mane saugo mano Valstybė? Ar saugo? Perskaičiau žurnalisto p. Tomo Čyvo straipsnį  „Mailiaus byla“ II - sustabdyta afera? portale Balsas.

Parduotuvių lentynose ir mugėse jau galima pamatyti Kokybės ženklu paženklintų produktų, kuriems būdingas natūralumas, didesnis maistingumas ir kitos vertingos savybės.

Žemės ūkio ministerija informavo, kad gegužę vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina, palyginti su balandžiu, sumažėjo. Kodėl tuomet parduotuvėse kai kurie produktai ne pigo, o brango? Ar iš tiesų pieno produktai mūsų šalyje yra vieni brangiausių Europoje, „Respublika“ teiravosi Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjo Alberto Gapšio, rašo „Respublika“. „Lietuvoje maisto kainos aukštos, nes vidaus rinkoje dominuoja oligopolinės įmonės, jos ir diktuoja savo ...

Seimo Etikos ir procedūrų komisija gegužės 25 d. nusprendė, kad Antikorupcijos komisijos pirmininkas Kęstas Komskis pažeidė Seimo Antikorupcijos komisijos įstatymo nuostatas. Komisija, vadovaudamasi Žemės ūkio ministerijos prašymu, Lietuvos Respublikos Seimo statutu bei Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodeksu, išnagrinėjo klausimą dėl K. Komskio galimai neteisėtų veiksmų viršijant jam suteiktus įgaliojimus.

Kaip ir kiekvieną pavasarį nuo balandžio iki birželio vidurio ūkininkai deklaruoja pasėlius ir žemės ūkio naudmenas. Praėjusiais metais iš viso surinkta apie 170 tūkst. paraiškų. Šiemet, iki deklaravimo pabaigos likus mažiau nei mėnesiui, deklaruota mažiau nei pusė praėjusių metų galutinio rezultato – apie 73 tūkst. žemės valdų. Deklaruojame, kad būtume konkurencingi Europos Sąjungoje Pasėlius ir žemės naudmenas deklaruojantys ūkininkai gauna tiesiogines išmokas.

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Kęstas Komskis tvirtina, kad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kišasi ir trukdo viešųjų pirkimų aplinkybių tyrimui.

Šią savaitę Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) įvykusiame Pieno tarybos (PT), sudarytos iš pieno gamintojų, perdirbėjų ir valstybės bei mokslo institucijų atstovų, posėdyje aptarta situacija pieno rinkoje, pasidalyta susirūpinimu dėl superkamo pieno kokybės, diskutuota, ar verta keisti pieno sudėties rodiklius, tipines pieno pirkimo - pardavimo sutarties nuostatas, svarstyti ir kiti aktualūs pieno sektoriaus klausimai.

Parlamentarus šokiravo Žemės ūkio ministerijos klerkai, atsisakę pateikti dokumentus, galinčius liudyti apie valstybės lėšų iššvaistymą stambiu mastu. Seimo Antikorupcijos komisija ilgai ir bergždžiai susirašinėjo su Žemės ūkio ministerijos valdininkais, kurių buvo prašoma pateikti visus dokumentus, susijusius su ministerijos neskelbiamų derybų būdu informacijos sklaidai išleistomis lėšomis.

Seimo Antikorupcijos komisijos narys Valdemaras Valkiūnas, Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) ieškojęs dokumentų, susijusių su neskelbiamų derybų būdu informacijos sklaidai išleistų lėšų, tvirtina, kad Žemės ūkio ministerija spaudą „parėmė“ (o gal „nupirko“) gan solidžia suma: per 2008–2010 metus viešinimui skirta apie 19 mln. Lt, ketvirtį sumos sudarė šalies biudžeto lėšos. Parlamentaro duomenimis, pamečiui lėšos išsidėstytų itin netolygiai: 2008 metais – 10 mln. Lt, 2009 metais – 8 mln.

Ketvirtadienį Seimo Antikorupcijos komisijos narys Valdemaras Valkiūnas, įgaliotas komisijos pirmininko Kęsto Komskio, vyks į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) paimti dokumentų, susijusių su ministerijos neskelbiamų derybų būdu informacijos sklaidai išleistų lėšų. Anot K. Komskio, toks sprendimas priimtas po ilgo bergždžio susirašinėjimo su Žemės ūkio ministerija ir galiausiai gauto pasiūlymo patiems atvykus į ministeriją pasiieškoti informacijos.

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius neatleidžia iš darbo savo viceministro Aušrio Macijausko. Įtariamojo net dviejose baudžiamosiose bylose atleisti negalima, nes iš tos pačios Tėvynės sąjungos. K.Starkevičius įtariamajam A.Macijauskui net nesiūlo nusišalinti nuo pareigų. Bent tol, kol Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroras paskelbs savo išvadas.

Dėl gerokai išaugusių pašarinių grūdų ir pašarų kainų grūdų perdirbėjai, paukščių ir kiaulių augintojai Vyriausybės yra paprašę laikinai nereikalauti importo muitų grūdams iš ne ES šalių. Žemės ūkio ministerijos teigimu, Briuselio atsakymas dėl leidimo bus negreit. Tačiau patys ūkininkai jau abejoja, ar muitų suspendavimas padės. Esą vienintelė išeitis gali būti mėsos branginimas.

Žemės ūkio viceministro Aušrio Macijausko baudžiamosios bylos tyrėjų akiratyje– painūs konservatorių veikėjų keliai į aukštas pareigas valstybės tarnyboje. Per dvejus darbo Žemės ūkio ministerijoje metus viceministras A.Macijauskas spėjo pakliūti net į du Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pradėtus ikiteisminius tyrimus ir mįslingas istorijas apie draugų bei giminaičių netikėtus karjeros šuolius.

Bus kreipiamasi į Europos Komisiją (EK) dėl draudimo užsieniečiams įsigyti žemės ūkio ir miškų paskirties žemės Lietuvoje iki 2014 m. Švietimo ir mokslo ministro liberalo Gintaro Steponavičiaus teigimu, už tokį sprendimą balsavo tik konservatorių ministrai, bet ir to užteko.

Žemės ūkio viceministrui Aušriui Macijauskui pateikti įtarimai. Dėl galimo piktnaudžiavimo. Ir štai viešo asmens viceministro reakcija į viešą klausimą, ar tikrai jam pateikti įtarimai. Reakcija tokia - o iš kur jūs sužinojote? Lygiai tokia pati reakcija būtų, jei įtarimai būtų pateikti kokiam nors kitam viešam asmeniui. O iš kur jūs, žmonės, gyventojai, piliečiai, visuomene, sužinojote? O kodėl taip elgiamasi? Nes mes, eiliniai gyventojai, pašaukti NEŽINOTI.

Aiškėja, kad pernai kilus skandalui dėl mailiaus bylos (dėl bandymo apgaule gauti 22,5 mln. litų iš ES fondų) Žemės ūkio ministerija skubiai (per savaitę) ir ne konkurso būdu su žiniasklaida sudarė sutarčių už maždaug 2 mln. litų. Sutapimas, triukšmas dėl byloje minimo konservatorių žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus žiniasklaidoje iškart nutilo. Kaip tie 2 mln.

Administracinių ginčų komisija nusprendė, jog Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) sprendimas neskirti Europos Sąjungos (ES) paramos pareiškėjams, norėjusiems vystyti žaliosios energetikos projektus, prieštarauja teisės normoms ir faktinėms aplinkybėms.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį vetavo įstatymus dėl alkoholinių gėrimų prekybos pratęsimo iki vidurnakčio ir dėl stipriojo alkoholio akcizų sumažinimo. Prezidentės teigimu, sumažinti alkoholio akcizai dar labiau padidintų biudžeto deficitą – valstybė netektų 100 mln. litų pajamų. Tai reikštų, kad tokia pačia suma būtų paremta alkoholio pramonė. „Nepritariu atviram interesų grupių lobizmui.

Ekologinė žemdirbystė šalyje plėtojama jau 20 metų. Tačiau kol kas didelio proveržio nėra. Iš pradžių tokių ūkių nuolat daugėjo, o pastaraisiais metais ėmė netgi mažėti. Plėtra sustojo Per nepriklausomybės laikotarpį sertifikuotų ekologinių ūkių nuosekliai daugėjo. Didžiausio šuolio sulaukėme Lietuvai tapus ES nare, kai šią žemės ūkio kryptį imta gausiai remti tiesioginėmis išmokomis.

Maždaug pusšimtis ES paramos negavusių žaliąją energetiką norėjusių plėtoti asmenų apskundė Žemės ūkio ministeriją teismui. Mat ministerija praėjusį mėnesį atmetė visus – beveik 200 – projektų, pagal kuriuos Lietuvos kaimuose už Briuselio pinigus ketinta statyti vėjo, vandens ir saulės jėgaines, praneša LTV „Panorama“. Vėjo jėgainę Biržų rajone pasistatęs ūkininkas sako, kad dar pavasarį Nacionalinei mokėjimų agentūrai pateikė paraišką pagal Kaimo plėtros programos priemonę „Perėjimas prie n...

Atsinaujinančios energetikos projektams negavę žadėtos paramos, ūkininkai ir kaimo verslininkai kreipėsi į teismą, reikalaudami iš naujo svarstyti jų atmestas paraiškas. Verslo žlugdymu ir atsinaujinančios, žaliosios energetikos stabdymų vadinama Žemės ūkio ministerijos veikla  skirstant Europos Sąjungos paramą, pagal Kaimo plėtros programą 2007 – 20013 metams.

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) primena, kad dar nesibaigė terminas teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) miškų įveisimo priemones. Jas teikti galima  iki šių metų lapkričio 30 d. O kad paraiška užtikrintų paramą, NMA specialistai atkreipia dėmesį į dažniausiai daromas klaidas pildant paraiškas.

Ūkininkai ar miškininkai, norintys sužinoti, ar jų ūkiai atitinka visus ES paramai gauti  keliamus reikalavimus ir nesibaimindami laukti tikrintojų, pagalbos gali kreiptis į Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) akredituotus konsultantus. Profesionalūs konsultantai atvykę į ūkį  įvertins realią padėtį ir, jei ras kokių trūkumų, patars, kaip juos ištaisyti. Išlaidos už šias konsultacijas žemės ir miško ūkio valdytojams didžiąja dalimi gali būti kompensuojamos ES paramos lėšomis.

Edmundo Pupinio vadovaujamas Seimo Kaimo reikalų komitetas pritarė Žemės ūkio ministerijos parengtai pozicijai iki 2014 m. gegužės 1 d. pratęsti draudimą užsieniečiams įsigyti Lietuvoje žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemę. Tai nutarta trečiadienį vykusiame Kaimo reikalų komiteto posėdyje, kuriame buvo svarstoma Lietuvos pozicija dėl pereinamojo laikotarpio, kuriuo draudžiama užsieniečiams įsigyti mūsų šalyje žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemę, pratęsimo.

Žemės ūkio ministerija siūlo iki 3,5 proc. tiesioginių išmokų (TI) nukreipti probleminiams žemės ūkio sektoriams paremti. „Šiuo metu esama TI mokėjimo schema nėra palanki gyvulininkystės ūkiams. Savo laiku, prieš šešerius metus įstojus į ES, ji buvo ir efektyvi, ir naudinga. Tačiau šiandien ji jau yra morališkai pasenusi: pagal referencinius istorinius laikotarpius išmokas dabar gauna nebūtinai gyvulininkystę plėtojantys ūkiai. Naujai įveisusieji bandas minėtos paramos negauna.

Kaip informuoja VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro generalinio direktoriaus pavaduotoja Birutė Martuzevičiūtė, iš viso šiemet pateiktos 172 065 paraiškos, bendras įbraižytų laukų skaičius siekia 1 136 607, bendras deklaruotas plotas –2 687 269,59 ha. Vidutinis deklaruotų pasėlių plotas – 15,62 ha.

Liepos  2 dieną  Dotnuvoje (Kėdainių r.) baigėsi žemės ūkio technologijų paroda „Agrovizija 2010“, kurią rengia Lietuvos augalų apsaugos asociacija, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Žemdirbystės institutas,  Lietuvos ūkininkų sąjunga ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba. Renginio rėmėjai - Žemės ūkio ministerija ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondas.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasigirdo kalbos apie diskusijoje tarp valdančiosios koalicijos partnerių kilusią idėją siūlyti Vyriausybei padidinti žemės mokestį ir tokiu būdu surinkti į biudžetą papildomų lėšų. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius teigia, kad niekas nesvarsto tokios minties. Žemdirbių savivalda šią savaitę išreiškė savo nepritarimą žemės mokesčio padidinimui.

Žemės ūkio ministerija informuoja, kad su Europos Komisija derina klausimą dėl išlygos Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms taikymo Lietuvai, t. y., kad nebūtų taikomas paramos sumažinimas (1 proc. už kiekvieną pavėluotą darbo dieną) tiems pareiškėjams, kurie dėl iškilusių techninių kliūčių negalėjo deklaruoti žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų iki šių metų birželio 15 dienos.

Pastaruoju metu į Žemės ūkio ministeriją kreipiasi ne vienas kaimo gyventojas, neturintis žemės ir neūkininkaujantis, tačiau ketinantis dirbti su verslo liudijimu arba kurti savo mažą įmonę: kepti pyragus, gaminti baldus ir kt. Žmonės domisi, ar norint gauti ES paramą, būtina tapti ūkininkais.

Pastaruoju metu mokėjimo prašymai ėmė klaidžioti – užuot pristačius juos į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) teritorinius skyrius, jie paštu siunčiami į Vilnių. Tokių klaidų pasekmė – mokėjimo prašymai gali būti įvertinti vėliau, vadinasi, ūkininkas ar kitas asmuo vėliau gaus ir paramą.

Žemės ūkio ministrą stebina teisėsaugos institucijų lėtapėdiškumas tiriant įvairias aferas, kai nusikaltėliai bando pasisavinti milijonus iš Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto. Žemės ūkio ministerija užkirto kelią itin stambaus masto aferai, kai giminystės ryšiais susiję asmenys per 7 įmones užsimojo pasisavinti 22,5 mln. litų žuvininkystės projektams skirtos ES paramos.

Žemės ūkio ministerija, siekdama mažinti valdymo išlaidas ir efektyviau naudoti finansinius išteklius, pertvarko vidaus ir jai pavaldžių institucijų įstaigų struktūrą. Per dvejus metus planuojama atleisti apie 900 darbuotojų. Tokiu būdu numatoma sutaupyti milijonines valstybės biudžeto lėšas. Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius patikino, jog tokie pertvarkymai šalies žemdirbiams teikiamoms paslaugoms neigiamos įtakos neturės.

Į Žemės ūkio ministeriją kreipiasi ne vienas kaimo gyventojas, planuojantis statyti vėjo jėgainę ir norintis sužinoti, kokie yra jų statybų reikalavimai, kokia parama gali būti skiriama. Būsimuosius alternatyvios energijos gamintojus taip pat domina ir vėjo jėgainių kaina.

Valstybinė augalų veislių vertinimo komisija pritarė, kad 89 naujos (14 iš jų sukūrė Lietuvos selekcininkai) itin gera ūkine verte ir kitomis vertingomis savybėmis išsiskiriančios augalų veislės būtų įrašytos į Nacionalinį augalų veislių 2010 m. sąrašą. Yra iš ko rinktis Nacionaliniai augalų veislių sąrašai sudaromi visose ES valstybėse.

Patvirtinta Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programos 2010-2013 metų strategija, siekianti įdiegti vaikams supratimą apie teigiamą vaisių ir daržovių vartojimo poveikį sveikatai. Taip pat šia programa siekiama moksleiviams sudaryti galimybes daugiau valgyti vaisių ir daržovių, įprasminti sveiką gyvenseną, kad palaipsniui ji taptų įpročiu ir gyvenimo norma.

Nacionalinė mokėjimo agentūra Apsodinti mišku tiek žemės ūkio paskirties, tiek apleistą ar nenaudojamą žemę tampa vis populiariau. Apie tai liudija gausėjančios pareiškėjų, siekiančių paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, gretos.