žaliasis kursas

Žemės ūkio ministras nekaltas dėl to, jog reikia įgyvendinti žaliąjį kursą, kuris numatytas tiek Vyriausybės programoje, tiek Europos Sąjungos mastu, sako premjerė Ingrida Šimonytė.  „Žemdirbiai pyksta dėl žaliojo kurso – visų prima, tai Europos Sąjungos ir Vyriausybės programa. Suprantu, kad žemdirbiams kartais atrodo, kad Kęstutis Navickas vis dar dirba Aplinkos ministerijoje, taip nėra.

Vidutines pajamas gaunantis asmuo Lietuvoje jau gali įpirkti ne tik naudotą, bet ir naują elektromobilį, o dviejų asmenų šeimai prieinami ir nauji elektriniai miesto visureigiai. Vis dėlto prognozuojama, kad automobiliai tik brangs – jei dabar naują mašiną Lietuvoje galima nusipirkti už vidutiniškai 30 tūkst. eurų, tai už 10 metų bus 60 tūkst. eurų. Tačiau įperkamumas taip pat didės. Tą rodo SEB banko analitikų antrus metus iš eilės apskaičiuotas Lietuvos elektromobilių įperkamumo indeksas.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) žmonių informavimui apie Žaliąjį kursą Lietuvos žemės ūkyje ketina išleisti 254,5 tūkst. eurų.  Už tokią sumą ji įsigijo visuomenės informavimo kampanijos paslaugas – neskelbiamas derybas laimėjo ir užsakymą metams gavo bendrovė „Magnet Lt“.  „Nors Žaliasis kursas jau pradėtas įgyvendinti, plačiajai visuomenei tai dar nėra žinoma ir pažįstama.

Europos Komisija tikisi, kad kapitalinis remontas padės sumažinti taršą Europoje. ES anglies dioksido rinka grįžo, rašo politico.eu. Praleidusi daugelį metų ES reguliavimo mechanizmo nuošalyje, kur ji buvo daugiausiai nurašyta, apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (Emissions Trading System – ETS) vėl tapo klimato politikos kertiniu akmeniu.

Aukštesni ES energijos vartojimo efektyvumo tikslai ir nauja anglies dioksido rinka pastatams gali sukelti socialinį nepasitenkinimą tarp gyventojų. Esą šie nauji planai turėtų kur kas sparčiau skatinti renovuoti gyventojų nuosavybėje esantį nekilnojamąjį turtą. ES planuoja spausti šalis, kad pastatai taptų efektyvesni energijos požiūriu – ir tai kelia baimę dėl Briuselio ir nacionalinių sostinių susidūrimo bei populistinio atsako galimybės.

Lietuva kovoje su klimato krize pagrindines pajėgas mes į transporto sektorių, nes jis, anot aplinkos ministro, pats taršiausias. Po kelerių metų miestuose turėtų atsirasti zonos, į kurias nebebus įleidžiami taršūs automobiliai, o artimiausiais dešimtmečiais iš Lietuvos kelių išvis turėtų išnykti įprasti benzininiai ir dyzeliniai automobiliai.

Vyriausybė skelbia kadencijos darbo plano projektą, kuriame numatyti pagrindiniai prioritetai šiai kadencijai ir sritys, kuriose ministrų kabinetas tikisi nuveikti daugiausiai darbų. „Žaliasis kursas, skaitmenizacija ir švietimas – trys pagrindiniai Vyriausybės prioritetai. Pirmasis susijęs su klimatui neutralios ekonomikos atsiradimu, pokyčiais žemės ūkyje, transporto srityje.

Aštuoni Baltijos regiono aplinkos ir žemės ūkio ministrai pirmadienį pasižadėjo didinti pastangas siekiant mažinti taršą Baltijos jūroje. Keli pagrindiniai tikslai – jūros išteklių eikvojimo mažinimas, tvarios žvejybos skatinimas ir plastiko direktyvos įgyvendinimas. Pirmadienį vyko Europos Komisijos (EK) nario Virginijaus Sinkevičiaus inicijuota konferencija „Mūsų Baltija“ (angl.