žemės mokestis

Šiemet itin smarkiai išaugus žemės mokestinei vertei, o kartu ir žemės mokesčiui, Seimo Kaimo reikalų komitetas siūlo ministerijoms tobulinti mokesčio skaičiavimą.  Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad Aplinkos, Žemės ūkio bei Finansų ministerijos turi išanalizuoti komiteto pasiūlymus ir apsvarstyti galimybę tobulinti Žemės mokesčio įstatymą.

Lapkričio 15 d. – paskutinė diena susimokėti Žemės mokestį. To dar nėra padarę šimtai tūkstančių Lietuvos gyventojų, primena Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). VDI informuoja, kad likus dienai iki žemės mokesčio termino, 481 tūkst. žemės savininkų (62 proc.) sumokėjo 34 mln. eurų (57 proc.). Likusieji 296 tūkst. žemės savininkų mokestį, apie 25 mln. eurų, sumokėti turėtų iki rytojaus –  lapkričio 15 d., rašoma pranešime žiniasklaidai.

Tūkstančiai šalies gyventojų iki lapkričio 15 d. privalo sumokėti žemės mokestį. To nepadarius, jau nuo ketvirtadienio Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pradės skaičiuoti delspinigius. Šiemet žemės mokestis apskaičiuotas pagal naujas jos mokestines vertes. Dėl to gyventojams teks mokėti didesnes sumas. Įsiskolinimas gali ir gerokai pabrangti, nes jo nesumokėjus, nuo pirmos dienos skaičiuojami delspinigiai, primena VMI.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad privačios žemės savininkai, prisijungę prie Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS), jau gali rasti žemės mokesčio deklaracijas už 2023 m. Nesinaudojantys VMI e. paslaugomis, deklaracijų sulauks klasikiniu paštu, o žemės mokestį reikia sumokėti iki lapkričio 15 d. 2023 m. žemės mokestis apskaičiuotas 777 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybių biudžetus sumokės apie 59 mln. eurų: apie 49 mln.

Šimtams tūkstančių Lietuvos gyventojų liko vos viena savaitė iki lapkričio 15 dienos sumokėti žemės mokestį. Šiais metais iš viso beveik 800-ai tūkstančių žemės savininkų į savivaldybių biudžetus turėtų sunešti bemaž 60-imt milijonų eurų, tai yra 20-imčia milijonų daugiau nei pernai. Šiemet mokestis padidėjo, mat po penkerių metų pasikeitė vidutinė žemės vertė, nuo kurios rinkliava ir skaičiuojama. Tiesa, yra ir tokių savivaldybių, kur mokestis pakilo daugiau nei dvigubai.

Dalis Lietuvos ūkininkų šiemet turi sumokėti dvigubai arba trigubai didesnį žemės mokestį, sako Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus. „Sulaukėme daug ūkininkų ir kaimo gyventojų nerimavimo dėl žemės mokesčio, kadangi šiais metais kai kuriems ūkininkams jis išaugo 2 ar net 3 kartus. (...) Kai kurių rajonų ūkininkus itin neramina taip ženkliai išaugę žemės mokesčiai“, – ŽŪR pranešime sako A. Svitojus.

Beveik 800 tūkst. gyventojų, turinčių privačios žemės, turėtų suklusti. Jiems lieka tik dvi savaitės tam, kad sumokėtų žemės mokestį už šiuos metus.  Šiemet žemės mokestis apskaičiuotas pagal naujas jos mokestines vertes. Dėl to gyventojams teks mokėti didesnes sumas. Žemės mokestis mokamas vieną kartą per metus, tačiau nesumokėjus jo laiku, prieš skolininkus gali būti imtasi tam tikrų priemonių.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad privačios žemės savininkai, prisijungę prie Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS), jau gali rasti žemės mokesčio deklaracijas už 2023 m. Žemės mokestį reikia sumokėti iki lapkričio 15 d., rašoma VMI pranešime. Didžiąją dalį gyventojų apie mokėtiną sumą VMI informuos tiesiogiai gyventojų nurodytu el. paštu.

Privačios žemės savininkai prisijungę prie Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS) jau gali rasti žemės mokesčio deklaracijas už 2023 m.  Apie tai ketvirtadienį praneša Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Žemės mokestis mokamas vieną kartą per metus, tačiau nesumokėjus jo laiku, prieš skolininkus gali būti imtasi tam tikrų priemonių. Įsiskolinimas gali ir gerokai pabrangti, nes jo nesumokėjus, nuo pirmos dienos skaičiuojami delspinigiai.

Vilniaus rajono taryba po pateikimo pritarė siūlymui 50 proc. mažinti žemės mokestį ūkininkams, kurie 2023 metais deklaravo žemės ūkio pasėlius. Pasak rajono mero Roberto Duchnevičiaus, taip norima padėti rajono ūkininkams, kuriems besitęsusi sausra sukėlė nemažai nuostolių.  „Sveikinu tarybos nario iniciatyvą.

Registrų centras atliko kasmetinį visos Lietuvos žemės sklypų masinį vertinimą ir nustatė žemės sklypų vidutines vertes. Patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymu šios vertės nuo šių metų sausio 1 dienos naudojamos žemės sklypų mokesčiams apskaičiuoti, rašoma pranešime spaudai. Registrų centras šalies žemės sklypų masinį vertinimą atlieka kiekvienais metais.

Ne paslaptis, kad Lietuvos gyventojai susiduria su daugybe įvairių mokesčių – pajamų, nekilnojamojo turto, pridėtinės vertės mokesčiais ir pan. Kiekvienais metais mokėti reikia ir už privačią žemę, o tarifus nustato kiekviena savivaldybė individualiai. Vis dėlto kai kuriems kyla klausimas dėl žemės mokesčio pagrįstumo, mat ne visi žino, kam jis reikalingas, kam šie pinigai būna skiriami ir kodėl gyventojai turi mokėti savivaldybei už nuosavą žemę.

Dėl įvairių priežasčių žemės mokesčio, viršijančio penkis eurus, laiku nesumokėjo 160 tūkst. jos turėtojų, sako Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovė.  „Vakar dienos duomenimis, laiku nesumokėjo 160 tūkst. mokesčių mokėtojų. Jiems pagal nustatytą grafiką pradedami siųsti priminimai“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narius informavo VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.

Daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos gyventojų laiku nesumokėjo žemės mokesčio. Nesudarę sutarties dėl mokesčio mokėjimo atidėjimo, jie turės mokėti baudas ir delspinigius, o nepriemokos galės būti išskaitomos nuo sąskaitos net neatsiklausus žmogaus. Kaip informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), beveik 511 tūkst. žemės savininkų laiku sumokėjo apie 31,7 mln. eurų žemės mokesčio: 499 tūkst. gyventojų (25,5 mln. eurų) ir 12 tūkst. įmonių (6,2 mln.

Šimtai tūkstančių šalies gyventojų kiekvienais metais turi sumokėti žemės mokestį. Antradienį Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) daugybei gyventojų išsiuntė pranešimus apie suformuotą preliminarią mokesčio deklaraciją. Laiku nesumokėjus mokesčių ir nieko nesiėmus, VMI galės skaičiuoti delspinigius ir mokėtiną sumą išieškoti.

Daugelis žemės turinčių gyventojų kasmet moka žemės mokestį, kurio dydis priklauso nuo jos vertės ir mokesčio tarifo. Skirtingus jo dydžius nustato savivaldybės, kuriose žemė yra, o vertę – Registrų centras. Šią savaitę ši valstybės įmonė paskelbė naujas vertes, pagal kurias bus apmokestinama žemė. Kai kur jos išaugo iki 78 proc. Maždaug tiek kai kam gali išaugti ir žemės mokesčio suma.

Nekilnojamo turto (NT) vystytojai prognozuoja, kad būsto kainos ir toliau augs. Anot jų, kitais metais už būstą gali tekti mokėti jau 15 tūkst. eurų daugiau. Tai lems statybų kaštų augimas, vis kylantys darbuotojų atlyginimai ir žemės įstatymo pakeitimo projekto mokesčiai. Tuo metu ekonomistai ir NT specialistai tikina, reikalinga didesnė pasiūla ir NT mokesčiai, kurie atvėsintų, kai kurių pirkėjų norą įsigyti jau antrą ar trečią būstą.

Antradienį buvo išsiųsti pirmi priminimai gyventojams, nesumokėjusiems žemės mokesčio, informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Iki gruodžio 9 d. planuojama išsiųsti apie 50 tūkst. pranešimų žemės savininkams, kurių bendra mokesčio nepriemokos suma – 4 mln. eurų. Priminimai bus siunčiami dalimis per Mano VMI, o e. paslaugomis nesinaudojantiems – klasikiniu paštu. Primename, jog greičiausias būdas sužinoti mokesčio sumą ir iš karto sumokėti – per Mano VMI.

Pirmadienis buvo paskutinė diena sumokėti žemės mokestį. Vis dėlto daugiau kaip 200 tūkst. gyventojų to nepadarė. Jų atžvilgiu Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) imasi priemonių: skaičiuos delspinigius, pinigus nuskaitys nuo sąskaitų. VMI duomenimis, žemės mokesčio laiku nesumokėjo 217,6 tūkst. gyventojų ir 2,7 tūkst. įmonių (756 tūkst. eurų). Gyventojai liko nesumokėję 7,9 mln. eurų mokesčio, o įmonės – 0,756 mln. eurų.

Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad beveik 500 tūkst. žemės savininkų laiku sumokėjo apie 31,4 mln. eurų žemės mokesčio: 487 tūkst. gyventojų (25,6 mln. eurų) ir 11 tūkst. įmonių (5,8 mln. eurų). 65 tūkst. savininkų (4,2 mln. eurų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, jog daugiau kaip 266 tūkst. privačios žemės savininkų jau sumokėjo žemės mokestį: 1,8 mln. eurų sumokėjo įmonės ir 12,6 mln. – gyventojai. Laiku nesumokėjus mokesčio, VMI jį gali pati nurašyti su delspinigiais. 453 tūkst. mokesčių mokėtojų (25,8 mln. eurų) žemės mokesčiui sumokėti liko dar savaitė laiko – iki lapkričio 15 d. Mokesčio nesumokėjo dar 444,5 tūkst. gyventojų ir 8,9 tūkst. įmonių.

Nuo ketvirtadienio privačios žemės savininkai jau gali sužinoti mokėtiną žemės mokesčio sumą už 2021 m. ir iš karto ją apmokėti. Elektroninėmis paslaugomis nesinaudojantys žemės mokesčio deklaracijų sulauks įprastu paštu iki lapkričio mėnesio pradžios. Žemės mokestį šiais metais reikia sumokėti iki lapkričio 15 d., primena Valstybinė mokesčių inspekcija. Kiek ir kam reiks mokėti Šiemet žemės mokestis apskaičiuotas 719 tūkst.

Nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimas yra mažiausiai kenksmingas ekonomikos plėtrai, iš šių mokesčių gautos pajamos gali sustiprinti savivaldybes ir pristabdyti būsto kainų augimą. Apie tai diskutuota trečiadienį vykusioje Mokestinių lengvatų peržiūros tarpinstitucinės darbo grupės susitikime.

Pasibaigus žemės mokesčio sumokėjimo terminui, paaiškėjo, kad iš viso jį sumokėjo 71 proc. žemės savininkų, o beveik trečdalis liko skoloje. Į savivaldybių biudžetus surinkta apie 30 mln. eurų: 25 mln. eurų sumokėjo gyventojai ir apie 5 mln. eurų – įmonės, informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Mokesčio nesumokėję asmenys iki 2021 m. vasario 28 d. tai gali padaryti be delspinigių.  Žemės mokestis šiais metais buvo apskaičiuotas 704,7 tūkst.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad daugiau kaip 335 tūkst. gyventojų ir įmonių jau sumokėjo 17,6 mln. eurų žemės mokesčio, kurio terminas lapkričio 16 d.  2020 m. mokestis apskaičiuotas 704,7 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybių biudžetus sumokės 39,4 mln. eurų: apie 33,2 mln. eurų gyventojai ir apie 6,2 mln. eurų įmonės.  „Šiais metais aktyviausiai žemės mokestis mokamas Vilniaus, Kauno ir Panevėžio miestuose bei Kauno rajone.

Prasidėjus žemdirbių protestams ir jų traktoriams pasiekus miestų gatves, parlamentarai neišdrįso pritarti Vyriausybės pasiūlymui mažinti jiems taikomą žemės mokesčio lengvatą. Šiuo metu žemės mokestis taikomas fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti privati žemė, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas. Savivaldybės pačios nustatyto mokesčio tarifą, kuris gali svyruoti nuo 0,01 proc. iki 4 proc. žemės mokestinės vertės.

Valstybinė mokesčių inspekcija ragina suskubti privačios žemės savininkus susimokėti žemės mokestį. Gyventojai tam padaryti dar turi tris savaites. Pavėlavusiems sumokėti bus skaičiuojami delspinigiai, rašoma pranešime spaudai. Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad privačios žemės savininkams apskaičiavo už 2019 metus mokėtiną žemės mokestį bei šiandien pateikė žemės mokesčio deklaracijas VMI Elektroninio deklaravimo sistemoje deklaravimas.vmi.

Antradienį po pateikimo Seimas pritarė Vyriausybės teiktoms Žemės mokesčio įstatymo pataisoms. Joms įsigaliojus už žemės ūkio paskirties žemę reikės mokėti daugiau. Už didesnį žemės apmokestinimą balsavo 55 Seimo nariai, 9 buvo prieš, o 45 susilaikė. Dabar įstatymo projektas bus svarstomas komitetuose, o vėliau už jį dar du kartus turės būti balsuojama plenariniame posėdyje. Įstatymas įsigalios, jeigu jį pasirašys prezidentas.

Seimas nenaikins lengvatinio žemės mokesčio turintiems daugiau kaip 500 hektarų dirbamos žemės. Sprendimas antradienį priimtas vieno balso persvara. Seimas po pateikimo nepriėmė svarstyti tokios Žemės mokesčio įstatymo pataisos, kurią parėmė beveik 20 Seimo narių, priklausančių beveik visoms frakcijoms. Tarp jų buvo ir Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja „valstietė“ Rima Baškienė. Už tai, kad pataisas Seimas svarstytų, balsavo 47, prieš ir susilaikė po 24 parlamentarus.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) praneša, kad 21,5 tūkst. gyventojų laukia džiugi metų pradžia. Informuojama, kad mokesčių administratorius 2018 m. pradžioje gyventojams grąžins žemės mokesčio permokas, kurios susidarė savivaldybių taryboms pritaikius papildomas lengvatas. Perskaičiavus žemės mokestį 10-tyje savivaldybių, gyventojų sąskaitas be jokių papildomų prašymų pasieks apie 400 tūkst. eurų.

Žemės mokesčio mokėtoju tampate, kai tik turite žemės. Už ją Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) reikėjo susimokėti iki lapkričio 15 dienos. Tą pamiršo padaryti dar ketvirtadalis gyventojų. VMI informuoja, kad šiuo metu už 2017 m. iš viso žemės savininkai sumokėjo beveik 25 mln. eurų žemės mokesčio. Iš jų beveik 21 mln. sumokėjo apie 507 tūkst. gyventojų, dar 4 mln. – bendrovės ir kt. juridiniai asmenys.

Skęstantys ūkininkai skaičiuoja ne tik milžiniškus derliaus nuostolius, bet ir keliskart labiau nei kainos parduotuvėje kylančius žemės mokesčius. Tiesa, ūkininkus labiau pykdo ne jų dydis, bet panaudojimas. Esą kasmet savivaldybės surenka dešimtis milijonų eurų žemės mokesčio, o šuos pinigus iššvaisto kitoms, visiškai su žeme nesusijusioms reikmėms.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) įspėja apie gyventojams siunčiamas trumpąsias SMS žinutes, kuriose nurodoma sumokėti Žemės mokestį į pateiktą sąskaitą. Kaip trečiadienį pranešė VMI, į Vilniaus mokesčių inspekcijos padalinį atvyko moteris, kuri darbuotojui nurodė gavusi SMS žinutę su mokėtina Žemės mokesčio suma bei sąskaitos numeriu. Patikrinus gyventojos deklaracijas paaiškėjo, jog Žemės mokesčio jai mokėti nereikės.

Vyriausybė pritarė Žemės mokesčio įstatymo pataisoms, kad žemės mokesčiu nebūtų apmokestinami žemės sklypai, nuosavybės teise priklausantys tradicinėms ir kitoms valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams. Seimui priėmus pataisas, apskaičiuojant žemės mokestį už 2016 metų ir vėlesnius mokestinius laikotarpius visos tradicinės ir kitos valstybės pripažintos religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai bus traktuojamos vienodai, t. y. nemokės žemės mokesčio.

Finansų ministerijai (FM) siūlant nuo žemės mokesčio atleisti visas Lietuvoje veikiančias religines bendruomenes, Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis tv3.lt sakė, kad to laukta jau dešimtmetį ir pagaliau Bažnyčia galės išsilaisvinti nuo įtampos, kurioje gyveno iki šiol. „Tai būtų labai geras žingsnis, to laukėme daugiau nei 10 metų.

Valdžia jau linksta pripažinti, kad Žemės mokesčio įstatyme įtvirtinta norma, pagal kurią nuo žemės mokesčio už nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus atleidžiamos tik katalikiškos religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai, yra diskriminacinė, todėl panaikinti tokią nelygybę turėtų nuo kitų metų pradedama taikyti išimtis ir kitoms tradicinėms religinėms organizacijoms.

Pirmadienis – paskutinė diena, kai žemės savininkai turi sumokėti žemės mokestį. Valstybinė mokesčių inspekcija gyventojams, kurie laiku nesusimokės, skaičiuos delspinigius. Tie žemės savininkai, kurie iki šiol negavo popierinių deklaracijų, turėtų kreiptis į artimiausią mokesčių inspekcijos poskyrį. Šiais metais žemės mokesčio mokėtojai į savivaldybių biudžetus turėtų sumokėti apie 78 mln. litų.

Šiemet žemės savininkai ir ūkininkai turės plačiau atverti pinigines. Kai kuriuose rajonuose žemės ūkio paskirties žemės mokestis ūgtelėjo iki trečdalio, o valstybinės žemės nuomos – net kelis kartus. Jau pernai nuogąstauta, kad žemės mokestį pradėjus skaičiuoti nuo vidutinės rinkos vertės, mokesčiai stipriai kirs per kišenę. Tačiau, išskyrus pavienius atvejus, žemės mokestis drastiškai neišaugo.

Birutė Slavinskienė Šiemet dar nemokėjote žemės mokesčio? Pamatę savo žemės mokesčio deklaraciją galite nemaloniai nustebti. Gali būti, kad mokestis už žemę, palyginti su pernai pateikta deklaracija, bus kur kas didesnis.Tiesa, ne visur – Šilalės gyventojai už žemę šiemet mokės gerokai mažiau. Kad mokestis už žemę kasmet didėja, patvirtino vos 4 arų namų valdą miesto centre turinti tauragiškė. Užpernai ji už žemę mokėjo 33 litus, pernai – 42 Lt, o šiemet – jau 63 Lt.

Tomas Kavaliauskas, Lidija Jankauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Verslą ir gyventojus pasiekė deklaracijos su paskaičiuotu žemės mokesčiu. Šis, priklausomai nuo savivaldybės, šiemet iki penktadalio didesnis. Kaip ir ankstesniais metais, daugiausiai teks mokėti apleistų žemių savininkams. Mokesčiai penktadaliu augs kasmet iki 2017 m. Pakruojo rajono ūkininkas iki šiol už žemę mokėjęs kelias dešimtis litų, šiemet nustėro gavęs deklaraciją su kelių šimtų mokesčiu.

Žinių radijas Žemės savininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas Kęstutis Mozeris sako, kad žemės mokestis ateityje tik didės. Šiais metais mokesčio už žemę tarifas nepasikeitė, bet už ją teks mokėti daugiau. Kartais - net dvigubai. Kęstutis Mozeris sako, kad mokestį išpūtė sklypo mokestinė vertė. „Sklypo vertė dabar skaičiuojama ne nuo vadinamosios nominaliosios vertės, kuri iš tiesų buvo simbolinė, o pagal rinkos vertę. Ir pirmus metus mes mokėjome 20 procentų tos vertės.

Vida Tavorienė Pernai į savivaldybių biudžetus turėjo subyrėti 3,5 mln. litų apleistos žemės mokesčio, o iš viso Lietuvoje žemės mokesčio apskaičiuota 64,5 mln. litų. Tačiau kai kurie gyventojai nė nemano jo mokėti. Žemės savininkų nuogąstavimai, kad pernai pakeista žemės mokesčio skaičiavimo tvarka stipriai kirs per kišenę, iš dalies subliuško. Daugeliui žemės mokesčiai drastiškai neišaugo, o kai kur – net sumažėjo. Kol kas nesiskundžia ir žemių savininkai, daugiau sumokėję už apleistas žemes.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) informuoja, kad nuo šių metų įsigaliojus naujoms Žemės mokesčio įstatymo (ŽMĮ) nuostatoms, nustatyti vėlesni žemės mokesčio deklaracijų pateikimo mokėtojams ir šio mokesčio sumokėjimo terminai.

Vyriausybė trečiadienį nutarė iki kitų metų pradžios atidėti tvarką, pagal kurią sodininkai, norintys sodų bendrijose įsigyti žemę, kuri įsiterpia tarp kitų sklypų ir negalima suformuoti naujo sklypo, būtų turėję mokėti gerokai brangiau. „Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, Vyriausybė nutarė atidėti žemės vertinimą pagal jos vertę iki 2014 metų sausio 1 dienos. Iki to laiko sodų bendrijose bus galima įsigyti žemę, kurioje negalima suformuoti atskirų naujų sklypų, pigiau.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Bronius Bradauskas tvirtina, kad dar šiandien arba vėliausiai pirmadienį bus įregistruotos įstatymo pataisos, kuriomis siekiama sustabdyti daugelio žmonių pasipiktinimą sukėlusios naujos žemės mokesčio tvarkos galiojimą, rašo „Vakarų Ekspresas“. Priežastis – toks mokestis kai kuriems savininkams padidėjo net dešimtis kartų.

 Arnas Mazėtis, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Savivaldybės iš žemės mokesčio šįmet tikisi daugiau pajamų. Pernai valdininkai nustatė naujus mokesčių tarifus, kurie daugeliu atvejų didesni nei anksčiau. Tačiau teisininkai tikina, kad naujieji tarifai neteisėti, o gautas sąskaitas savininkai gali ginčyti teisme, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba. Sostinės Žvėryno rajone gyvenantys žmonės metų pabaigoje gali sulaukti stulbinamų žemės mokesčio sąskaitų.

Neabejojama, kad nuo sausio 1-osios įsigaliojusiame Žemės mokesčio įstatyme žiojinčios spragos sukels sąmyšį ne tik tarp mokesčių mokėtojų, bet ir savivaldybių ižduose. Žemės savininkų ir investuotojų kritikos neišgirdo nei senoji, nei naujoji valdžia - įstatymas įsigaliojo taip ir nepakeitus specialistų ryškiai pažymėtų vietų, rašo "Lietuvos žinios". Pagal naująją tvarką nustatyti žemės mokesčio tarifą 0,01-4 proc. nuo vidutinės žemės rinkos vertės privalo savivaldybės.

Siūloma metams, iki 2014 metų sausio 1 d., atidėti Žemės mokesčio įstatymo naujos redakcijos įsigaliojimą. Tokį Žemės mokesčio įstatymo pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratas Bronius Bradauskas. Jo nuomone, tai leistų pašalinti įstatymo spragas ir priimti jo įsigaliojimui reikalingus teisės aktus.

Sostinės taryba patvirtino naujus žemės mokesčio tarifus, galiosiančius 2013 metais. Gyvenamosios žemės sklypams Vilniuje bus taikomas 0,3 proc. tarifas. Šiek tiek didesnis tarifas – 0,4 proc., – bus taikomas komercijai, pramonei ir sandėliavimui naudojamai žemei. 3 proc. tarifas nustatytas nenaudojamos žemės sklypams. Šie tarifai skaičiuojami nuo sklypo vidutinės rinkos vertės. Nauji tarifai keičiami, nes tai numato Seimo priimtas įstatymas.