žemė

Esame matę daug Mėnulio ir Žemės nuotraukų iš kosmoso, bet susidaryti tikrovišką įspūdį apie jų dydį ir atstumą tarp jų  yra gana sunku. Laimė, gali padėti ši nuotrauka, kurioje išlaikytos visos dydžio ir nuotolio proporcijos.

Pirmadienį Kinijos pietuose esančiame Gvangsi džvangų autonominiame rajone liūčių ir uraganinio vėjo sukeltos nuošliaužos aukomis tapo 20 darbininkų. Tai pranešė naujienų agentūra „Xinhua“. Tragedija įvyko Lodziano kaime, kuris yra netoli turistų lankomo Guilino miesto. Savaitgalį šiame rajone pliaupė smarkios liūtys.

Gegužės antrosios orai Kelmės rajone labiau priminė viduržiemį negu pavasarį. Snigo dideliais kąsniais, smarkiai, pūtė stiprokas vėjas. Nors laikėsi teigiama temperatūra, sniegas neskubėjo tirpti. Bene smarkiausiai snigo Kražių, Pakražančio seniūnijose. Kražių seniūnas Vaclovas Andrulis pasakojo, jog Karklėnų, Pašilės pusėje sniego storis siekė 25— 30 centimetrų. „Teko važiuoti ta kryptimi. Žvyrkelis sunkus, nors jau buvome nulyginę. Ir darbas, ir išlaidos — perniek.

Sužinoję apie valstybės rengiamus projektus verteivos dažniausiai skubiai superka numatytose projektų teritorijose žemę, o paskui iš valstybės reikalauja 10–20 kartų didesnių sumų. Valstybei nusprendus įgyvendinti svarbius projektus neretai kildavo sunkiai išsprendžiamų ginčų dėl žemės paėmimo.

Baltijos agroverslo instituto užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa „Gyventojų nuomonė apie leidimą užsieniečiams pirkti žemę Lietuvoje“ parodė, kad leidimą leisti pirkti žemę užsieniečiams palaiko vos 22 proc. apklaustųjų. Didžioji dalis Lietuvos gyventojų užsieniečių, šeimininkaujančių Lietuvos žemėse, matyti nenori. Taip pasisakė 65 proc. apklausos dalyvių. Tie, kurie leistų užsieniečiams įsigyti žemių Lietuvoje, argumentuoja savo nuomonę ekonomine nauda.

Vakar Seime ypatingos skubos tvarka mėginta prastumti Miškų įstatymo pataisas, kurios privačių miškų savininkams leistų statytis giriose namus ir apsitverti sklypus tvoromis. Tačiau Seimo Socialdemokratų partijos frakcija paprašė chaotiškai vykusį svarstymą nutraukti ir padaryti pertrauką iki ketvirtadienio. Piketuotojai gynė skirtingus interesus Vakar nuo ankstyvo ryto prie Seimo piketavo dviejų stovyklų, suinteresuotų Miškų įstatymo pataisomis, atstovai.

Vyriausybė užsimojo pusdykiai išpirkti miestuose sovietmečiu nacionalizuotą žemę ir ją brangiau pardavusi atkurti teisingumą – atsiskaityti su grąžintinų žemės sklypų savininkais. Seime toliau skinasi kelią Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisos, kurioms audringai priešinasi žemės savininkai. Jie ragina politikus susivokti, nes už miestuose nusavintą žemę valstybė gyventojams sumokės grašius, o ją parduos už milijonus.

Į Žemę panašios planetos gali skrieti maždaug aplink 1 iš 37 – 1 iš 70 nakties danguje matomų į Saulę panašių žvaigždžių. Šie duomenys leidžia manyti, kad mūsų galaktikoje gali būti milijardai į Žemę panašių planetų, teigia tyrėjai. Nauji skaičiavimai remiasi duomenimis iš „Kepler“ kosminio teleskopo, vasarį pasaulį nustebinusio žiniomis apie daugiau kaip 1,2 tūkst. nežemiškų pasaulių, tarp kurių – 68 potencialios Žemės dydžio planetos.

Šeštadienio naktį Mėnulis prie Žemės praskriejo arčiausiai per pastaruosius 20 metų. Toks priartėjimas pilnaties metu būna itin įspūdingas. Nors Žemės palydovas priartėjo prie mūsų planetos maždaug iki 354 tūkst. kilometrų – esant apogėjui, jis būna 60 tūkst. kilometrų toliau. „Nuo vidutinio atstumo jis priartės prie Žemės net 30 tūkst. kilometrų. O tai sudaro maždaug 2,5 Žemės skersmenų“, – aiškino Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius Gunaras Kakaras.

Šiemet vasarį ir kovą, kaip kiekvienais metais, suaktyvėjo žemės ūkio paskirties žemės rinka. Didesnių pokyčių dar nepastebima, nors tikimasi, kad ją pagyvins nesiliaujantys pranešimai apie maisto brangimą visame pasaulyje. Žemės ūkio paskirties žemė – itin sezoniška prekė, kuria domisi trys pagrindinės žmonių kategorijos: ūkininkai, prieš pavasarinius darbus norintys praplėsti savo valdas, miškų sodintojai ir investuotojai, kurie tikisi žemės kainų augimo.

Penktadienį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija dėl įsiskolinimų ketina nutraukti žemės nuomos sutartį su bendrove „Klaipėdos hidrotechnika“. Tai būtų pirmas toks atvejis Uosto direkcijos istorijoje, praneša LTV „Panorama“. Statybų bendrovė „Klaipėdos hidrotechnika“, įsikūrusi pietinėje uosto dalyje, už jai 25 metams išnuomotą žemės sklypą Uosto direkcijai yra skolinga daugiau kaip 400 tūkst. litų.

Žemdirbiams, sumaniusiems įsigyti laisvos valstybinės žemės, tenka ne tik spėlioti, kiek ji kainuos, bet ir įveikti daug biurokratinių procedūrų. mantas.malcius.lt nuotr. Norintieji įsigyti laisvos valstybinės žemės turi ne tik už savo lėšas parengti projektą, ilgai užtrukti tvarkydami kitus dokumentus, bet ir tikėtis, kad pirkinys nepabrangs kelis kartus. Įsivaizduokite, kad ieškote naujo būsto. Skelbime susidomite butu, kurio dokumentai nesutvarkyti, bet kaina patraukli.

Kur Lietuvoje brangiausia žemė? Sostinės centre? Senamiestyje? Turniškėse? Nieko panašaus. Vilniaus pakraštyje jos kaina pati didžiausia turbūt visoje Europoje. Tai Kairėnų kapinės. Ten poros kvadratinių metrų žemės lopinėlis gali atsieiti net keliolika tūkstančių litų! Amžinas poilsis –neįperkamas Redakciją pasiekė vilniečio skundas. Vyras baisėjosi Kairėnų kapinių administracijos reketu, kai už poros kvadratinių metrų žemės lopinėlį prašoma vos ne 20 tūkstančių litų.

Prieš kelis dešimtmečius statėme komunizmą. Lipdėme be pamatų, todėl statyba ir subyrėjo, negaila. Gaila, kad griūva kaimas, tradicinė žemdirbystė, statyta ant šimtamečių, laiko užgrūdintų pamatų? Nauji politikai – nauji vėjai – Ką reikia keisti, kad kas nors pasikeistų? – „Respublika" klausė naująjį Žemės ūkio rūmų pirmininką Andriejų STANČIKĄ. – Šiandien kaimo vairo nėra kam perimti. Galvijų mėsa keliauja į Turkiją, o patys tuščiomis kišenėmis seilę varviname.

Plazmos srautas, išmestas stipriausio per penkerius metus Saulės blyksnio išvakarėse, Žemę pasieks jau penktadienį. Tai sukels stiprią magnetinę audrą.Antradienio naktį palydovas GOES užfiksavo X2 klasės Saulės blyksnį. Tai – didžiausio stiprumo blyksnis. Tokie protrūkiai nepasireiškė nuo pat 2006-ųjų metų gruodžio, rašo Telegraf.lv. „Blyksnis įvyko beveik pačiame Saulės centre, priešais žemę ir pasireiškė dideliu kiekiu į kosmosą išmestos plazmos.

Tik vakar, kai norvegų valdomoje Pakruojo bendrovėje “Kruojos holdingas" šeimininkai pasigedo milijono litų, paaiškėjo, kuo svetimšaliai čia verčiasi. Jie superka lietuvišką žemę ir... nuomoja lietuviams. O kas bus, kai įstatymu bus leidžiama mūsų šalies žemės įsigyti užsienio piliečiams? Dėl prapuolusio milijono policijos areštinėje atsidūrė keleto Pakruojyje registruotų bendrovių vadovas 67-erių Jonas Svečiulis.

Vakar Žemės ūkio ministerija išsiuntė prašymą Europos Komisijos komisarui, prašydama trejiems metams — iki 2014-ųjų gegužės mėnesio pratęsti pereinamąjį laikotarpį dėl draudimo užsieniečiams pirkti žemės ūkio paskirties žemę. Lietuvoje tikimasi, kad rinkos liberalizavimas po trejų metų ūkininkams atneštų mažiau žalos. Tačiau realistai tikina: kas norėjo, tas jau seniai susipirko žemes Lietuvoje.

Bus kreipiamasi į Europos Komisiją (EK) dėl draudimo užsieniečiams įsigyti žemės ūkio ir miškų paskirties žemės Lietuvoje iki 2014 m. Švietimo ir mokslo ministro liberalo Gintaro Steponavičiaus teigimu, už tokį sprendimą balsavo tik konservatorių ministrai, bet ir to užteko.

Yra žmonių, kurių neveikia metų našta, garbės, turto, aukštesnės padėties savo luome siekimas. Jie tiesiog spindi gerumu ir išmintimi ir už tai yra mylimi. Vienas tokių žmonių yra marijampolietis kunigas, poetas, pedagogas Juozas Barkauskas, marijampoliečių tiesiog vadinamas tėveliu. Keturiolikos knygų autorius savo knygų garbingų pristatymų niekada nerengė. Kam reikėjo, tie jo knygas susirado ir perskaitė.

Dėl draudimo pratęsimo užsieniečiams įsigyti žemės ūkio ir miškų paskirties žemę Lietuvoje iki 2014 m. Vyriausybėje bendro nutarimo pasiekti vis dar nepavyksta.

JAV žurnalas „National Geographic“ prognozuoja, kad šių metų pabaigoje Žemės gyventojų skaičius viršys 7 milijardus, o iki 2045 metų pasieks 9 milijardus. Kad geriau suprastumėte, ką reiškia 7 milijardai, vertėtų pažiūrėti šį vaizdo siužetą. Beje, vien garsiai suskaičiuoti nuo 1 iki 7 000 000 000 prireiktų 200 metų.

Gruodžio 21 d. paryčiais įvyko vienintelis šiais metais pilnas Mėnulio užtemimas, kurį galėjo stebėti beveik pusė pasaulio gyventojų. Trumpai jis bus matomas ir Lietuvoje. Šis pilnas Mėnulio užtemimas (t.y. kai Mėnulis, Žemė ir Saulė išsidėsto vienoje linijoje) šiemet yra vienintelis. Be to, tai pirmas kartas per beveik 400 metų, kai visiškas Mėnulio užtemimas Šiaurės pusrutulyje sutapo su žiemos saulėgrįža.

Į puikioje sostinės vietoje esantį valstybinės žemės sklypą nusitaikęs verslo gigantas gali pridaryti nemalonumų ir žemės savininkams, ir jų plotuose mistinius projektus braižiusiems architektams. Vilniaus dešiniajame Neries krante esančio žemės sklypo bendraturtis Vytautas Petrauskas sulauks įdomios sukakties – kitais metais spalį sukaks ketveri metai, kai prasidėjo jo žutbūtinė kova su garsia bendrove TEO LT. Praėjo beveik ketveri metai, o 33 arų žemės sklypo istorijoje - pokyčių nė kvapo.

Seime ir Vyriausybėje linkstama pritarti, kad būtų deramasi su Europos Komisija dėl pereinamojo laikotarpio, kai Lietuvoje draudžiama užsieniečiams įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypus, pratęsimo. Nacionalinė žemės tarnyba, tarpininkaujant žemės ūkio ministrui Kaziui Starkevičiui, pateikė Seimui svarstyti argumentus, kodėl trejiems metams reikėtų pratęsti draudimą užsieniečiams įsigyti žemės ūkio paskirties žemės (ŽŪPŽ) sklypus Lietuvoje.

Gamtos stichijų padaromi nuostoliai šį šimtmetį gerokai išaugs, rodo atitinkama studija. Iki 2100-ųjų jie gali patrigubėti iki 185 mlrd. dolerių per metus, rodo Jungtinių Tautų (JT) ir Pasaulio banko tyrimas. Pagrindinė to priežastis buvo gyventojų ir statinių skaičiaus didėjimas pasiturinčiuose regionuose. „Kadangi žmonės tampa turtingesni, jie daugiau praranda", - sakė tyrimo autorius Apurva Sanghi.

Mūsų šalies valdžios viršūnėse verda mūšis dėl to, ar prašyti ES institucijų pratęsti draudimą parduoti žemės ūkio paskirties žemę užsienio šalių piliečiams dar trejiems metams. Apsispręsti galėtų padėti Latvijos pavyzdys. Didelę dalį šios šalies žemių supirkę užsieniečiai jas arba užleido kiaulidėmis, arba pavertė dirvonais. Liberalai išparduotų Stodama į ES Lietuva išsiderėjo, kad užsienio piliečiams neleis parduoti žemės ūkio paskirties plotų septynerius metus – iki 2011 m. gegužės.

Jau šiemet prasidės pirmojo lietuviško palydovo projektavimas, kūrimas ir gamyba. Lietuvos kosmoso asociacija pristato idėjų konkursą nanopalydovų grupės misijai, taip pat pirmojo lietuviško dirbtinio Žemės palydovo kūrimo projektą. Idėjų konkurso dalyviai gali laimėti pagrindinį 500 tūkst. Japonijos jenų piniginį pri zą (antrosios vietos nugalėtojui atiteks 300 tūkst. Japonijos jenų prizas, trečiosios – 200 tūkst.

Ministras Pirmininkas linkęs pritarti Žemės ūkio ministerijos ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pozicijai, kad draudimas užsieniečiams įsigyti Lietuvoje žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemę turėtų būti pratęstas dar trejiems metams. Trečiadienį po Vyriausybės posėdžio ir pasitarimo Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius teigė, jog ministrų nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė, todėl diskusija bus tęsiama. „Ministrai dar negalėjo pritarti tam, ką siūlo Seimo Kaimo reikalų komitetas.

Kauno apygardos prokuratūros prokuroras teisme pasiekė, kad būtų panaikintas Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas dėl detaliųjų planų tvirtinimo, kuriuo buvo patvirtintas Alytuje esančio žemės sklypo ribų keitimas, praplečiant sklypą valstybinės žemės fondo sąskaita.

Tūkstančiai asteroidų nuo 100 metrų iki kelių kilometrų dydžio kelia potencialią grėsmę Žemei, - praneša Rusijos astronomijos institutas. „Link Žemės artėjančių objektų užfiksuota apie 7 tūkstančiai. Potencialiai grėsmę kelia 1000-1200. Iš jų apie 150 objektų dydis siekia daugiau nei kilometrą, tūkstančiai objektų yra nuo 100 metrų iki kilometro“, – teigia instituto direktorius Borisas Šustovas. Pasak jo, kilometrinius objektus nuolat stebi NASA.

Remiantis geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (GAAB) reikalavimuose įvardytu sėjomainos reikalavimu, avižos, grikiai, kviečiai, kvietrugiai, miežiai, rugiai, rapsai tame pačiame lauke gali būti auginami ne ilgiau kaip 3 metus iš eilės. Žieminių ir vasarinių grūdinių, rapsų augalų pasėliai laikomi skirtingomis augalų rūšimis.

Edmundo Pupinio vadovaujamas Seimo Kaimo reikalų komitetas pritarė Žemės ūkio ministerijos parengtai pozicijai iki 2014 m. gegužės 1 d. pratęsti draudimą užsieniečiams įsigyti Lietuvoje žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemę. Tai nutarta trečiadienį vykusiame Kaimo reikalų komiteto posėdyje, kuriame buvo svarstoma Lietuvos pozicija dėl pereinamojo laikotarpio, kuriuo draudžiama užsieniečiams įsigyti mūsų šalyje žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemę, pratęsimo.

Besidominčiųjų nekilnojamuoju turtu nuomonė apie investavimą į žemės sklypus skiriasi: apie pusė aruodas.lt respondentų teigia, kad naudinga pirkti sklypus, tačiau pabrėžia, kad perkant reikėtų būtinai žiūrėti, kokioje vietoje yra sklypas. Jei žemė miesto centre, šalia ežero pakrantės ar netoli upės, tai beveik garantuoja, kad investicija nenuvertės, bus naudinga.

Kol svarstomas siūlymas derėtis su ES dėl to, kad dar 3 metams būtų pratęstas draudimas užsieniečiams įsigyti žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės, ekspertai skaičiuoja, kad jau dabar, tarpininkaujant lietuviams, iki 10 proc. minėtos paskirties žemių yra įsigiję kitų šalių piliečiai. Pastebima, jog panašiomis spekuliacijomis užsiima ir kai kurios Lietuvos įmonės.

Po kelių dienų Jupiteris labiausiai priartės prie Žemės – abi planetas skirs pats mažiausias atstumas nuo 1963 iki 2022 metų. Astronomijos mėgėjai visą likusią rugsėjo dalį galės grožėtis įspūdingu Jupiterio vaizdu – ši planeta milžinė šiuo laikotarpiu bus labiausiai priartėjusi prie Žemės. Kito tokio priartėjimo teks palūkėti iki 2022 metų, skelbia „Space.com“. Pasak astronomų, Jupiteris arčiausiai Žemės bus pirmadienio, rugsėjo 20-osios, naktį: abi planetas tuo metu skirs maždaug 594 mln.

Lietuva ketina derėtis su Europos Komisija, kad ši leistų trejiems metams pratęsti pereinamąjį laikotarpį, per kurį užsieniečiams neleidžiama įsigyti žemės ūkio ir miškų paskirties žemės Lietuvoje. Pasak žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus, Lietuvai stojant į Europos Sąjungą (ES) numatytas septynerių metų draudimas baigsis kitų metų gegužę, tačiau yra galimybė jį pratęsti dar trejiems metams. „Aš matau kelias priežastis dėl kurių reikia pratęsti.

Vyriausybė dabar ketina iki 2013 m. baigti tik žemės grąžinimą ir tik „iš esmės“, o reformos nemarumui užtikrinti sugalvojama naujų darbų, kuriems bus paprašyta papildomų pinigų. Anksčiau Vyriausybės programoje buvo numatyta žemės grąžinimą iš esmės baigti šių metų pabaigoje, tačiau po metų dokumentas patikslintas ir nustatyta nauja data – 2013 metų pradžia.

Šiais metais pasaulis vėl rinksis į klimato kaitos konferenciją, vyksiančią Kankune. Jos metu bus aptariamas ateinantį šimtmetį įvyksiantis mokslinių tyrimų prognozuojamas pasaulio klimato atšilimas 3,5°C. Tai reiškia, kad dar šį gruodį Kopenhagoje vykusioje konferencijoje nuspręsto anglies dvideginio emisijų mažinimo neužtenka tam, kad nuspėjamas atšilimas nebūtų per didelis, rašo independent.co.

Statistikos departamentui fiksuojant didžiausią bedarbių skaičių Lietuvoje nuo 1998-ųjų, viena iš naujų priemonių mažinti nedarbą, kurios ėmėsi valdžia, – nesuteikti bedarbio statuso asmenims, turintiems nors kiek įregistruotos žemės ūkio ar kaimo valdos žemės. Darbo biržos atstovai teigia, kad esama tvarka dar bus tobulinama. Žmonės, turintys hektarą kitą pievos, o gal ir dar mažiau, braškyno ar kitų pasėlių, įregistruotų kaip žemės ūkio ar kaimo valda, nebegali oficialiai tapti bedarbiais.

Tai ne tik mūsų planetos problema. Visa mūsų Saulės sistema yra perkrauta. Visi teleskopai, stebėję dangų nuo 1980-ųjų, atrado begalę asteroidų, esančių netoli mūsų planetos. D.Britanijos astronomai pateikia asteroidų išsidėstymą: Kai asteroidai aptinkami, jie pažymimi balta spalva. Vaizdo medžiagoje matome asteroidų išsidėstymą Saulės sistemoje pagal spalvas.

Jau parduota 67 tūkst. ha valstybinės žemės, kurią įsigijo 6,5 tūkst. fi zinių asmenų, ir 18 tūkst. ha žemės, kurią nusipirko 200 juridinių asmenų (daugiausia žemės ūkio bendrovės). Martyno Vidzbelio nuotrauka Žemdirbiai nepatenkinti, kad perkamos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės kainą sužino tik atlikę reikiamas procedūras, už kurias pakloja nemažai pinigų. Kai kurie baiminasi, kad žemės sklypų vertintojų nustatyta kaina gali būti jiems neįkandama.

Europos Komisija giriasi, kad ES finansinė parama padeda išsilaikyti beveik dviem tūkstančiams 2007-2010 metais prekinę žemės ūkio gamybą nutraukusių 55-erių ir kiek vyresnio amžiaus Lietuvos ūkininkų. Ne karšinčiai, o dar pakankamai jauni žmonės įsipareigojo Europos Sąjungai nebedirbti, nelaikyti daugiau kaip vienos karvės.

Buvusi žemės ūkio ministrė, Lietuvos liaudies partijos (LLP) lyderė prof. Kazimiera Prunskienė rezervuotai vertina siūlymą didinti mokesčius už apleistą, piktžolėmis apaugusią žemę. „Nemanau, kad tai duos realią naudą. Vienas kitas savininkas gal ir bandys tvarkytis, bet tai nėra paprasta. Numatomas griebimasis rykštės, t. y. naujų mokesčių – labai jau prokonservatoriškas būdas.

Vilniaus savivaldybė, sumaniusi parduoti žemę valstybės saugomoje teritorijoje, atsidūrė Kultūros paveldo departamento akiratyje. Pūčkorių atodangos papėdėje esantis pastatas tyliai rengiamas parduoti. Savivaldybė nusprendė parduoti ne tik pastatą, prie jo priskyrė ir šalia esančią pievą, 21 arą. Sklypas yra vienoje gražiausių Pavilnio regioninio parko vietų: vienoje pusėje jį riboja Vilnia, kitoje yra Pūčkorių atodanga.

Bandydami prasiplėsti nuosavų pilaičių valdas kai kurie apsukrūs šilutiškiai vis įsigudrina „prichvatizuoti" šalia namų esančios valstybinės žemės plotelius. Panašus atvejis pastaruoju metu piktina prie Šyšos upės pasivaikščioti pamėgusius miestelėnus. Einantieji link upės Kęstučio gatve ir beveik priėję pylimą, atsiduria priešais šaligatvio bortelius, o trinkelėmis grįsta gatvelė užsisuka į paskutinio namo kiemą.

Pasigrožėkime savo planeta, kol jos dar galutinai nesuluošino didėjantis užterštumas, klimato atšilimas, jūrose pratrūkę naftos gręžiniai, tanklaivių avarijos, karai ar kiti dabartinės civilizacijos palydovai.

Aukščiausiojo Teismo (AT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija patenkino generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą, kasacinį skundą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, užbaigtoje taikos sutartimi tarp valstybinės įmonės „Tarptautinis Vilniaus oro uostas" ir UAB „VA REALS". AT atnaujino procesą civilinėje byloje, kurioje buvo patvirtintos galimai įstatymams prieštaraujančios valstybinės žemės nuomos sutartys, bylą perduodamas pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Į šį klausimą atsakyti pabandė bendrovės ESRI, kuriančios geografinių informacinių sistemų programinę įrangą, ekspertas Witoldas Fraczekas. Pasitelkęs ESRI programinį paketą „ArcGIS“, jis sukūrė virtualų išcentrinės jėgos neveikiamos Žemės modelį, pranešė „Popsci.

Per metus Lietuvoje aptinkama maždaug 10–20 žmonių palaikų. Dalis jų randama archelogų kasinėjamuose plotuose, tad labiausiai domina istorikus ir antropologus. Kita dalis netyčia randama grybautojų ar atsitiktinių prašalaičių. Tokie palaikai sudomina kriminalistus ir teismo medicinos ekspertus. Šiemet atšilus orams, jau ne pirmą kartą randama žmogaus kaulų. Štai prieš kurį laiką toks radinys aptiktas Klaipėdoje.