žaliavos

Besitęsiant karui Ukrainoje užsienio šalys stengiasi toliau finansiškai remti ukrainiečius, tačiau kol kas išeina atvirkščiai. Už naftą, dyzeliną, anglį ir gamtines dujas Europos Sąjungos (ES) valstybės Rusijai sumoka tris kartus daugiau. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino įrašu, kuriame suskaičiavo, kad ES šalių parama Ukrainai yra trigubai mažesnė, nei už žaliavas mokami pinigai Rusijai.

Lenkijos energetinių žaliavų importuotojai galės naudotis Klaipėdos uoste esančia krovos infrastruktūra. Tai numatantį ketinimų protokolą pasirašė Klaipėdos ir Gdansko jūrų uostai, pranešė Klaipėdos uosto direkcija.  „Lenkijos jūrų uostai nepajėgūs priimti viso šaliai šiuo metu reikalingo energetinių žaliavų kiekio, tad tiek Klaipėdos uosto, tiek kitų Baltijos jūros uostų pagalba jiems šiuo metu ypač reikalinga“, – pranešime teigė Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas.

Medienos pramonę ištiko krizė, kokios seniai nebuvo. Dėl sankcijų užsidarius medienos importui iš Rusijos ir Baltarusijos, įmonėms ją pirkti tenka iš kitų šalių ir mokėti gerokai brangiau, o ir surasti ne visada pavyksta. Medienos perdirbėjai sako, kad žaliavos kaina dar nuo pandemijos pradžios ūgtelėjo maždaug 40 procentų, o dabar esą brangs dar tiek pat. Kai kurios įmonės mano, kad dėl medienos stygiaus kaltas ir perteklinis žaliavos eksportas iš Lietuvos.

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje turės didžiulės įtakos žaliavų trūkumui, todėl Lietuvoje gali stoti pramonė, stagnuos statybų sektorius, išaugs nedarbas, gyventojai mažiau vartos, tačiau totalinės krizės nebus, nes pasaulis dėl Ukrainos karo nepanikuoja, sako Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, ekonomistas Marius Dubnikovas. M. Dubnikovas dalyvavo Seimo Ateities komiteto surengtoje diskusijoje apie karą ir Lietuvos raidos tendencijas.

Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą ir Vakarams atsakius skaudžiomis sankcijomis, pasekmės jaučiamos ir Lietuvoje. Kėdainiuose strigo fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ veikla, nes gamykla per tarpines įmones priklausė Rusijos oligarchui Andrejui Melničenkai, todėl šiuo metu visos įmonės sąskaitos užšaldytos. Tačiau Seime jau prabylama apie būtinybę perimti gamyklos valdymą užtikrinant, kad nauda niekaip neatitektų nei sankcionuotam A. Melničenkai, nei naujajai akcininkei Aleksandrai Melničenko.

Pastaruoju metu visame pasaulyje itin išaugo žaliavų ir energetinių išteklių kainos. Todėl daugelis pramonės įmonių – taip pat ir Lietuvos – skaičiuoja išaugusius gamybos kaštus ir dalį jų perkelia ant vartotojų pečių. Todėl daugelis prekių brangsta pirkėjams. Ekonomistai pažymi, kad kainų augimą sustabdytų tik sumažėjusi paklausa.

Pastarąjį mėnesį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai vykdo sustiprintą maisto priedų kontrolę dėl galimos etileno oksido taršos. Šiomis dienomis patikrinę Marijampolėje maistines žaliavas ir jų priedus tiekiančią įmonę, VMVT užfiksavo daug ir šiurkščių maisto saugos pažeidimų, rašoma pranešime spaudai.

Buitinės technikos ir mobiliųjų telefonų pardavėjai pripažįsta, kad šiuo metu prekių kainos auga. Tai lemia ne tik žaliavų ir šioms prekėms ypač reikalingų lustų brangimas ir trūkumas, bet ir transporto išlaidos. Prekybininkai skatina ilgai nelaukti ir jeigu kas galvoja apie kalėdines dovanas, tai tokias prekes pirkti jau dabar, kol kainos dar įkandamos ir prekių trūkumo kol kas nėra.

Pasaulinėse rinkose brangstantys metalai, mediena, plastikas kelia valstybinių projektų kainas Lietuvoje ir grasina įšaldytomis statybomis. Statybininkų asociacija nevynioja žodžių į vatą – kai kurie rangovai jau atsisako projektų ir netgi ryžtasi susimokėti šimtatūkstantines baudas tam, kad nepatirtų dar didesnių nuostolių. Ne pyragai ir užsakovams – jei nebus įvykdyti sutartyse numatyti reikalavimai, gali tekti grąžinti europinius pinigus.

Didieji šalies baldų fabrikai dėl žaliavų stygiaus gali būti priversti mažinti arba visai stabdyti gamybą – įtampą dar paaštrintų įstrigusi prekyba mediena su Baltarusija, rašo „Verslo žinios“. VŽ žiniomis, dėl rekonstrukcijos plokščių gamybą yra sustabdžiusi Švedijos koncerno „Ikea“ grupės valdoma Kazlų Rūdos medžio drožlių ir baldų gamybos įmonė „Ikea Industry Lietuva“. Tiesa, šią informaciją vėliau patikslino bendrovės tvarios plėtros vadovė Emilija Jelisejevienė: „Kaip ir kasmet, šių metų...

Lietuvos statybininkų asociacija prognozuoja, kad šiemet dėl brangstančių statybinių medžiagų bus neįgyvendinta apie trečdalis valstybės investicijų programoje numatytų projektų. Dalius Gedvilas sako, kad pagal Seimo patvirtintą programą šiemet numatyta pastatyti nemažai objektų, bet dėl kylančių žaliavų kainų trečdalis jų turėtų būti išbraukti iš sąrašo.

Pramonės lūkesčiai antrajam šių metų ketvirčiui yra pozityvūs, prognozuojamas augimas, tačiau iššūkių kelia sparčiai augančios žaliavų kainos, rodo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) sudarytas Lietuvos gamintojų lūkesčių indeksas.  Pasak jo, gamybos apimtys balandį-birželį didės visose pramonės šakose, ypač elektronikos, plastikų ir chemijos pramonėje.

Mėnesio infliacijai kovą ir balandį pasiekus maždaug 1 proc., ekonomistai perspėja, jog žemos infliacijos laikai gali būti jau praeityje. Pasak jų, vartotojų kainas didina metalų, žemės ūkio žaliavų, transportavimo bei sveikatos paslaugų brangimas. Be to, prognozuojma, kad infliacija augs ir toliau, nes verslas, ypač paslaugų srityje, gali kelti kainas norėdamas atsigriebti už prarastą laiką. Visa tai ilgainiui didins ir maisto kainas.

Statistikos departamento duomenimis, vartotojų kainos kilo jau trečią mėnesį iš eilės. Kaip ir tikėtasi, kovą paspartėjo metinė infliacija. Palyginti su balandžio mėnesiu kovą ji pasistiebė 1 proc. punktu ir siekė 1,6 proc. Nuo pernai balandžio neigiamoje zonoje lindėjusi metinė prekių infliacija išsiropštė į teigiamą zoną ir siekė 0,6 proc., o paslaugos buvo 4 proc. brangesnės nei prieš metus, rašoma pranešime.

Gyventojams, norintiems atsinaujinti namus arba juos įsirengti, baldų pardavėjai turi prastų žinių. Jau netrukus daugelis baldų turėtų pabrangti, tad pirkėjai raginami paskubėti teikti užsakymus ir sutaupyti. Verslininkai neslepia – kainų kilimas numatomas kovo 15 dieną. Tądien baldų gamybos žaliavos brangs iki dešimtadalio, o tai paveiks ir kiekvieno kliento kišenę. Nuo kovo 15 dienos baldų gamybos žaliavos brangs mažiausiai 5 proc.

Lietuvos statistikos departamento paskelbti gruodžio mėn. infliacijos rodikliai atskleidžia kiek didesnį nei prieš mėnesį – 0,5 proc. – kainų pokytį. Toks kainų ūgtelėjimas neturėtų stebinti: gruodžio mėn. didėjo pasaulinė naftos kaina, o pastaruoju metu kilusios pasaulinės maisto žaliavų kainos didino daržovių, pieno bei mėsos kainas šalies prekybos centruose. Šie maisto produktai gruodžio mėn. buvo atitinkamai 7,6, 3,6 ir 0,8 proc. brangesni negu lapkričio mėn.

Turint galvoje 2016-aisiais pasaulį purčiusius ir stebinusius įvykius, tenka pripažinti, kad jie tvirtai nusipelnė Beždžionės metų titulo. Kas mūsų laukia 2017 metais? Pradėkime nuo to, kad tai bus Gaidžio metai.

Jau šiais metais buvo fiksuojama svyruojanti, iki 1 proc. infliacija. Tačiau ekonomistai skaičiuoja, kad kitais metais kainos kils dar labiau. Pigs nebent tos paslaugos, kuriomis ir taip nesinaudojame itin dažnai. Paskutiniais Lietuvos banko duomenis, vidutinė metinė infliacija yra 0,6 proc.

Prekių ir žaliavų rinkose praėjusią savaitę buvo matyti ženklų, kurie, ekspertų vertinimais, rodo, kad kainos jau pasiekė dugną, rašo britų verslo dienraštis „The Financial Times“. Pavyzdžiui, trečiadienį buvo paskelbti duomenys apie labiausiai nuo Didžiosios depresijos laikų padidėjusias JAV komercines naftos atsargas, tad buvo galima numanyti, kad naftos kainos smarkiai kris. Tačiau to neįvyko.

Giedrė Sankauskaitė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Neretai, analizuojant kokią nors situaciją, galima įsitikinti, kad lazda turi du galus. Tą patį galima pasakyti ir apie Vakarų taikomų sankcijų Rusijai poveikį. Pirmosios Vakarų paskelbtos sankcijos buvo skirtos 21 Rusijos piliečiui. Vis dėlto jos buvo gausiai kritikuotos dėl neadekvatumo, Rusijai aneksavus Krymą. Neilgai trukus paskelbtas ir antrasis sankcijų paketas.

Vaiva Sapetkaitė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai, išnalizavę ilgesnę nei 350 metų žaliavų rinkos istoriją, sugebėjo įrodymais pagrįsti populiarią (Prebischo-Singerio) teoriją, kad ilgesnėje perspektyvoje žaliavų eksportuotojai visada pralaimi, praneša Rusijos naujienų portalas newsru.com. Laikui bėgant santykinės žaliavos kainos (prekės kainos, išreikštos per kitas prekes) krinta ir galutinis produktas visada duos didesnę ekonominę naudą negu žaliavos.

Aplinkos ministerija tikrina, ar savivaldybės suteikė gyventojams galimybę patogiau rūšiuoti antrines žaliavas ir atgauti už pakuotes išleistus pinigus. Kaip rašo "Lietuvos žinios", to nepadariusioms savivaldybėms gresia baudos. Nors aktyviau rūšiuoti antrines žaliavas savivaldybės turėjo jau šių metų pradžioje, tačiau nauja tvarka įsigaliojo tik liepos 1 dieną. Iki rugsėjo pradžios sutartis su pakuočių tvarkymą organizuojančia bendrove sutartį pasirašiusios buvo vos keturios savivaldybės.

Blogėjant ekonominei situacijai Indijoje, t.y. augant deficitui ir krentant Indijos piniginio vieneto, rupijos, vertei, Indijos politikai ryžtasi drastiškiems veiksmams, rašo Qz.com. JAV dar praėjusiais metais nutarė apriboti Indijos žaliavos pirkimą iš Irano tam, kad būtų smažinta priklausomybė nuo Irano naftos. Indija, kaip rašo naujienų portalas, sumažino importą iš Iranu 27 proc. iki 13,1 mln. tonų.

 Nuo šių metų pradžios Lietuvoje įsigaliojo Pakuočių ir atliekų tvarkymo įstatymo pataisa. Pataisa įpareigoja pakuočių gamintojus arba importuotojus mokėti už pakuočių, virtusių atliekomis, surinkimą, išvežimą ir paruošimą jas panaudoti kaip antrines žaliavas, pavyzdžiui, energijos gavybai jas deginant. Kitaip sakant, įstatymo pataisa įpareigoja pakuočių gamintojus arba importuotojus prisidėti finansiškai prie jų rūšiavimo, surinkimo, išvežimo ir paruošimo naudoti kaip antrinę žaliavą.

Pasaulinėje žaliavų rinkoje vyksta reikšmingi pokyčiai, rašo BBC. Bene populiariausias pavyzys – auksas. 2011 metų rugpjūtį uncija aukso kainavo kiek daugiau nei 1,9 tūkst. JAV dolerių. 2012 metų spalį ši kaina svyravo ties 1,8 tūkst. JAV dolerių riba, tačiau vos per kelis mėnesius brangiojo metalo kaina nusirito maždaug iki 1,4 tūkst. JAV dolerių už unciją, rašo BBC. Praėjusią savaitę daugelio žaliavų kainos ėmė kristi, nes Kinijos pirmojo ketvirčio augimo rodikliai nepateisino rinkos lūkesčių.

Norint pagaminti pakelį mums įprastos avižų košės, beveik trečdalį žaliavos tenka išmesti. Iš pradžių nuo grūdų pašalinamos luobelės. Jos paprastai sudeginamos ar užkasamos. Be abejo, tai – brangu ir neekologiška. Mokslininkai iš Rusijos Bijsko miesto pasiūlė kitą avižų luobeles naudoti biodegalams gaminti. Visų pirma iš avižų luobelių mokslininkai išmoko išgauti celiuliozę. Vėliau iš jos laboratorijoje gautas etanolis, kuris jau pretenduoja tapti ateities degalais.

Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai prieš 2 metus pradėjus įgyvendinti plačią veiksmų programą superkamo žaliavinio pieno kokybei gerinti, pasiekta, kad 2012 metų pabaigoje, lyginant su 2011 m., bendra superkamo žaliavinio pieno sauga ir kokybė pagerėjo daugiau nei 20 %. Specialistai teigia, kad ženkliai pagerėjo visi pieno saugos ir kokybės parametrai, tačiau pasiektais rezultatais apsiriboti neketinama.

Tiek išsivysčiusios tiek besivystančios ekonomikos šiais metais augs lėčiau ir prie tokios tendencijos reikės priprasti, teigia provokatyviomis pažiūromis pagarsėjęs ekonomistas Andy Xi, rašo „Caixin“. Buvęs „Morgan Stanley“ Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono vyriausiasis ekonomistas aiškina, kad Indija bei Kinija baigia išnaudoti savo potencialą, o skolomis paremtas augimas miršta. Nuo 2009 iki 2011 metais besivystančios ekonomikos, ypač BRIC šalys, ir toliau augo.

,,Atliekos perrenkamos rankomis, tai kodėl nepastačius atskiro konteinerio perdirbamoms atliekoms? Kaip atskirti sudužusio bespalvio ir žalio butelio stiklą, nors abu yra antrinės žaliavos? O kodėl didesnė kaimynų šeima už atliekų sutvarkymą moka mažiau, negu mūsų - mažesnė? Ar susiejimas su plotu nustatant mokestį už komunalinių atliekų išvežimą teisingesnis, negu su tame būste gyvenančių žmonių skaičiumi?“ - vardijo gyventojų  dažniausiai užduodamus klausimus Druskininkuose vykstančios di...

Ilgą laiką Australijos ekonomikos istoriją lydėjo išteklių gausos paskatinti klestėjimo ir nuosmukio periodai. Ar šį kartą istorija vėl pasikartos, klausia „Reuters“. XIX a. viduryje šalį sukrėtė aukso karštligė, Pirmojo pasaulinio karo ir Korėjos karo metu šalies ekonomiką skatino išaugusi vilnos paklausa. Visi šie ekonominio pakilimo laikotarpiai baigdavosi recesija.

Derliaus nuėmimo pikas sumažino žaliavų supirkimo kainas. Deja, prekybininkai į šiuos pokyčius visiškai nesureagavo, tad maisto produktų kainos parduotuvėse tebesiekia aukštumas, rašo „Vakaro žinios“. Specialistų teigimu, tai jų naudojimasis esama padėtimi ir papildoma galimybė daugiau uždirbti. „Vakaro žinios“ aiškinosi, kur dingsta tie keliasdešimt procentų, skiriančių supirkimo ir pardavimo kainas, kodėl stipriai pingant žaliavoms produktai tik brangsta.

Pastaruoju metu Pietų Kinijos jūroje net kelios valstybės ėmė demonstruoti karinius raumenis. Ne vienas apžvalgininkas mano, kad ginčas susijęs ne tiek su teritoriniais interesais kiek pretenzijomis į jūros dugne glūdinčius išteklius, rašo „Business Insider“. „Waverly Advisors“ teigimu, konfliktai dėl išteklių vyksta ne pirmą šimtmetį. Žinoma, ištekliai ne visada būna pirminė karo priežastis, tačiau labai dažnai jie tampa svarbia konflikto dalimi.

Kai kurie metalai, naudojami pagaminti telefonams ar kitiems elektroniniams įrenginiams, yra išgaunami Demokratinėje Kongo respublikoje. Dėl to jie vadinami „kruvinaisiais telefonais“, rašo CNN. Ekspertai sako, kad šie deimantai padeda palaikyti vieną kruviniausių pasaulio konfliktų. Tarptautinio Išteklių komiteto duomenimis, nuo 1998 metų karo sukeltos priežastys, įskaitant infekcijas ir mirtis badu, čia jau užgesino 5,4 mln. gyvybių.

Ar Kinijos ekonomika skaudžiai smuks, minkštai leisis ar lėtai kils? Sudėjus kartu ECB neryžtingumą Europos skolų krizės atžvilgiu, panašų JAV Federalinio rezervo neveiksnumą ir JAV lėtėjančią ekonomiką, kilo investuotojų nerimas dėl Kinijos veiksmų kovojant su savo nuosmukiu, rašo CNN. „Gan neramina tai, kad Brazilija ir Indija taip sulėtėjo, žinoma, daug diskutuojama ir dėl Kinijos sulėtėjimo“, - sakė Jimas O'Neillas, „Goldman Sachs Asset Management“ pirmininkas.

Ežerų krašte besilankantys poilsiautojai jau gali iškylauti „Utenos“ poilsio zonose, kuriose įrengti iš perdirbto plastiko pagaminti lauko baldai ir modernios kepsninės. Poilsio zonas prie poilsiautojų pamėgtų ežerų įkūrė jau trečius metus iš eilės ekologinę programą Ežerų krašte vykdanti „Utenos alaus“ darykla. Šiemet ji ragina poilsiautojus ne tik pasirūpinti po iškylos likusiomis šiukšlėmis ir nepalikti jų gamtoje, bet ir išrūšiuoti jas Ekostotelėse – 10 specialių šiukšlių rūšiavimo centrų.

Įvairios aplinkybės visame pasaulyje lemia nuolatos augančias naftos kainas. Kai kurie ekonomikos ir politikos guru teigia, kad nestabili politinė padėtis Irake ateityje gali sukelti naują naftos kainų šuolį. Neseniai Saudo Arabijos naftos ministras pareiškė, esą jo šalis padidins naftos gavybos apimtis ir patenkins augančią paklausą. Deja, rinkos nerimauja dėl Saudo Arabijos išteklių ir abejoja karalystės galimybėmis užtikrinti reikiamą tiekimą.

Balandžio mėn. 1000 kub. m gamtinių dujų „Lietuvos dujų“ klientams, nebuitiniams vartotojams, pabrango 41 litu (nuo 1319 iki 1360 Lt už 1000 kub. m). „Lietuvos dujų“ teigimu, tai lėmė pastaruosius šešis mėnesius augusios naftos produktų kainos tarptautinės rinkose ir besitęsiantis euro vertės mažėjimas JAV dolerio atžvilgiu. Balandžio mėnesio gamtinių dujų kaina nustatoma pagal 2011 m. spalio - 2012 m. kovo mėnesiais buvusias naftos produktų kainas tarptautinėse žaliavų rinkose.

Naftos kaina ir toliau mažėja. Vakar „WTI“ barelio kaina susitraukė dar kiek daugiau nei 2,5 proc. iki 102,5 JAV dolerių. Naftos rinkoje slopinančiai veikė ekonominės naujienos iš JAV ir Europos. Nuvylė JAV paslaugų sektoriaus „ISM“ indekso reikšmė, o ECB atkreipė dėmesį į vis dar tvyrančias ekonominio augimo rizikas. Iš šiuo metu 33 „Bloomberg“ apklaustų analitikų, didžioji dalis tikisi tolesnio naftos pigimo ateinančią savaitę, trečdalis mano, kad jos kaina kils.

Praėjusių metų pabaigoje aukso kaina perkopė 1600 JAV dolerių už unciją ribą. Vien per 2011 metus aukso kaina išaugo 15 proc, rašo CNBC. Centriniai bankai, vyriausybės ir įvairios organizacijos yra pagrindiniai aukso savininkai. Manoma, kad šios institucijos kontroliuoja 30700 tonų arba 16,5 proc. pasaulio aukso atsargų. Siūlome susipažinti su didžiausiais pasaulyje aukso savininkais. Duomenys pateikiami, remiantis Pasaulio aukso tarybos 2011 metų gruodžio mėnesio pranešimo duomenimis.

Trečiadienį Kaune atidaryta paroda, kurioje eksponuojami darželinukų iš antrinių žaliavų sukurti įvairūs rankdarbiai. Pasitelkę savo fantaziją ir padedami pedagogų mažieji kauniečiai sukūrė išties įdomių ir dėmesio vertų kūrinių. Parodos organizatoriai – prekybos ir paslaugų centras „Molas“, lopšelis-darželis „Žuvintas“ ir Kauno Gričiupio seniūnija – tikisi, kad tokių rankdarbių kūrimas – geriausias būdas vaikus supažindinti su atliekų rūšiavimo būtinybe.

Nuolatinį pasaulinių maisto kainų kilimą lemia vis didėjanti pasaulio populiacija. Žemės gyventojų skaičius jau perkopė 7 mlrd., o itin didelis gyventojų prieaugis tenka besivystančioms rinkoms. Trumpuoju ar vidutiniu laikotarpiu pasaulio gyventojų skaičiaus augimas nesukelia didelių kainų pokyčių, nes maisto kainoms įtaką daro įvairūs kiti veiksniai, tarp jų – ir paskutiniu metu brangstanti nafta. Kainos ir oro sąlygos Maisto žaliavų kainoms daugiausiai įtakos turi nenuspėjamos oro sąlygos.

Pasaulio ekonomikos padėtis pastaraisiais mėnesiais tapo stabilesnė nei 2011-ųjų rudenį, nors grėsmės išlieka didelės, teigia SEB grupės analitikai antradienį Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“. Sparčios pasaulio ūkio plėtros nesitikima dėl euro zonos skolų krizės, tačiau vilčių teikia geresnės JAV ir Kinijos ekonomikos perspektyvos. Baltijos šalys atsispirs neigiamoms tendencijoms – joms pagelbės pagerėjęs konkurencingumas.

Telšiuose ir Kuršėnuose pasieniečiai sulaikė apie 100 litrų, įtariama, narkotikų pirmtakų (prekursorių). Iš šios medžiagos pagamintų kvaišalų vertė gali siekti apie 692 tūkst. litų. Sulaikyti ir 5 su šiuo kroviniu, įtariama, susiję vyrai. Sėkmingą operaciją surengti pasieniečiams padėjo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato bei Šiaulių rajono policijos komisariato pareigūnai.

Šiais metais analitikai siūlo atkreipti dėmesį į auksą, technologijų sektorių, besivystančias rinkas ir Europos eksportuotojus. Prognozuoti, kur investuoti – tas pats, kaip prognozuoti, kokios oro sąlygos bus kitą mėnesį. Kita vertus, žinant bendras tendencijas vis dėlto galima numatyti pelningą kryptį, kur investuoti pinigus 2012 metais.

Kylančios žaliavų ir energijos sąnaudų kainos gali branginti lietuvišką alų. Vieni aludariai teigia būsiantys priversti tai daryti, o kiti sako, kad artimiausiu metu tokių planų nėra. Bendrovės „Kalnapilio – Tauro grupė“ (KTG) generalinis direktorius Marijus Kirstukas portalui Balsas.lt patikino, kad artimiausius kelis mėnesius alaus branginti neketinama.

Spalį gamtinių dujų pardavimo kaina nebuitiniams vartotojams sumažėjo 50 litų už tūkstantį kubinių metrų ir siekia 1 261 litą. Tam įtakos turėjo neženklūs gegužės-spalio mėnesių vidutinės naftos ir naftos produktų kainos svyravimai (4-7 procentų ribose). Lietuvos dujos prognozuoja, kad lapkričio-gruodžio mėnesiais gamtinių dujų kaina priklausys nuo euro ir JAV dolerio santykio.

Ši savaitė JAV pasižymės makroekonominių naujienų gausa. Ketvirtadienį sužinosime, koks buvo JAV III ketvirčio BVP rodiklis. Prognozuojama, jog šalies ūkis per praėjusį ketvirtį galėjo pademonstruoti atsparumą neigiamoms naujienoms pasaulio rinkose ir galėjo siekti 2,5 %. Pozityvių žinių laukiama iš vartojimo ir naujų būstų pardavimo statistikos. Kiek prastesni, tikėtina, buvo rugsėjo mėn.

Lietuvos pramonininkų konfederacija prognozuoja, kad dėl prastėjančių vartotojų lūkesčių, lėtesnio užimtumo augimo vidaus paklausa išliks žemame lygyje. Vidaus paklausos rodiklius neigiamai paveiks ir sparčiai augančios, vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainos bei brangsiantis maistas. Tokias išvadas ji daro apibendrindama Lietuvos apdirbamosios pramonės įmonių lūkesčio indekso apklausos rezultatus 2011 m. IV ketvirčiui.

Buvusi Manheteno striptizo šokėja Niki Marx nutarė pakeisti profesiją, rašo „Business Insider“. Ji tapo rizikos draudimo fondo valdytoja. Fondo „Marx NY Capital LLC“ įkūrimui N. Marx paskyrė santaupas, kurias sukaupė šokdama vyriškai kompanijai. Jaunajai finansininkei šiuo metu vos 24 metai.