žemdirbiai

Šiaulių rajono ūkininkas Raimundas Juknevičius – spalvinga asmenybė. Kelerius metus buvęs kartu ir muzikantas, ir ūkininkas, vis tik nusprendė rinktis ūkininko kelią. Tačiau chorvedžio ir vargonininko patirtis privertė „diriguojant“ bendraminčių kooperatyvui ir žemės ūkio technikai. R. Juknevičius neslepia, kad ūkininkavimas niekada nebuvo jo svajonė.

Ūkininkai su Vyriausybe susikirto dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Žemdirbiai į šuns dienas deda Vyriausybės užmojus skubiai priversti juos į aplinką skleisti mažiau tokių dujų. Ūkininkai piktinasi, kad Lietuva šioje srityje siekia būti pirmūne tarp kitų ES šalių, nors ekologiškiau ūkininkauti esą nebeapsimokės. Žemdirbiams grasinant protestais, Vyriausybė jau žada derėtis.

Vyriausybė trečiadienį pritarė prezidento inicijuotų mokestinių pakeitimų tikslui gerinti pensininkų finansinę padėtį, tačiau rekomendavo Seimui atsižvelgti į visas su tokiu sprendimu susijusias aplinkybes.

Žemdirbių atstovai sako, kad prezidento Gitano Nausėdos siūlymas apkarpyti lengvatą ūkininkų naudojamam dyzeliniam kurui gerokai apsunkintų jų veiklą ir pabrangintų maisto produktus. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus BNS sakė, kad pabrangus kurui lietuvių ūkininkams taptų dar sunkiau konkuruoti su žemdirbiais iš kitų Europos šalių.

Kredito unijų nariai, kurie skolinsis ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui, kaip paskolos garantą unijai galės įkeisti už pasiskolintas lėšas įsigytus kilnojamuosius daiktus. Tai aktualu žemdirbiams, norintiems iš kredito unijos pasiskolinti lėšų žemės ūkio technikai įsigyti. Seimas antradienį priėmė tai numatančias Kredito unijų įstatymo pataisas. Kilnojamais daiktais bus galima garantuoti ne daugiau kaip 30 proc. pasiskolintos sumos ir ne ilgesniam kaip 7 metų laikotarpiui.

Lietuvos žemdirbiai, reikalaudami didesnių Europos Sąjungos tiesioginių išmokų, ketvirtadienį Briuselyje rengia protesto akciją. Be Lietuvos, joje dalyvauja Lenkijos, Latvijos ir Čekijos žemdirbių atstovai. Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus šią savaitę sakė, jog Lietuvos ūkininkai norėtų gauti ES šalims mokamų išmokų vidurkį. „Mes ilgą laiką gyvenome pažadais, kad ekonominės paramos sąlygos bus suvienodintos, tačiau Lietuva šiuo metu paramos gauna mažiau negu 70 proc.

  Lietuvos žemės ūkis dėl šiųmetės sausros jau neteko trečdalio derliaus, o labiausiai nuo jos nukentėję žemdirbiai šalies pietuose – pusę, sako žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.   „Mes jau netekome dalies derliaus ir prognozuojame, kad apie 30 proc. to derliaus neturėsime dėl sausros. Tai jau yra įvykę“, – po susitikimo su Seimo vadovu Viktoru Pranckiečiu BNS antradienį sakė ministras.

Dėl sausros ūkininkams patiriant nuostolių, žemės ūkio ministras toliau žada suteikti paramą, tačiau pripažįsta, kad pagalbos variantai yra riboti. Giedrius Surplys kartoja, kad valdžia gali paankstinti tiesiogines išmokas, netaikyti sankcijų už nepasiektus produktyvumo rodiklius, įkurti rizikų valdymo fondą. „Žiūrėsime, kaip šiais metais galėtume anksčiau išmokėti avansą, kad galėtų padengti savo nuostolius tais pinigėliais.

 Sausrai vis labiau veržiantis į Lietuvą kyla vis didesnis pavojus derliui. Dabartiniais specialistų skaičiavimais galime netekti net trečdalio derliaus, tad kainos lietuviškai produkcijai kiltų. Ar pasirengę atremti tokias grėsmes Lietuvos ūkininkai? TV3 televizijos žinių studijoje pirmadienį Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys tikino, kad ekstremalios situacijos Lietuvoje neketinama skelbti. „Paskelbus ekstremalią situaciją reikia galvoti ir ką mes su tuo darome.

Pagal Europos Komisijos siūlymą, tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams per artimiausią dešimtmetį pasiektų tik 80 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio, sako Lietuvos diplomatai. Vyriausybės atstovai per diskusiją Briuselyje dėl naujojo ES biudžeto perspėjo, kad tai Lietuvai reikštų prarastą žemdirbių kartą. „Pagal dabartinį pasiūlymą, 2027 metais, kai baigsis programa, mes būsime pasiekę tik 80 proc. vidurkio“, – BNS pirmadienio vakarą sakė užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius.

Briuselis ieškos būdų, kaip sąžiningiau paskirstyti tiesiogines išmokas žemdirbiams skirtingose Europos Sąjungos (ES) šalyse, tačiau konkrečių skaičių naujajame biudžete po 2020 metų kol kas nekomentuoja, sako už žemės ūkį atsakingas eurokomisaras Philas Hoganas. Šiuo metu išmokos valstybėse narėse labai skiriasi, pavyzdžiui, Lietuvos ūkininkai gauna apie 40 proc. mažiau nei vokiečiai. „Bendrosios žemės ūkio politikos paramos valstybės narėms skirtumai turėtų sumažėti.

Europos Komisija nusprendė pati suskaičiuoti, kiek Lietuvos ūkininkai patyrė žalos dėl ilgalaikio lietaus ir tik tada spręs, ar padengti nuostolius. Dabartinė draudimo sistema nuo ilgalaikių kritulių neapsaugo, o Europos Sąjungos parama nėra garantuota. Žemės ūkio ministerija ketina padėti ūkininkams steigti rizikos valdymo fondą, prie jo prisidėtų ir valstybė. Dabar ūkininkai siekia iš biudžeto fondui išpešti kuo daugiau lėšų.

Atėjusi nauja lietaus banga Lietuvai grasina naujais potvyniais ir naujais nuostoliais - derlius tiesiog pūva laukuose. Žemdirbiams tai dvigubas smūgis į paširdžius. Neviltyje jau atsidūrę žemdirbiai nebežino, kaip teks ne tik nuimti jau prarandamas daržoves, bet ir kaip laukus paruošti kitiems metams. Dėl nesibaigiančių liūčių jau vandenyje gyvenantys Pamario krašto gyventojai priversti ruoštis dar didesniam potvyniui.

Vyriausybė galėtų suvienodinti žemės ūkio bendrovių ir ūkininkų ūkių apmokestinimą, kad sąlygos visiems būtų „vienodai geros“, sako Seimo pirmininkas. „Dabar yra tokios dvi skirtingos formos, ir jos skirtingai apmokestinamos - žemės ūkio bendrovės moka mokesčius kaip eilinis juridinis asmuo, ir vieni kitiems sako, kad jūs esate lengvesnėse sąlygose.

Pastarąsias savaites kai kuriuose Lietuvos regionuose praūžusios audros gali pabloginti grūdų ir daržovių kokybę, tačiau jeigu artimiausiu metu išsilaikys geri orai, derlius turėtų būti panašus, kaip ir pernai, sako žemdirbių atstovai. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas BNS sakė, kad lietingi orai blogina grūdų kokybę. „Kol kas kažkokių žymesnių nuostolių nėra padaryta.

Žemdirbiai norėtų, kad valdžiai keičiant kai kuriuos mokesčius, būtų atsižvelgta į jų interesus, nepalankią padėtį rinkose, prastėjančią finansinę padėtį. Finansų ministras sako, jog visi ūkininkų pasiūlymai bus apsvarstyti, o žemės ūkio ministras žada atsižvelgti į smulkiausių ūkininkų interesus. Susitikime su ministrais antradienį dalyvavęs Grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas BNS tvirtino, kad pagrindinis ūkininkų noras - nedidinti GPM tarifo, kuris dabar yra 5 proc.

  Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas siūlo kol kas nekeisti mokesčių lengvatų žemdirbiams. „Valstietis“ Andriejus Stančikas nori palaukti naujojo Europos Sąjungos (ES) finansinio laikotarpio, kuris prasidės 2020 metais, kai galbūt pasikeis ūkininkavimo sąlygos. Finansų viceministrė sako, kad apsisprendžiant dėl lengvatų ūkininkams likimo, bus įvertinama ir iš ES Lietuvos žemdirbius pasiekianti finansinė parama, palyginti su kitomis bendrijos šalimis.

Įsigalioja nauja žemdirbiams skirto pigesnio, arba žymėto dyzelino pardavimo tvarka - leidimai įsigyti tokį kurą perkeliami į elektroninę erdvę, atsisakant popierinių leidimų. Žemės ūkio ir žuvininkystės įmonėms ir ūkininkams nuo šiol tereikės prisijungti prie sistemos „Mano VMI“, kurioje pardavėjai matys informaciją apie leistiną įsigyti degalų kiekį ir pateiks kuro pardavimo duomenis. Degalinėse žemdirbiai turės pateikti tik asmens dokumentą ir leidimą.

Žemdirbiams kitą savaitę žadant surengti streiką, Seimui ketvirtadienį teikiamos „darbiečių“ pataisos, kuriomis siekiama nustatyti minimalias pieno supirkimo kainas. Taip pat bus pristatytas „tvarkiečių“ siūlymas apriboti Europos Sąjungos paramą ūkininkams ar žemės ūkio bendrovėms, kurios valdo daugiau kaip 500 hektarų žemės. „Abu paleisime“, - BNS sakė Socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė.

Europos Komisija Lietuvos pieno gamintojams prašytų 75 mln. eurų tiesioginės paramos skirti neketina. Pasak žemės ūkio ministrės, kol kas svarstoma tik apie ilgalaikes priemones, tačiau jų, anot Virginijos Baltraitienės, nepakanka. V.Baltraitienė BNS sakė, kad pirmadienį Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje EK pasiūlė stebėti rinką ir dėl paramos spręsti birželį, įvertinus pokyčius.

 Antradienį prie Seimo mitingavę ūkininkai reikalavo valdžios didinti žaliavinio pieno supirkimo kainas, kurios, anot jų, yra keliskart mažesnės nei Vakarų Europoje. Mitingą, kuriame dalyvavo apie 100 žmonių, surengė kaimo bendruomenė „Prie Raudonės pilies“. „Šiandien pieno kainos žemdirbiams yra aktualiausios. Žmonės melžia karves už dyką, dirba darbą, bet negauna pinigų. Supirkimo kaina yra pati žemiausia Europoje. Tas Rusijos embargas, kur pasakojama, kad jis kaltas, tai yra netiesa.

Tuo metu, kai Belgijos krepšinio rinktinė išplėšė ginčytiną pergalę prieš lietuvius Rygoje, Briuselyje Belgijos policija ašarinėmis dujomis ir vandens patranka mėgino išvaikyti Europos žemdirbius, kurie vertė šieną ir laidė fejerverkus, reikalaudami ES įsikišimo prieš smunkančias maisto produktų kainas, didele dalimi dėl Rusijos embargo. Europos Komisija pirmadienį paskelbė, kad skirs skubią 500 mln. eurų paramą žemės ūkiui. Tam pritarė ir ES neeilinė žemės ūkio ministrų taryba.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyrius verslininkams nesutinka išnuomoti sklypo tokiomis pat sąlygomis, kokios buvo suteiktos buvusiems turgaus savininkams. Žemės ūkio veikla garsėjantis, o stambių pramonės įmonių stokojantis Prienų rajonas artimiausiu metu rizikuoja prarasti apie 200 darbo vietų, kurias Prienų turguje patys susikuria žemdirbiai ir smulkieji amatininkai, verslininkai.

Kaimo plėtros programos lėšų skirstymas kaitina žemdirbių nervus. Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacija skelbia, kad nenašių žemių ūkininkams iki 2020 m. numatyta beveik perpus mažiau išmokų, nei jų gauta praėjusiu finansiniu laikotarpiu. Jei kompensacinės paramos dalybų taisyklės nebus skubiai pakeistos, nederlingų žemių ūkininkai grasina mitingais sostinėje. „Pieno gamintojai, kiaulių augintojai jau sužlugdyti, atėjo eilė ūkininkaujantiesiems nederlingose žemėse.

„Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą pavadinčiau dėlione, kurią dėliojame, ir mes ministerijoje, ir žemdirbiai, ir verslas. O galutinis rezultatas priklauso nuo mūsų pačių. Šiuo metu kuriamos taisyklės, vėliau pagal jas bus skirstoma parama mūsų ūkininkams“, – sako žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programa buvo patvirtinta vasario 13 d. Nuo to laiko intensyviai ruošiamos įgyvendinimo taisyklės ir skelbiami paraiškų šaukimai.

 VL žurnalistas Albinas Čaplikas Tarp Žemės ūkio ministerijos ir žemdirbių interesus ginančių organizacijų perbėgo juoda katė – pasipylė abipusiai priekaištai ir grasinimai galimomis akcijomis. Kaip perkūnas iš giedro dangaus žemdirbių padangę sudrebino žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės iniciatyva įregistruoti Akcizų įstatymo pataisą.

VL žurnalistė Vida Tavorienė Pernai žemdirbiai neslėpė nerimo ne tik dėl vėluojančios naujo laikotarpio paramos, bet ir dėl to, kad nežino, kokiomis sąlygomis ji bus skiriama. Kaip dabar aiškėja, kai kurios paramos gavimo taisyklės gali tapti rimta kliūtimi investicinėms lėšoms gauti.

Taip jau yra, kad žemdirbio pelnas anaiptol ne vien nuo jo sūraus prakaito ar išmanumo priklauso. Jis priklauso ir nuo valdžios malonių, ir nuo Dievo, ir, kaip rodo pastarieji metai, nuo užsienio politikos, tarptautinių santykių. Daržoves teko užarti Rusijos embargas lietuviškiems maisto produktams kaip reikiant atsirūgo daržovių augintojams. Ne tik šalyje žinomas daržovių augintojas nuo Užvenčio (Kelmės r.) Algimantas Vaupšas sakė, kad šie metai – itin sudėtingi.

 Seimas priėmė 2015 metų valstybės biudžetą, kuris pirmą kartą skaičiuojamas eurais.   Už kitų metų valstybės pajamų ir išlaidų planą balsavo 79 Seimo nariai, prieš - 33, o susilaikė 23. Biudžeto neparėmė parlamentinė opozicija, o valdantieji balsavo už. „Nežiūrint geopolitinės padėties, jokių finansinių pokyčių neįvyks ir krizių taip pat“, - Seime pareiškė premjeras Algirdas Butkevičius. Seimui nurodžius Vyriausybei kitais metais beveik 90 mln.

 Prie kiekvieno iš nacionalinio biudžeto žemdirbiams skiriamo lito Briuselis pasiruošęs pridėti dar tris litus, biudžeto projekte jiems lėšų pagailėta. Pavartęs 2015 m. asignavimų žemės ūkiui projektą, gali susidaryti klaidingą įspūdį. Į akis krinta net 725 mln. Lt išaugusi ES paramos suma. Tačiau tai – lyg optinė apgaulė, nes iš tikrųjų planuodama nacionalinį biudžetą Vyriausybė nerado 174 mln. Lt kofinansavimui.

Patikslinta dalies palūkanų, sumokėtų už trumpalaikiam turtui įsigyti suteiktus kreditus, kompensavimo tvarka ir garantinio užmokesčio, kurį subjektai, imantys kreditus su garantija moka UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondui, nustatymo tvarka.

Šių metų rugiapjūtė jau yra finišo tiesiojoje, nuimta 88,4 proc. javų derliaus. „Tenka daug važiuoti po Lietuvą, kai kur derlius jau nuimtas, kai kur dirba kombainai. Žemdirbiai dirba ir skuba sutvarkyti laukus, kol dar geri orai. Mano žiniomis, šiemet derlius turėtų būti geresnis, palyginti su praėjusiais metais“, – kalbėjo Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis. Javų nuimta 88,4 proc., prognozuojamas derlius – 4,7 mln.

Vyriausybės patvirtinti žemės pardavimo saugikliai yra kompromisiniai ir turėtų tenkinti verslą, mano premjeras Algirdas Butkevičius. Žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna pripažįsta, kad, nors į siūlymus buvo atsižvelgta, saugikliai tenkina ne visus.

Po dvejų metų pertraukos, balandžio 3 d. žemdirbių sostinėje Kaune, Žalgirio arenoje, vėl vyks didžiausia Baltijos regione tarptautinė žemės ūkio ir maisto pramonės paroda „AgroBalt 2014“. Žemės ūkio ministerijos organizuojama paroda, šiemet švenčianti dvidešimties metų jubiliejų, visus lankytojus kviečia įdomiai praleisti laisvalaikį, o žemės ūkio specialistams ir verslo atstovams žada tarptautinių susitikimų, įdomių seminarų ir naujų verslo kontaktų.

S. Pranaitienė, J. Anilionytė, L.Jankauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Po besniegės žiemos žemdirbiai skaičiuoja, kad gali būti iššalę nuo 20 iki 70 proc. žiemkenčių. Ypač prasta padėtis Šiaurės Lietuvoje. Pasak žemės ūkio ministro, Lietuva dar nėra atsisakiusi minties kreiptis į Europos Sąjungos institucijas dėl galimų nuostolių kompensavimo. Tarp miškų esantys Švenčionių rajono ūkininko Kazimiro Žeimos žiemkenčiai palyginti gerai peržiemojo.

Liko lygiai mėnuo iki žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios – šiemet jis prasidės balandžio 14 d. ir truks iki birželio 15 d. Nauja tai, kad bus mokama perskirstymo išmoka, kuri leis sumažinti tiesioginių išmokų skirtumus tarp stambiųjų ir smulkiųjų žemdirbių. Gera žinia ir pieno gamintojams – jie gaus papildomą paramą, kuri sieks apie 40,7 mln. litų.

„Jeigu įstatymas būtų kuriamas vienos tautinės mažumos prašymu, jis jau seniai būtų buvęs atiduotas Seimui ir seniai būtų buvęs priimtas“, – provokuojamas dėl tautinių mažumų įstatymo LRT interviu sakė premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius. Jis pabrėžė, kad gyvename demokratinėje šalyje. „Gerbiame visas tautines mažumas, kurios gyvena Lietuvoje. Turime atsižvelgti į jų visų norus bei pageidavimus.

UAB „Arvi fertis“ specialistai praėjusį rudenį žemdirbiams rekomendavo, kad rinktųsi žiemkenčių veisles, atsparias nepalankiems žiemos veiksniams. Taip pat buvo rekomenduojama augalus tinkamai paruošti žiemai. Vienas iš svarbiausių veiksnių – optimalus tręšimas. Daugelis žemdirbių turi karčią ankstesnių metų patirtį ir yra pasirinkę gal būt ne tokias derlingas, bet atsparias šalčiams veisles bei pasirinko geriausiai augalų fiziologinius poreikius atitinkančias kompleksines trąšas.

Ministrų kabinetas trečiadienį patvirtino 117 mln. litų papildomas nacionalines tiesiogines išmokas, kurios ūkininkams turėtų būti pradėtos mokėti per mėnesį. Pasak žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos, nacionalinės išmokos siekia 169 mln. litų, tačiau pritaikius vadinamąją moduliaciją, ūkininkus pasieks kiek mažiau - 117 mln. litų. „Nutarimo projekte nustatoma skaičiuotina suma prieš mažinimą yra 169 mln. litų, o maksimali mokėtina suma neviršytų 117 mln.

ES ketina griežtinti aplinkos apsaugos reikalavimus, o amerikiečiai ir toliau plės genetiškai modifikuotų augalų plotus ir iš jų pagamintų produktų eksportą. Albinas Čaplikas Kas nuveikta 2013-aisiais ir ko Lietuvos žemdirbiai gali tikėtis 2014-aisiais ir kitais metais? Šiuos klausimus įvairios ūkininkų asociacijos aptarė tradiciniame bendrame susitikime Kaune.

Žemdirbiai ruošiasi streikuoti, jeigu ministrų kabinetas nuspręs 700 mln. litų 2014-2020 metų finansinės perspektyvos lėšų skirti ne tiesioginėms išmokoms, o keliams remontuoti, ketvirtadienį rašo „Verslo žinios“. „Vyriausybė nori pinigus, numatytus tiesioginėms išmokoms, perkelti kitoms programoms. Šios lėšos atiteks ne tik ūkiams modernizuoti, bet ir kaimo bendruomenėms, keliams remontuoti.

Inga SMALSKIENĖ Baigiantis javapjūtei žemdirbiai vis dar neranda tinkamų žodžių šiems metams apibūdinti. Gamta lyg ir neskriaudė labai, derlius užderėjo neblogas, orai jam nuimti irgi pasitaikė neprasti. Tačiau ūkininkams nuotaiką gadina, palyginti su praėjusiais metais, smarkiai kritusios grūdų supirkimo kainos. Laukia geresnių laikų Panevėžio rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, javapjūtė eina į pabaigą. Žemdirbiai sako, kad derlius kiekybės atžvilgiu bus panašus kaip pernai.

Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Žemės ūkio ministerija siūlo Vyriausybei skųsti Europos Komisijos (EK) sprendimą, pagal kurį Lietuvai privalu taikyti ūkininkams nepalankią paramos perskirstymo metodiką. Nesulaukę ankstesnės valdžios paramos, dėl pernai taikytos tvarkos ieškinius teismams žada teikti ir patys žemdirbiai.

Šalies laukuose prasidėjus javapjūtei pirmieji grūdai jau byra į aruodus. Prognozuojama, kad supirkimo kainos šiemet bus mažesnės, o pasakyti, koks bus derlius, dar sunkoka. Pamažu įsibėgėja Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus vadovas Vygantas Keturakis sako, kad dabar daugiausia kuliami rapsai ir žieminiai miežiai. „Pernykščio rekordo bent rapsai nepasiekė. Javai dar bręsta“, – teigė jis.

Prieš kelerius metus pasėlių draudimo masiškai atsisakę žemdirbiai vėl pradeda aktyviau draustis nuo gamtos negandų ir galimos žalos. Apsidraudusiųjų skaičius per metus išaugo daugiau kaip 25 proc., apdraustų pasėlių plotas - daugiau kaip 20 proc.

Prasidėjus pavasario polaidžiui, kada keliai yra ypač silpni ir labai greitai pažeidžiami, kaip ir kiekvienais metais kelininkai yra priversti uždrausti krovininių transporto priemonių eismą, ribojant jų maksimalią leidžiamą masę.

Ūkininkai jau nesitiki rekordinio žieminių kultūrų derliaus. Daugelyje rajonų dėl sniego stokos iššalo dalis rapsų, kviečių. Tik atšilus orams žemdirbiai galės tiksliai įvertinti nuostolius. Manoma, kad žieminių javų ir rapsų augintojams gali tekti atsėti nemažus pasėlių plotus. Skaičiuos nuostolius Pasak Kretingos rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjos Ženetos Seniūnienės, ūkininkai dar nepradėjo vertinti žieminių kultūrų nuostolių, tačiau akivaizdu, kad jų neišvengs.

Žemdirbiai parengė net 36 punktų rezoliuciją, kurioje Vyriausybė raginama per derybas su Europos Komisija grumtis iki paskutinio euro cento. Žemdirbių suvažiavimas buvo palyginti ramus, tačiau politikuoti ar žemdirbius mulkinti bandę politikai buvo negailestingai nušvilpti. Deja, žemdirbiai suvažiavime neišgirdo aukščiausiųjų ir svarbiausiųjų valstybės vadovų – Prezidentės ir premjero – nuomonių apie padėtį žemės ūkyje.

Nuo šių metų pradžios turėjo įsigalioti nauja Žemės mokesčio įstatymo redakcija. Žemės mokestis už šiuos metus turėtų būti skaičiuojamas nuo žemės vertės rinkos kainomis. Kelmės rajono ūkininkams negresia tapti milijonieriais dėl žemės vertės padidėjimo. Žemdirbiai nemano ir nuskursią, nes žemės mokestis didėtų labai nežymiai. Atspirties taškas rinkos kaina Iki šiol žemės mokestis buvo skaičiuojamas nuo minimalios sklypo vertės. Dabar bus skaičiuojamas nuo vidutinės sklypo rinkos kainos.