wintershall

 Lietuva ketina dalyvauti teisminiame ginče dėl Rusijos ir Vokietijos dujotiekio „Nord Stream“ per Baltijos jūrą. Bylą nagrinėja Europos Sąjungos Bendrasis Teismas.  Nutiesto „Nord Stream“ bei tiesiamo „Nord Stream 2“ projektą valdančios bendrovės teismo prašo panaikinti, jų teigimu, Europos Sąjungos (ES) direktyvose numatytas „diskriminacines priemones“. Lietuva ketina palaikyti Europos Parlamento (EP) bei Tarybos pusę ir sieks, kad ieškiniai būtų atmesti.

  Pirmadienį Liuksemburge posėdžiaujanti Europos Sąjungos Taryba paskelbė patvirtinusi atnaujintą Europos Sąjungos dujų direktyvą, kuri tiesiogiai palies ir Rusijos dujotiekio projektą „Nord Stream 2“.   Anot pranešimo, ES dujų direktyvos pataisos patvirtintos 27-ių ES narių atstovų balsais „už“. Bulgarijos atstovas susilaikė nuo balsavimo. Balsavimas dėl atnaujintos ES dujų direktyvos vyko ES žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje.

Vokietijos vyriausybė nepritaria sankcijų įvedimui Baltijos jūrą kertančio Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projekto „Nord Stream 2“ dalyviams, pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas. „Nord Stream 2“ neįkūnija ypatingo Vokietijos-Rusijos kelio. Mes tai sakome projekto kritikams tiek Europoje, tiek ir Vašingtone“, – pabrėžė Vokietijos diplomatijos vadovas. „Mes remiame Rusijos ir Ukrainos derybas (dėl dujų tranzito pratęsimo – red.), kuriose tarpininkauja Europos Komisija.

Lenkijos vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis Rusijos eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą plėtros projektą „Nord Stream 2“ pavadino antieuropietišku projektu Ukrainai ir Lenkijai šantažuoti. „Mes pabrėžiame, kad „Nord Stream 2“ projektas – antieuropietiškas. Tai – dar vienas pavyzdys to, kaip į skirtingai į valstybes žiūrima panašiomis situacijomis“, – interviu JAV televizijai CNBC sakė Lenkijos premjeras. Jo žodžiais, „Nord Stream 2“ yra Briuselio nenuoseklumo pavyzdys.

Nutiesta 380 kilometrų Rusijos eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą „Nord Stream 2“, pranešė „Gazprom“. „Vamzdyną jūroje pradėjome tiesti rugsėjį. Dabar jo jau paklota daugiau 380 kilometrų Vokietijos teritoriniuose vandenyse, darbai vyksta Suomijos ir Švedijos ekonominėse zonose, Vokietijos ir Rusijos pakrančių zonose“, – sakė „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris. Beveik 10 mlrd. eurų kainuosiantis 1,23 tūkst.

JAV jau netrukus gali imtis sankcijų, kurios sutrukdys Rusijai kartu su Vokietija užbaigti „Nord Stream 2“ statybas. D. Trumpo administracija baiminai, kad naujas dujotekis padidins Europos priklausomybę nuo Rusijos gamtinių dujų.

Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas dar kartą pareiškė, kad Baltijos jūros dugnu planuojamas tiesti dujotiekis „Nord Stream 2” reiškia dar didesnę energetinės priklausomybės kilpą Europos Sąjungai ir toliau stiprinamą Rusijos įtaką jos energetikai. Tai jis pareiškė, Lietuvos ir Ukrainos energetikos ministrams trečiadienį pasirašius bendrą pareiškimą dėl „Nord Stream 2“ keliamų grėsmių.

Lenkija ir Jungtinės Valstijos yra nusistačiusios prieš Rusijos eksporto dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą, kenkiantį visos Europos energetiniam saugumui ir stabilumui bei suteikiantį Maskvai dar vieną įrankį naudoti energetiką kaip politinio spaudimo priemonę, šeštadienį pareiškė Varšuvoje viešintis JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas (Reksas Tilersonas). „Mūsų nepritarimas kyla iš bendrų strateginių interesų.

Rusija visada noriai pasisavindavo nuopelnus. Ir net verslininkai, kurie skirtingai nuo politikų pasižymėdavo daug rečiau, laikas nuo laiko „nusipelnydavo“ kokio nors apdovanojimo.

Baltijos jūrą kertančio Rusijos eksporto dujotiekio „Nord Stream“ plėtros projektas Europos Sąjungai nėra būtinas, teigiama Europos Komisijos (EK) pateiktų ES gamtinių dujų rinką reguliuojančių teisės aktų pataisų lydinčiuose dokumentuose. EK pažymi, jog ES apsirūpinimo dujomis diversifikavimo strategijos prioritetai – pietinio dujų koridoriaus, suskystintų gamtinių dujų (SGD) centro Viduržemio jūroje projektai, taip pat SGD vartojimo skatinimas.

Ne taip jau seniai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė įsaką dėl plataus masto sankcijų Rusijai, į kurias pakliuvo ir dujotekis iš Rusijos į Vokietiją „Nord Stream-2“. Jeigu jūs jį statysite, pareiškė „rusofobiškasis Kongresas“, pas jus gali apsilankyti Finansų ministerijos atstovai ir pagrūmoti didžiulėmis baudomis, rašoma „Forbes“. Vokietijos ir Austrijos valdžios supanikavo.

Kai kurios Europos šalys jautriai sureagavo į naująjį JAV sankcijų paketo Rusijai siūlymą. Pasigirdo bandymų „apginti Europos interesus“, tačiau net ir Briuseliui darosi aišku, kad vienu metu ir taikyti sankcijas Rusijos energetikos sektoriui, ir jų netaikyti – nepavyks. Europiečiams, tikėtina, ne itin patinka naujoji Kongreso sankcijų banga Rusijos atžvilgiu, rašoma „Forbes“. Ypač tai liečia vietines naftos ir dujų bendroves.

Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Shroederis tapo Baltijos jūrą kertančio Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projektą siekiančio įgyvendinanti konsorciumo „Nord Stream 2“ vykdomosios tarybos vadovu. G.Shroederis taip pat vadovauja Vokietijoje registruotos įmonės „Nord Stream AG“ akcininkų komitetetui. Beveik 10 mlrd. eurų vertinimą „Nord Stream 2“ projektą Rusijos koncernas „Gazprom“ drauge su Vakarų Europos energetikos milžinėmis tikisi pradėti įgyvendinti 2018-ųjų balandį.

Net jeigu tarp Ukrainos su Rusija nebūtų „ypatingai paaštrėjusių santykių dėl Krymo“, vis tiek eilinį sykį sulauktume dujų ginčo – tai tėra tik laiko klausimas, įsitikinęs „Die Presse“ žurnalistas Eduardas Steineris. Straipsnio autorius primena, kad įprastai Maskva su Kijevu pradeda ginčus dėl dujų tiekimo tranzito įkainių vasaros viduryje, tuo pačiu įvarydama siaubą nuo jo importo priklausančiai Europai.

 Rusijos pasiuntinys Europos Sąjungoje Vladimiras Čižovas pirmadienį sukritikavo Bulgarijos sprendimą sustabdyti darbus prieštaringai vertiname, Kremliaus palaikomome dujotiekio „South Stream“ projekte, reaguojant į Briuselio spaudimą, ir pavadino tai „sėlinančiu perėjimu prie ekonominių sankcijų Rusijai“. „Sunku atsikratyti jausmo, kad Europos Komisijos vykdomas Bulgarijai svarbaus „South Stream“ sektoriaus statybos darbų pradžios blokavimas yra vykdomas grynai dėl politinių priežasčių“, –...

 Bulgarija stabdo darbus prieštaringai vertiname dujotiekio „South Stream“ projekte, palaikomame Rusijos, sulaukusi kritikos iš Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų, sekmadienį pranešė premjeras Plamenas Orešarskis. „Nurodžiau sustabdyti visus darbus. Dėl tolesnių veiksmų spręsime po konsultacijų su Briuseliu“, – sakė P.Orešarskis po susitikimo su JAV senatorių delegacija.

Derybos tarp Vokietijos energetikos kompanijos RWE ir Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ dėl bendros elektrinių statybos Europoje nutrūko, nes šalims nepavyko susitarti dėl sąlygų, praneša „Deutsche Welle“. Abi korporacijos planavo akmens anglimis ir dujomis kūrenamų elektrinių statybą, abi šalys 2011 m. liepos 14 d. Romoje pasirašė strateginės partnerystės memorandumą. Palankios galimybės atsivėrė po to, kad Vokietija atsisakė atominės energetikos.

Baltijos jūros dugnu eisiantis dujotiekis „Nord Stream“ bus pastatytas, tikina Vokietijos chemijos giganto BASF vadovas Jurgenas Hambrechtas. Dukterinė BASF kompanija „Wintershall“ dalyvauja šio dujotiekio tiesime. J. Hambrechtas teigia, kad iš paskutinių savo susitikimų su Rusijos dujų monopolininko „Gazprom“ vadovu Aleksejumi Milleriu jis susidarė įspūdį, kad visi projekto dalyviai yra tvirtai pasiryžę ntiesti duojotiekį.

Antradienį Lietuvoje viešėsiančią Vokietijos kanclerę Angelą Merkel lydės piketai dėl Šiaurės Europos dujotiekio ir paramos Gruzijai. Antradienio vakarą, Prezidento Valdo Adamkaus ir A. Merkel susitikimo metu, prie prezidentūros vyks Jaunųjų konservatorių lygos inicijuojama akcija dėl Rusijos ir Vokietijos bendro projekto tiesti dujotiekį Baltijos jūros dugnu.

ES dujų rinkos liberalizavimą numatančioje direktyvoje yra įtvirtintas Rusijai itin nepalankus abipusiškumo principas, pagal kurį priėjimą prie ES energetikos rinkos galės gauti tik savo rinkas atvėrusios šalys.

Europos Parlamento Peticijų komitetas pareiškė nuomonę, kad „Šiaurinio srauto“  (Nord Stream) dujotiekis, „Gazpromo“ planuojamas nutiesti Baltijos jūros dugnu, kelia pavojų aplinkai ir pasiūlė ieškoti kitų kelių šiam dujotiekiui.  Peticijų komitetas atkreipė dėmesį į šį projektą po to, kai gavo 30 000 Europos Sąjungos piliečių, daugiausia Baltijos valstybių gyventojų, pasirašytą peticiją.

Baltijos dugnu tiesiamo dujotiekio „Nord Stream“ projekto vykdytojai šiomis dienomis susilaukė naujų priešininkų ir sąjungininkų, rašo dienraštis „The International Herald Tribune“. Antradienį Švedijos oficialieji asmenys pranešė, kad „Nord Stream“ statybos iniciatoriams buvo išsiųstas prašymas pasirinkti kitą dujotiekio maršrutą, kad nebūtų padaryta žalos aplinkai.

Rusija ruošiasi pakartoti Šiaurės Europos dujotakio projekto scenarijų su italais. Didžiausia pasaulyje gamtinių dujų kompanija valstybinė Rusijos "Gazprom" ir Italijos naftos ir dujų kompanija "Eni SpA" gali nutiesti dar vieną dujotakį iš Rusijos į ES, kaip ir Šiaurės Europos dujotakio atveju, aplenkiant "nedraugiškas" šalis.

Lenkija išsivaduos iš priklausomybės nuo Rusijos gamtinių dujų: Vokietija ją prijungs prie savo dujotiekio, kuriuo dujos tiekiamos iš Šiaurės jūros. Prisijungusi prie Vakarų Europos dujotiekių sistemos Lenkija galėtų aprūpinti dujomis ir kitas Rytų kaimynes, tarp jų ir Lietuvą.