žalingi įpročiai

Priklausomybė yra reiškinys, kuris susideda iš biologinių, socialinių ir psichologinių veiksnių. Kai artimoje aplinkoje atsiranda priklausomybę turintis žmogus, gali iškilti sunkumų, siekiant suprasti kaip teisingai pasielgti ir kur ieškoti reikalingos pagalbos.

Žalingi įpročiai neretai santykius sugriauna nebegrįžtamai. Šįkart ant plauko pakibo Ernesto ir Vaidos romanas. Mylimoji neapsikentusi išėjo iš namų ir tik tai vyrui atvėrė akis – šis suprato, kad privalo ją susigrąžinti.   Naujajame „TV pagalba“ sezone, kaip ir kasmet, nestigs santykių dramų ir meilės prisipažinimų. Vieną tokių išvysite jau šį vakarą. Vaida su Ernestu kartu gyveno 8 metus, tačiau jos netenkino kai kurie vyro įpročiai.

Į Seimo komitetus paskutiniams svarstymams grįžta siūlymas įteisinti specializuotas tabako gaminių, įskaitant elektronines cigaretes, parduotuves arba skyrius, o paprastose parduotuvėse uždrausti demonstruoti rūkalus ar jų aksesuarus.   Seimo Sveikatos reikalų komitetas trečiadienį svarstys tai numatančias dar 2019 metais Seime registruotas Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisas. Komitetas spręs dėl draudimų įsigaliojimo terminų.

Prasidėjus rudeniui plaukų slinkimo problema tampa aktuali daugeliui. Natūralu, plaukai ypatingai jautrūs sezoniniams orų ir gyvenimo būdo pokyčiams. Tačiau kada plaukų slinkimas – tik natūralus sezoninis procesas, o kada gali signalizuoti apie rimtas sveikatos problemas? „Eurovaistinė internete“ vaistininkė Evelina Laurinavičiūtė dalinasi patarimais, kas gali lemti pablogėjusią plaukų būklę ir kaip juos sustiprinti.

Šį sausį meskite rūkyti pagal geriausius sveikatos psichologo patarimus, įskaitant traškių daržovių valgymą. Pasak eksperto, rūkaliams, pasiryžusiems Naujaisiais atsikratyti įpročio, gali būti naudinga užkąsti traškių daržovių, pavyzdžiui morkų. Joanna Konstantopolou yra sveikatos psichologė, kurios specializacija yra kognityvinė elgesio terapija.

Naujoji Zelandija pasiryžo užauginti nerūkančią jaunąją kartą ir nusprendė uždrausti žmonėms pirkti cigaretes visą gyvenimą. Jei šalies valdžios rankos nesudrebės – jau netrukus Naujosios Zelandijos jaunimui nepadės nei pilnametystę įrodantis pasas, nei joks kitas dokumentas – cigarečių galės įsigyti nebent apgaulės būdu. Tai, ką pasiryžo padaryti Naujoji Zelandija – neturi precedento.

Lietuvos rūkoriai sveikatą žalojančių cigarečių išsižadėti nežada. Naujausios apklausos rodo, kad Lietuvoje bent kartą per mėnesį rūko beveik pusė pilnamečių šalies gyventojų, o iš jų daugiau nei pusė net nenori mesti šio žalingo įpročio. Rūkaliai retai susimąsto apie ateities problemas ir pradeda rūpintis tik tada, kai ištinka rimtos sveikatos problemos.

Ar jūsų kasdieniai įpročiai gali nuvesti link procesų smegenyse sutrikdymo ir sutrumpinti gyvenimo trukmę? Ką daryti, kad pašalintumėte ar bent jau sumažintumėte riziką, susijusią su insultu? Laimei, specialistai sako, kad vienas didžiausių insulto rizikos veiksnių yra rūkymas ar kramtomojo tabako vartojimas. „Cigarečių dūmai sukelia riebalų kaupimąsi pagrindinėje kaklo arterijoje. Jie taip pat sutirština kraują ir padidina krešulių tikimybę.

Tabakas yra augalas. Dėl priklausomybės nuo nikotino miršta apie 500 000 žmonių. Keista, tačiau šis skaičius kasmet didėja. Nikotinas yra pats galingiausias žmonijai žinomas narkotikas, sukeliantis priklausomybę. Kiekvienas cigarečių dūmas per plaučius į smegenis išskiria nedidelę nikotino dozę, kuri veikia daug greičiau nei tiesiai į veną suleidžiamas heroinas. Pabaigus cigaretę, nikotinas greitai šalinasi iš kūno.

Nors daugelis yra įsitikinę, kad kaljano rūkymas sveikatai kenkia kur kas mažiau, nei įprastos cigaretės, Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centro gydytoja-psichoterapeutė Viktorija Andrejevaitė tikina, kad šie įsitikinimai klaidingi. Šiandien, remiantis įvairiais moksliniais tyrimais įrodyta, jog kaljano rūkymas gali sukelti tokias pat ligas, priklausomybę nikotonui ir kitus sveikatos negalavimus, kaip ir cigarečių rūkymas.

Tam tikros sveikatai kenkiančios priklausomybės itin stipriai žaloja ir nervų sistemą. To pavyzdys – cigaretės, kurių didžiąją dalį sudaro nikotinas. Kaip teigiama tinklalapyje awarenessremedies.com, jei norite kartui ir visiems laikams mesti rūkyti, visuomet galima atrasti natūralių tai padaryti padėsiančių būdų. Šį kartą kalbame apie saldžiąją steviją, galinčią išgydyti daugybę ligų.

Prasidėjus pavasariui, dažnas mintyse pradeda galvoti apie aktyvesnį sportą, sveikesnę mitybą, o gal net ir ryžtasi atsisakyti žalingų įpročių. Pavyzdžiui, neberūkyti. Metimas rūkyti pagerina ne tik gyvenimo kokybę, bet ir sveikatos būklę, tačiau pasiryžti šiam žingsniui dažnam atrodo nelengva, o kartais ir neįveikiama užduotis. Specialistų įsitikinimu, nieko nėra neįmanomo, tam tereikia tinkamo psichologinio pasiruošimo ir pakankamai ryžto.

Vairavimas – atsakinga veikla, todėl net menkiausias nesusipratimas ar išsiblaškymas gali lemti nelaimę. Greitį viršijantys, tarp juostų nardantys ar telefonus maigantys vairuotojai – dažnas reiškinys šalies keliuose, todėl skaitytojų klausiame, koks elgesys prie vairuos juos labiausiai erzina? „Nuolat pypsiantys vairuotojai, kurie toje situacijoje vis dėlto nieko negali pakeisti”, – toks elgesys erzina jau ne vienerius metus vairuojančią studentę Aušrą Gelčytę.

Prasidėjus šiltajam sezonui, norisi atsikratyti ne tik priaugtų kilogramų, pabodusių drabužių, bet ir žalingų įpročių. Naujienų ir pramogų portalo tv3.lt komanda pasiteiravo, kokių gyvenimą gadinančių silpnybių atsisakytų garsios Lietuvos pramogų pasaulio atstovės. Atlikėja Monika Linkytė „Labai norėčiau atsikratyti vieno įpročio – palikinėti daiktus.

Rasa Pekarskienė, LRT Radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Akupunktūra gali ne tik išgydyti įvairias ligas ar sutrikimus, bet ir padėti atsikratyti žalingų įpročių, pavyzdžiui, rūkymo. Taip sako Pasaulinės kinų medicinos federacijos valdybos narys, biomedicinos mokslų daktaras Vitalijus Numavičius. Jo teigimu, akupunktūra gali pagelbėti daugeliu atvejų, bet jos efektyvumas priklauso ir nuo paties paciento pastangų. „Mes pakeičiame receptorių intensyvumą, ir tai, kas buvo skanu, tampa nebeskanu.

„Surūkau cigaretę ir kvėpuoju vos vos...“ taip skamba viena gerai žinoma daina. Beje, žalingi įpročiai tai ne tik kvaišalų vartojimas, bet ir kiti įpročiai, kurie kenkia ir kurių norime atsikratyti. Kaip su jais elgtis ir kodėl tvirta valia ne visada yra geriausias sprendimas, apie tai šiame straipsnyje. Kelios priežastys dėl ko atsiranda žalingi įpročiai:Mes turime pakankamai pinigų kvaišalams įsigyti.

Algirdas Raslanas, Sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų viceprezidentas, mano, kad žmogų sveikai gyventi gali priversti tik tam tikra motyvacija. „Žmonės iš principo yra tingūs. Jeigu galima ko nors nedaryti, tai jis tikrai to nedaro, jeigu tai nesiekia gyvybinių funkcijų“, – Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ sakė pašnekovas.

Mėgstate rūkyti? Naujas tyrimas rodo, kad rūkantys žmonės uždirba mažiau už tuos, kurie neturi šio žalingo įpročio, skelbia CNBC. Atlantos federalinio banko ekonomistai ištyrė, kad rūkaliai uždirba apie 80 proc. to, ką gauna nerūkantieji. Tačiau anksčiau rūkę, bet daugiau nei prieš metus metę cigaretes, uždirba 7 proc. daugiau nei žmonės, kurie apskritai niekada nerūkė. Atlyginimo dydžiui gali pakenkti net viena per savaitę suvartojama cigaretė.

Sėkmė gyvenime dažniausiai pasiekiama atsisakius žalingų įpročių. Tinklaraštininkas Danas Waldschmidtas viename iš savo įrašų pateikia keletą tokių įpročių, kurie kenkia įmonių vadovams. Siūlome susipažinti. 1. Nustokite kreipti tiek daug dėmesio į tai, ką daro jūsų konkurentai. Vien tai, kad jie yra neišmanėliai, nereiškia, jog turite vadovauti savo įmonei lyg būtumėte vienas iš jų. Vadovaukite drąsiai. 2. Nustokite vertinti galimus savo klientus kaip sektiną pavyzdį.

Rūkote? Valgote jautieną? Ilgai sėdite prieš televizorių? Kiekvieną dieną panašūs žalingi įpročiai trumpina jūsų gyvenimą maždaug pusvalandžiu, įspėja ABC, remdamasi britų mokslininkų tyrimais. Tačiau yra ir gera naujiena.

Svaigalus vartojantys ir už mokyklos kampo rūkantys paaugliai – tapo kone įprastu reiškiniu Lietuvoje. Problema – akivaizdi, todėl bandoma ją spręsti. Šįkart specialiai kovai prieš žalingus įpročius mokyklose buvo parengta mokomoji programa. Įgyvendinus programą ir atlikus apklausą paaiškėjo, kad blogi vaikų įpročiai rūpi tik 12 proc. tėvų. Tiek jų atsiliepė į mokyklų atstovų prašymus prisijungti.

Seime ketvirtadienį vyko konferencija „Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija bendrojo ugdymo mokyklose“. Jos dalyviai, aptardami vaikų psichoaktyvių medžiagų vartojimo tendencijas, jų psichinę sveikatą bei pagalbą vykdant psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevenciją akcentavo, kad siekiant šių tikslų reikia pasitelkti įvairias priemones. Tačiau svarbiausia – formuoti visuomenės požiūrį, kad narkotinių ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas yra destruktyvus reiškinys.

Sveika širdis – geros sveikatos pagrindas. Tačiau širdies ir kraujagyslių sistemos ligos kamuoja daugumą suaugusiųjų. Tik nedaugelis jų žino, kad keletas paprastų kasdienių įpročių pakeitimų gali atnešti teigiamos naudos. Kokiais kasdieniais įpročiais labiausiai kenkiate savo širdžiai ir kraujagyslėms? 1. Ilgai sėdite prie televizoriaus Keletą valandų trunkantis sėdėjimas prie televizoriaus padidina infarkto ir insulto riziką net tiems, kurie reguliariai sportuoja.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus (toliau – Kauno apskr. VPK Kauno r. PK VPS) Prevencijos poskyrio pareigūnai kartu su judėjimo „Stabdyk nusikalstamumą“ Kauno regiono skyriaus nariais iki 2012-12-31 įgyvendins prevencinį projektą „Žalingiems įpročiams mokyklose – ne“. Šis projektas tęstinis, buvo vykdomas 2010 ir 2011 m., ir yra skirtas narkotinių bei psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijai Kauno rajono mokym...

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad Pasaulinė sveikatos diena (PSD) švenčiama kasmet balandžio 7 dieną ir yra skirta Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) įkūrimui (1948 m.) paminėti.

Jungtinėse Valstijose tarp paauglių daugiausiai alkoholio ir narkotikų suvartoja indėnų palikuonys ir baltaodžiai. Tuo tarpu juodaodžiai ir azijiečiai geria ir kvaišalais svaiginasi mažiau, rodo pirmadienį paskelbti atitinkamo tyrimo rezultatai. Daugiausiai alkoholio vartoja paaugliai indėnai (37 proc.) ir baltaodžiai (35 proc.). Toliau eina iš Lotynų Amerikos kilę paaugliai (32 proc.). Daug mažesnis geriančiųjų procentas yra tarp juodaodžių (25 proc.) ir azijiečių (19 proc.

Klaipėdoje ketinama įteisinti 18 metų nesulaukusiems rūkaliams adresuotą draudimą rūkyti viešose vietose: šitoks formalumas, politikų nuomone, sudarys pagrindą aktyviau ugdyti ir drausminti jaunimą – taip pat ir skirti baudas, rašo VE.lt. Sprendimo projektą pristačiusio Klaipėdos tarybos Ugdymo ir jaunimo reikalų komiteto pirmininko Sauliaus Budino įsitikinimu, uostamiesčiui seniai laikas pasekti Vilniaus, Neringos, Šilutės ir kitų šalies miestų, jau įdiegusių tokį draudimą, pavyzdžiu.

Jau ne pirmus metus kalbama, kad asmenis, turinčius žalingų įpročių, reikėtų apmokestinti didesniu sveikatos draudimo mokesčiu. Neseniai paaiškėjus šokiruojantiems tyrimo rezultatams, vėl aktyviau apie tai prakalbta. Ne veltui sakoma, kad sveikata – brangiausias žmogaus turtas, tačiau ne visi juo laiku pasirūpina. Tad valdžios galvos, tikėdamosi nors kiek paskatinti gyventojus labiau savimi pasirūpinti, jau ne vienus metus kalba apie tai, kaip būtų galima tai geriau padaryti.

Tau nebereikės išleisti kasmet vis daugiau, ir daugiau, ir daugiau pinigų. Cigarečių kainos visą laiką tik kyla, ne vien dėl to, kad viskas brangsta, bet ir dėl didėjančių akcizų. Nutaręs mesti rūkyti, jau per pirmus metus sutaupysi pinigų seniai išsvajotai kelionei į Paryžių. Nebereikės klausytis įgrisusios pastabos apie bučiavimąsi su pelenine – tavo bučinys bus geidžiamesnis ir nebeprimins peleninės.

Šį ketvirtadienį, balandžio 28-ąją, TV3 laidos „Nuodėmių dešimtukas“ žiūrovų laukia 10 metodų, kurie padeda visam laikui atsisakyti svaigalų – nuo užsikodavimo iki vudu. „Galima užkalbėti degtinę – jos paragavęs žmogus visam lakui mes gerti. Jis pajus pasibjaurėjimą ir pasišlykštėjimą ir daugiau niekada nenorės pakelti stikliuko“, – vieną iš būdų atskleidė Vilija Lobačiuvienė, garsėjanti raganiškomis galiomis.

Jau ne pirmus metus kalbama, kad asmenis, turinčius žalingų įpročių, reikėtų apmokestinti didesniu sveikatos draudimo mokesčiu. Neseniai paaiškėjus šokiruojantiems tyrimo rezultatams, vėl aktyviau apie tai prakalbta. Ne veltui sakoma, kad sveikata – brangiausias žmogaus turtas, tačiau ne visi juo laiku pasirūpina. Tad valdžios galvos, tikėdamosi nors kiek paskatinti gyventojus labiau savimi pasirūpinti, jau ne vienus metus kalba apie tai, kaip būtų galima tai geriau padaryti.