žemė

Vynuogynų derlingumas smarkiai mažėja kai kuriose Europos šalyse - pagrindinėse vyno gamintojose, tokiose kaip Prancūzija, Ispanija, Italija, Graikija. „Kai kuriuose regionuose derlingumas sumažėjo daugiau nei 40 proc.“, - teigia vienas iš Portugalijos vyndarių Deividas Beverstokas (David Beverstock). Dar blogesnė situacija Burgundijoje: čia kruša sunaikino beveik 80 proc. vynuogynų. Luaroje tik dabar pradėta rinkti derlių, bet vyndariai jau dabar teigia, kad jis bus daug mažesnis.

Mokslininkai balsuodami iš naujo apibrėžė vieną pagrindinių matų astronomijoje – atstumą tarp Saulės ir Žemės. Kitą kartą, kai jūsų paklaus, kaip toli yra Saulė, galėsite atsakyti aiškiai ir užtikrintai, turėdami vienbalsį Tarptautinės astronomų sąjungos (TAS) palaikymą: už 149 597 870 700 metrų. TAS rugpjūtį balsavimu nusprendė pakeisti atstumo, vadinamu astronominiu vienetu (av), apibrėžimą į paprastą skaičių.

Galima sakyti, kad keletą pastarųjų šimtmečių mokslas pamažu griovė tradicinius tikėjimo Dievu pamatus. Daugumą to, kas kažkada atrodė paslaptinga – žmonijos egzistavimą, gyvybę palaikyti gebančios Žemės tobulybę, visatos veikimo principą – dabar gali paaiškinti biologija, astronomija, fizika ir kitos mokslo sritys.

Žemei potencialiai pavojingus asteroidus stebintys astronomai pranešė apie neseniai atrasto asteroido 2012 QG42, kurio skersmuo turėtų siekti nuo 200 iki 500 metrų, artėjimą. 2012 QG42 asteroidas, kurio ryškis atradimo metu buvo 16,8 magnitudės, buvo aptiktas rugpjūčio 26 dieną „Catalina Sky Survey“ astronomų grupės, vykdančios netoli Žemės skriejančių asteoridų paieškas, padarytose nuotraukose. Pranešama, kad šis asteroidas prie Žemės labiausiai priartės rugsėjo 14 d. 05.10 val.

Jei taip, užuot skraidžius aplink Žemę, būtų įmanoma keliauti kiaurai – skradžiai – mūsų planetos rutulį? Būtų žymiai greičiau. Ir nereikėtų degalų. Tik ar viskas iš tiesų būtų taip patogu ir paprasta – net ir jei kokiu nors stebuklingu būdu pavyktų iškasti tokį šulinį ir įveikti karščio, slėgio ir trinties iššūkius? Norint lėktuvu nuskristi į priešingą Žemės rutulio pusę, reikėtų nusiteikti mažiausiai 22 val. kelionei. Daug.

Vyriausybė apsisprendė už miestuose turėtą žemę savininkams nebeatlyginti valstybės vertybiniais popieriais, o kompensuoti tik pinigais. Esą tam skirtos akcijos baigėsi. Taip pat susigriebta uždrausti valstybės miškų aukcionuose atsiskaityti išsimokėtinai ir taip panaikinti landas piktnaudžiauti, praneša LRT TV Naujienų tarnyba. Vien tik Vilniuje atsiimti turėtą žemę arba gauti už ją kaip kompensaciją kitą sklypą nori 5 tūkst. savininkų.

Kas būtų, jei Žemė ir kitos planetos suktųsi ne aplink vieną žvaigždę (Saulę), o išsyk aplink dvi? Astronomai NASA kosmine observatorija „Kepler“ tik ką atrado pirmąją stebėjimų istorijoje tokią planetinę sistemą, kurios centre – dvinarė žvaigždė. Iki šiol toks dangaus kūnų darinys buvo tik fantastų vizijose. Nepraėjus nė metams po dvinarės žvaigždės, aplink kurią skrieja viena planeta (Kepler-16b) atradimo, „Kepler“ teleskopas aptiko dvinarę žvaigždę, aplink kurią skrieja keletas planetų.

Kiek uždirba Lietuvos ūkininkai? Klausimas vertas dėmesio, nes niekas garsiai nekalba apie iš žemės ūkio gaunamas pajamas. Balsas.lt pasikalbėjo su Kėdainių ir Šiaulių rajone įsikūrusiais ūkininkais, kurių atsakymai padėjo sudėlioti šiek tiek aiškesnį Lietuvos žemės ūkio paveikslą. Paskolų našta Daugėlaičių kaime (Šiaulių r.) gyvenantis Linas Šateika pradėjo ūkininkauti nuo 1990 metų. Kaip jis pats sako, buvo vienas pirmųjų rajono ūkininkų.

Praėjusį penktadienį Lietuvos žemės savininkų sąjungos (LŽSS) surengtoje konferencijoje Kaune buvo aptariama Europos šalių patirtis įgyvendinant jaunimo politiką. Tarp svečių tradiciškai dalyvavo buvęs šios organizacijos vadovas, o dabar žemės ūkio viceministras Edvardas Raugalas ir šią organizaciją palaikantis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius bei Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) vadovai.

Žemės ūkio ministerija pateikė projektą, kuriuo siūlo atlyginant už valstybės išperkamą žemę, miškus, vandens telkinius ir kitą nekilnojamąjį turtą nebeleisti valstybei su žmonėmis atsiskaityti vertybiniais popieriais.

Akivaizdu, nors ir neįtikėtina: žmonės yra pakankamai protingi, kad sugebėtų kitoje planetoje nutupdyti automobilio dydžio marsaeigį, tačiau didžiulė žmonijos dalis nori tikėti neįtikėtinais (o gal ir neįmanomais) dalykais. Tačiau realybė – kitokia. Pasirodo, intelektas ir tikėjimas „beprotiškais dalykais“ neturi nieko bendra. Nacionalinė geografijos draugija (National Geographic Society, NGS) atliko apklausą, po kurios paaiškėjo, jog net 36 proc. amerikiečių (apie 80 mln.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas piktinasi biokuro žaliavos - karklų - auginimo skatinimo politika ir mano, kad tai prilygsta nusikaltimui. „ Kaip ūkininkas aš kategoriškai esu prieš šitas nesąmones. Vis dėlto Lietuvoje nėra tokia žemė, kad ją galėtume apsodinti karklais. Karklų auga sočiai visose pamiškėse ir visuose pagrioviuose, tegul tik juos susitvarko, o neaugina ant 50 proc. balų našumo žemės.

Tuo metu, kai tūkstančiai savininkų laukia, kol jiems bus sugrąžinta miestuose priklausanti žemė, priemiesčiai, o neretai ir miesto valdose esantys didžiuliai žemės plotai skendi piktžolėse ir bado akis. Marijampolė – nei pirmas, nei paskutinis miestas, kuriame siūruoja per visą vasarą nešienaujami plotai. Kuo miestas didesnis, tuo tokių „niekieno žemių“ daugiau.

Dabartinė Lietuvos valdžia ne tik įvedė vadinamąjį prabangos mokestį už šeimai priklausantį Nekilnojamąjį turtą, viršijantį 1 mln. litų, bet ir gerokai padidino žemės mokestį, rašo „Lietuvos žinios“. Nuo kitų metų jis bus skaičiuojamas pagal šio turto rinkos vertę, taigi, žemės sklypo, ant kurio stovi gyvenamasis namas, kaina gali pakilti iki 10 ir daugiau kartų. Dėl vadinamojo prabangos mokesčio už šeimai priklausantį NT, kurio bendra vertė viršija 1 mln.

Šįryt stojusią Mėnulio pilnatį dar nesibaigus rugpjūčiui pakeis kita, vadinama Mėlynuoju mėnuliu. Dvi pilnatys per vieną kalendorinį mėnesį vidutiniškai pasitaiko kartą per 2,7 metus. Šiandien 6.27 val. prasidėjusią Mėnulio pilnaties fazę kita pilnatis pakeis rugpjūčio 31 d. 16.58 val. Lietuvos laiku. Sekantį kartą dvi pilnatis per vieną kalendorinį mėnesį galėsime pamatyti tik 2015-ųjų liepą, praneša „Space.

Aš­tuo­nias die­nas Uk­rai­no­je pra­lei­dęs Kel­mės ra­jo­no Že­mės ūkio ir kai­mo plėt­ros sky­riaus ve­dė­jas Juo­zas Rim­kus spė­jo įsi­ti­kin­ti: že­mę my­li abie­jų ša­lių žem­dir­biai, ta­čiau ir skir­tu­mai – aki­vaiz­dūs. Uk­rai­no­je ne­pra­si­dė­ju­si že­mės pri­va­ti­za­ci­ja, o prieš du de­šimt­me­čius, ko­lū­kių griū­ties me­tu iš­da­ly­ti pa­jai hek­ta­rais, nė­ra žem­dir­bio nuo­sa­vy­bė.

Šiandien popiet, apie 17 val. Lietuvos laiku, Žemę pasiekė savaitgalį įvykusio Saulės žybsnio suformuotas plazmos ir didele energija pasižyminčių dalelių debesis, informuoja „Spaceweather.com“. Saulėje šeštadienį (liepos 28 d.) įvyko M6 (vidutinio stiprumo) kategorijos žybsnis, po kurio į kosmosą buvo išmesta plazmos dalelių. Astronomų skaičiavimais, dalelių srautas Žemės magnetosferą pasieks šią popietę – nuo 17 val. planetos ašigalių ir poliarinių ratų regionuose galima tikėtis pašvaisčių.

Šiau­lių ra­jo­ne suak­ty­vė­jo že­mės pir­kė­jai, nors lais­vos vals­ty­bi­nės že­mės be­veik ne­li­kę. Už hek­ta­rą jau pa­siū­lo­ma ir 10 tūks­tan­čių li­tų. Že­mę su­pir­ki­nė­ja ke­li stam­būs že­mės mag­na­tai, sa­vo val­das skai­čiuo­jan­tys de­šim­ti­mis tūks­tan­čių hek­ta­rų. Ūki­nin­kai, ku­rie dir­ba že­mę ne­su­da­rę vals­ty­bi­nės že­mės nuo­mos su­tar­čių, jau įsi­ti­ki­no: že­mę iš jų pa­no­sės pa­sii­ma ki­ti.

Mokslininkai įrodė, kad  Kanados arkties zonoje esančios Viktorijos salos 25 kilometrų pločio krateris liudija apie katasrofą, ištikusią žemę prieš 130 milijonų metų. Šiaurės Amerikos specialistai šį kraterį pastebėjo skrisdami virš salos sraigtasparniu prieš du metus,  praneša newsru.com. Neįprastas salos reljefas nebuvo ištirtas  ir užfiksuotas kartografų. Tyrinėjimais nustatyta, kad  aptikta įduba  yra nežemiškos kilmės.

Išrinkti gražiausią pasaulio salą – nesunku. Nors iš tiesų žvėriškai sunku, nes tokių – begalė. Seišeliai, Santorini, Maldyvai... Tik apsispręskite, kokie bus jūsų grožio kriterijai, ir nepastebėsite, kaip gražuolių salų suskaičiuosite daugiau nei turite pirštų. Tačiau apie idilišką palmių, balto smėlio ir žydros jūros vaizdelį daug neprirašysi.

Ar Žemė galaktikoje turi dvynę? Galimybes artimiausiu metu surasti į Žemę panašią planetą sumažino gedimas, kuris gali sutrumpinti NASA egzoplanetas medžiojančio teleskopo „Kepler“ veikimo trukmę. 2009 metais paleistas „Kepler“ užfiksavo beveik 3 tūkst. potencialių egzoplanetų, aplink savo motinines žvaigždes išsidėsčiusių daugybe konfigūracijų. Tai pakeitė supratimą apie Saulės sistemos prigimtį ir planetas, kurios yra už mūsiškės, bei paskatino ieškoti nežemiškos gyvybės.

Žemės įsigijimą galinčių kontroliuoti įstatymų projektai stringa, o ūkininkai vis dažniau pralaimi žemę superkančioms uždarosioms akcinėms bendrovėms. Kova Lietuvoje dėl žemės ūkio paskirties žemės vyksta lyg kokioje pilkojoje zonoje, kurioje galimai plaunami nešvarūs pinigai. Vyriausybė pakėlė rankas pripažindama, kad šiuo metu nėra galimybių sukurti kontrolės mechanizmą, kuris užtikrintų, kad fizinis ar juridinis asmuo neįsigytų žemės sklypo, viršijančio maksimalų leistiną.

Žemė greičiau susiformavo karštesnėje, sausesnėje Saulės sistemos dalyje nei manyta anksčiau. Tai gali paaiškinti, kodėl mūsų planetoje vandens yra mažiau nei turėtų būti. Besiformuojančios Saulės sistemos „sniego linija“ – zona, už kurios ledo junginiai prieš 4,5 mlrd. metų galėjo kondensuotis – iš tiesų buvo daug toliau nuo Saulės nei teigiama vyraujančioje teorijoje, teigia tyrėjai.

Neproporcingas Žemės branduolio augimas gali padėti paaiškinti, kodėl kas keletą tūkstančių metų planetos magnetinis laukas pakeičia savo kryptį. Jei tai nutiktų dabar, liktume neapsaugoti nuo saulės vėjų, kurie gali sutrikdyti pasaulines ryšių sistemas ir elektros tiekimą, praneša NewScientist.com. Viena Žemės vidinio, kieto branduolio pusė pamažu auga, o kita pusė lydosi.

Ketvirtadienį prasidėjusi Saulės audra, kai mūsų žvaigždė paleido milžiniškus blyksnius su didelį krūvį turinčiomis dalelėmis, didesnių problemų neturėtų sukelti, teigia Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktorė Gražina Tautvaišienė. Anot jos, šis žybsnis dar yra gana silpnas, o šio Saulės aktyvumo maksimumo metu galime sulaukti ir daug stipresnių.

Jei vadinamieji magnetiniai portalai iš tikrųjų jungia paralelinius pasaulius, gali būti, kad 2014 metais sužinosime, kur yra slaptas įėjimas į juos. NASA pranešė 2014 metais planuojanti pradėti kosminę MMS (Magnetospheric Multiscale Mission) misiją, kurios metu keturi JAV kosminiai aparatai su magnetinių laukų ir didelės energijos dalelių detektoriais tirs Žemės magnetosferą ir stebės vadinamųjų magnetinių portalų susidarymą ir jų elgesį.

Šįryt Žemė pasiekė tolimiausią savo orbitos aplink Saulę tašką. Šioje kelionės aplink mūsų žvaigždę atkarpoje Žemė būna kartą per metus. JAV karo laivyno observatorijos duomenimis, tolimiausią savo orbitos tašką – afelį – Žemė pasiekė liepos 5 dienos rytą 04.00 val. GMT laiku (7.00 val. Lietuvos laiku). Žemės afeliu vadinamas pats tolimiausias nuo Saulės jos orbitos taškas, kurį galima pasiekti per vienerius metus. Šis atstumas dabar siekia maždaug 152 milijonus kilometrų.

Dėl lėtėjančio Žemės sukimosi aplink savo ašį vakar vidurnaktį paros trukmė mūsų planetoje buvo oficialiai prailginta 1 sekunde. Paskutinį kartą papildoma sekundė mokslininkų buvo pridėta 2008 m. naujametinę naktį. Etaloninis JAV karinio jūrų laivyno observatorijos laikrodis liepos 1 d. vidurnaktį GMT laiku buvo pervestas per  1 papildomą sekunde, kad kompensuotų dėl lėtėjančio Žemės sukimosi aplink savo ašį susidariusią paros trukmės matavimo paklaidą, pranešė „Space.

2012 m. liepos pabaigoje penkiolikos lietuvių speleologų laukia nepaprastas nuotykis – vienas iš didžiausių urvotyros klubų Baltijos šalyse „Aenigma“ jau ketvirtąjį kartą organizuoja kelionę į „pasaulio dugnu“ bei „Everestu po žeme“ tituluojamą giliausią urvą Žemėje. Galbūt šiemet lietuviui narui pavyks pasiekti naują pasaulio urvų gylio rekordą? Vakarų Kaukazo kalnuose esantis Kruberio – Voronjos urvas – tai šiuo metu giliausias žinomas urvas Žemėje.

Praėjusią savaitę į Rio de Žaneirą susirinko pasaulio lyderiai, politikos ekspertai ir aplinkosaugininkai. Jie dalyvavo Rio+20 Jungtinių Tautų konferencijoje, skirtoje tvariai pasaulio plėtrai. „Business Insider“ pažvelgė, kaip Žemė pasikeitė nuo pirmojo pasaulio viršūnių susitikimo 1992 metais. Per 20 metų pasaulyje atsirado 1,5 mlrd. žmonių daugiau, Žemės populiacija išaugo 27 proc. Megamiestų (turinčių daugiau nei 10 mln. gyventojų) padaugėjo dvigubai.

Po daugiau kaip pusmečio darbo Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) į Žemę grįžo trys kosmonautai – olandas, rusas ir amerikietis. Kaip ir planuota, „Sojuz“ kapsulė 10.14 val. Vidurio Europos vasaros laiku nusileido Kazachstano stepėje, pranešė Skrydžių valdymo centras netoli Maskvos, kuriuo remiasi agentūra AFP. Skrydis atgal vyko sklandžiai ir truko apie puspenktos valandos. Visa trijulė jaučiasi gerai.

Kad ir kaip keistai tai galėtų nuskambėti, tačiau šį šeštadienį, birželio 30 dieną, laikrodžius reikėtų persukti viena sekunde atgal. Tokiu būdu paskutinės šių metų birželio dienos paskutinė minutė bus kiek ilgesnė, nei įprasta. Pasak „The Daily Telegraph“, apie laikrodžio persukimo būtinybę kalba mokslininkai. Jie teigia, kad tai padės geriau prisitaikyti prie Žemės sukimosi. Ir tai yra daroma jau nebe pirmą kartą. Pasak mokslininkų, mūsų planeta anaiptol nėra labai tiksliai besisukanti.

Tyrėjai aptiko požymių, kad vandens kaimyninėje Marso planetoje gali būti nepalyginamai daugiau nei buvo įsivaizduojama iki šiol. Taikydami naują tyrimo metodą (antrinę jonų masės spektrometriją – angl. secondary ion mass spectrometry, SIMS), mokslininkai ištyrė vandens kiekį meteorituose, kurie kildinami iš Marso. Tyrimo rezultatai parodė, kad labai daug vandens turėtų būti ne Marso paviršiuje, o gelmėse – mantijoje.

JAV Geofizinės skysčių dinamikos laboratorijos prie Nacionalinės okeanų ir atmosferos administracijos mokslininkai sukūrė įspūdingą grafinę vizualizaciją, kuri iliustruoja, kaip pulsuoja mūsų Žemė, t.y., kaip metų bėgyje kinta planetos vandenynų temperatūra.

Brazilijoje vyksta Rio+20 konferencija skirta tvarumo problemoms Žemėje spręsti. „Time“ sudarė sąrašą dalykų, kurie kelia didžiausią grėsmę žmonių planetai ir į kuriuos pasaulio lyderiai pirmiausia turėtų kreipti dėmesį. Mažėjantis miškingumas Tai tylus, nematomas žudikas, bet jis pasiima didelę duoklę. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, daugiau nei 1,3 mln. kasmet žūsta nuo oro taršos.

Kai įsiaudrinusi Saulė savo vaikų, taip pat ir Žemės, link sviedžia pliūpsnį energingųjų dalelių, mūsų planetos ašigalių regionuose (o kartais – ir žemesnėse geografinėse platumose) naktinis dangus sušvinta kerinčiomis pašvaisčių šviesomis. Tai – Žemės magnetosferos darbas. Tačiau šiaurinė ar pietinė pašvaistė toli gražu neatspindi tos titaniškos galios, kuria magnetosfera atremia Saulės dalelių išpuolius.

Uolienų iš Marso nepargabeno jokia kosminė misija, tačiau Raudonosios planetos gabalėliai vis tiek pasiekė Žemę. Gegužės pabaigoje Marso uoliena, telpanti suaugusio žmogaus delne ir padengta blizgia juoda pluta praduota už 43,75 tūkst. JAV dolerių, rašo SPACE.com. „Reikia pažymėti, kad Marsas yra vienas rečiausių dalykų Žemėje“, – teigė Darrylas Pittas, aukcione šį egzempliorių pardavęs prekeivis. Ši uoliena buvo Tisinto meteorito dalis.

Praėjusią savaitę kosmosui skirtose interneto puslapiuose užvirė tikra diskusija. „Voyager-1“, kuris yra toliausiai nuo Žemės nutolęs žmogaus sukurtas objektas, aplink save užfiksavo staigų tam tikrų energetinių dalelių padidėjimą.

Žemėje yra daugybė stulbinamo grožio vietovių, ir ne paskutinę vietą tokiame sąraše užimtų sausumoje ar jūrų dugne žiojinčios natūralios kilmės įdubos. Didelę dalį TOP10 Žemės skylių sąraše užima milžiniško dydžio karstinės įgriuvos, pavirtusios ežerais ar ežerėliais.

Žemės ūkio paskirties žemė vis dažniau tampa ne gamybos priemone, o investavimo ir net spekuliavimo objektu. Dėl to žemdirbiai pagrįstai nerimauja. Premjero potvarkiu praėjusių metų liepos mėnesį sudaryta darbo grupė turėjo išsiaiškinti, ar iš tikrųjų žemė supirkinėjama siekiant ją brangiau perparduoti ar perleisti užsieniečiams. Praėjus beveik metams, darbo grupė pagaliau pasidomėjo, ką apie tai galvoja ir patys žemdirbiai.

Taip, yra keletas tokių. Šiuo metu aplink Žemę skrieja apie 20 tūkst. žmogaus sukurtų objektų, tačiau jų eismas reguliuojamas kiek kitaip nei rytmetinis automobilių eismo srautas. Palydovai dažniausiai skrieja fiksuota trajektorija, tad šviesoforai ar dešinės rankos taisyklės orbitoje nereikalingos – visa eismo kontrolė dažniausiai yra sureguliuojama prieš iškeliant palydovą į orbitą.

Ajurveda – vienas seniausių mokslų ir gyvenimo išminties šaltinių, grįstas žmogaus harmonija su pasauliu ir pačiu savimi. Išvertus iš sanskrito kalbos, žodis „ajurveda“ reiškia gyvenimo meną. Vadovaujantis ajurvedos išmintimi, kiekvienas žmogus – unikalus, tačiau tiek jo išvaizdą, tiek charakterį daugiausia lemia jame pagal tam tikrus dėsnius sąveikaujančios došos.

Magnetinės audros ar magnetinio lauko deficitas? Kol mokslininkai ginčijasi, kas turi daugiau įtakos vis labiau plintančioms širdies ir kraujagyslių ligoms, depresijai ir kitiems sveikatos sutrikimams, pamėginkime išsiaiškinti, kaip Žemės magnetinis laukas veikia žmonių savijautą ir sveikatą. Žemės magnetinis laukas gydo ar sargdina? Visi magnetiniai objektai skleidžia nematomus spindulius, nusidriekusius tarp skirtingų objekto polių.

Tarptautinės mokslininkų grupės tvirtinimu, jei žmonija vieningai nesiims ryžtingų priemonių, Žemei gresia katastrofa. Žurnale „Nature“ išspausdintame straipsnyje tyrėjai perspėja, kad pasaulis žengia pražūtinga kryptimi, kurią žymi neregėto masto netikėti pokyčiai, rašo livescience.com. „Labai tikėtina, kad jau šio amžiaus pabaigoje Žemė atrodys visiškai kitaip“, – teigė mokslininkas Anthony Barnosky.

Šių metų gegužę pirkimo sandoriais buvo perleista 5,7 tūkst. žemės sklypų, rodo Registrų centro pateikti negalutiniai duomenys. Tai - aukščiausias žemės rinkos aktyvumo rodiklis nuo 2007 m. spalio. Po nedidelio atoslūgio balandį Lietuvos nekilnojamojo turto rinka gegužę vėl pasižymėjo aktyvumu: visų rūšių nekilnojamojo turto perleista daugiau nei ankstesniais mėnesiais, skelbia Registrų centras. Negalutiniais duomenimis, gegužę pirkimo sandoriais Lietuvoje įsigyta beveik 10 tūkst.

Ekologinių ūkių skaičius pastaraisiais metais traukiasi - atbaido sumažėjusios Europos Sąjungos išmokos ir vis dar ne tokia didelė ekologiškų produktų paklausa, rašo „Lietuvos rytas“. Tiesa, anot Žemės ūkio ministerijos, tie, kurie atsilaiko, plečia savo dirbamuosius plotus. Biržų rajonas garsėja ekologiniais ūkiais.

Dėl mineralinių trąšų ir chemijos naudojimo spartėja dirvožemio degradacija, o pamaitinti dirvą organinėmis trąšomis galimybių mažėja, nes mažiau auginama galvijų ir kiaulių. Specialistai perspėja, kad gyvulininkystės sektoriui nykstant ir daugėjant intensyvios augalininkystės ūkių, kuriuose vyrauja kviečiai ir rapsai, netrukus ir derlingų šalies rajonų laukai gali virsti dykuma. Ir bėda, ir gėda Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuvoje maždaug tris kartus sumažėjo galvijų ir kiaulių.

Žemėje tai atsitiko prieš 250 mln. metų ir vadinama Didžiuoju išmirimu. Kad ir kas jį sukėlė, jo pasekmės taip ir liko skaudžiausios per visą Žemės gyvybės istoriją. Tąkart buvo sunaikinti 90 proc. Žemėje egzistavusios gyvybės. Tačiau gyvybė atsigavo, atsitiesė. Ji vėl gyva, kvėpuoja. Kiek tam prireikė laiko? Daugiau nei pajėgiame suvokti. Tyrėjai mano, jog gyvybės atsigavimas tiek ilgai (10 mln.

Aktorė Larisa Kalpokaitė visiems puikiai pažįstama iš lietuviškų serialų. Naujausias jos personažas - birželio 4 dieną pasirodysiančio serialo „Namai, kur širdis“ stipraus charakterio herojė Valerija Liūbienė. Mieste augusi aktorė sako, kad jai namai tai ne namas, o žemė. „Namą galimą pastatyti, o žemės jei neturi, tai neturi“, - sako ji. Larisai namai asocijuojasi su gamta ir gaiviu rytu, kai pabudus gali basomis išeiti į kiemą ir klausytis paukščių čiulbėjimo.