wikileaks

Tinklalapis „WikiLeaks“ antradienį švenčia dešimtąjį gimtadienį, išdidžiai vadindamas save nutekintą konfidencialią informaciją viešinančių interneto platformų pradininku. Tuo tarpu prieštaringai vertinamas šio tinklalapio įkūrėjas žada tęsti savo darbą, nors ir sulaukia įnirtingos kritikos. Sukakties proga Berlyne rengiama šventė, per kurią bus paminėtas domeno wikileaks.org įregistravimas 2006 metais. Tinklalapio įkūrėjas Julianas Assange'as buvo numatęs 10 val. (11 val.

Kuomet praėjusį mėnesį naujienų agentūros „Bloomberg“ vyriausias redaktorius paklausė Vladimiro Putino dėl Rusijos sąsajų su JAV demokratų partijos nacionalinio komiteto elektroninio pašto įsilaužimu, šis pateikė nieko nepaneigiantį atsakymą.

JAV kalinama translytė karė Chelsea Manning (Čelsi Maning), protestuodama prieš kariuomenės atsisakymą gydyti jos lyties disforiją, penktadienį paskelbė bado streiką, pranešė jos atstovai. Ch.Manning – tuomet dar kaip Bradley Manningas (Bredlis Maningas) – 2013 metų rugpjūtį buvo nuteista už šnipinėjimą ir kitus nusikaltimus, kai nutekino tinklalapiui „WikiLeaks“ daugiau negu 700 tūkst. įslaptintų dokumentų.

  Ekvadoras susitarė su Stokholmu, kad Švedijos vyriausybės pareigūnai galės apklausti vyriausybių paslaptis viešinančio tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėją Julianą Assange'ą, jau ilgiau negu ketverius metus įstrigusį šios šalies ambasadoje Londone, trečiadienio vakarą pranešė Kitas.

Nors Hillary Clinton turi visas galimybes tapti pirmąja JAV istorijoje prezidente, ryškiausia ir kontroversiškiausia šios rinkiminės kampanijos žvaigždė, be jokių abejonių, yra Donaldas Trumpas. Šis ekscentriškas politikas neretai nusišneka, tačiau tai neturi lemiamos įtakos jo įvaizdžiui – galbūt dėl to, kad JAV visuomenė jau anksčiau pasiskirstė į tuos, kurie jo nekenčia, ir tuos, kurie jį dievina.

Rusijos tikslai nėra tik sukompromituoti Hillary Clinton, jos tikslas – pakirsti pačias JAV, rašoma „Politico“ Eerik-Niileso Krosso, estų diplomato straipsnyje. Atskleista informacija, kad Rusijos žvalgyba įsilaužė į H. Clinton prezidentinės kampanijos serverius, tariamai siekiant susilpninti jos pozicijas JAV rinkimuose, gali pasirodyti kaip konspiracijos teorija. Tačiau teisybė yra daug skaudesnė. Rusijos veikla nėra konspiracijos dalis.

Vyriausybių paslaptis viešinantis tinklalapis „WikiLeaks“ trečiadienį paskelbė garso įrašų, veikiausiai pavogtų iš JAV Demokratų nacionalinio komiteto serverių, tarp jų – vienos suirzusios Hillary Clinton rėmėjos pareiškimą, kad partija liautųsi „verstis per galvą“ dėl jos varžovo senatoriaus Bernie Sanderso.

Turkijos interneto cenzūros įrankis ėmėsi aktyvių veiksmų, kad šalyje neišplistų paviešintas valdžios narių susirašinėjimas elektroniniais laiškais, praneša rt.com. Taip pat valdžia ėmėsi represijų prieš šalies mokslo žmones. „Wikileaks“, reaguodama į po nevykusio pučo vykdomą Turkijos valdžios susidorojimą su šalies teisine, švietimo sistema ir kariuomene, paviešino apie 300 tūkst. valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos (AKP) narių laiškų.

Login 2016 konferencijoje tiesiogiai iš Londono kalbėjo itin spalvinga asmenybė – „WikiLeaks“ įkūrėjas Juliannas Assange‘as. Jo pasakojimu, nors ir nebuvo pasiekti užsibrėžti tikslai paviešinus slaptus dokumentus, tai turėjo didžiulę reikšmę. „Žvelgiant į politines sistemas supranti, kad mažu impulsu galima sukelti didžiulius pertvarkymus“, – slaptų dokumentų paviešinimo svarbą atskleidžia Juliannas Assange‘as. Pasak jo, visi dokumentai būna atrenkami ir ištirti.

Islandijos Piratų partija, įsteigta 2012 metais kaip nežymi protestų grupė, dabar netikėtai atsidūrė pozicijoje, kai galėtų iškilti į valdžią – šalyje, kuriai įgriso politinis ir finansinis isteblišmentas. Pastarojo meto apklausos rodė, kad ši partija turi 43 proc. rinkėjų paramą, daugeliui islandų piktinantis tuo, kad šimtai turtingų ir įtakingų jų tėvynainių yra minimi nutekintuose vadinamuosiuose Panamos popieriuose, kurie atskleidžia slaptus ofšorinius sandorius visame pasaulyje.

„Panamos popieriai“ tapo naujausiu pasaulį supurčiusius valstybės arba ekonomikos paslapčių nutekinimu po to, kai viešumo aktyvistų įkurtas tinklalapis „WikiLeaks“ pradėjo naudoti internetą kaip naują savo misijos terpę.

Jungtinių Tautų darbo grupė dėl savavališko sulaikymo, išnagrinėjusi vyriausybių paslaptis viešinančio tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange'o skundą, penktadienį paskelbė, kad jo laisvė buvo neteisėtai suvaržyta Švedijos ir Didžiosios Britanijos, taip pat paragino abi šalis kompensuoti šiam aktyvistui padarytą žalą.

Didžioji Britanija turėtų „išlaisvinti“ Julianą Assange'ą, likus dienai iki oficialaus Jungtinių Tautų (JT) darbo grupės sprendimo paskelbimo. Laukiama, kad šios JT grupės sprendimas, jog J. Assange'as Ekvadoro ambasadoje Londone laikomas įkalintas neteisėtai, bus oficialiai paskelbtas penktadienį, sakė naujienų agentūrai AFP vienas jo advokatų.

Vyriausybių paslaptis viešinančio tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange'as, jau ne vienerius metus gyvenantis Ekvadoro ambasadoje Londone, pareiškė, kad jau penktadienį pasiduotų Didžiosios Britanijos policijai, jeigu Jungtinių Tautų komitetas nutartų, kad jo laisvė nebuvo nepagrįstai suvaržyta.

„Apple“, „Mars One“, „Google“, „Wikipedia“, „PayPal“ ir kiti pasaulinio garso korporacijų atstovai ankstesnėse LOGIN konferencijose buvo tie vizionieriai, kurių idėjų klausėsi tūkstančiai. Paslapties šydą, kas bus dešimtojo, jubiliejinio ir festivaliu tampančio LOGIN 2016 „pagrindinės vinys“ – organizatoriai praskleis pamažu, tačiau viena aišku – iškelta kartelė nenusileis.

 „WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange paragino žurnalistus naudotis tradiciniu paštu ir šitaip išvengti vyriausybės šnipinėjimo. „Mano rekomendacija žmonėms, neturintiems 10 metų patirties kriptografijoje, grįžti prie senų metodų ir naudotis tradicinėmis pašto paslaugomis“, – sakė J.Assange'as šeštadienį paskelbtame interviu.

Vyriausybių paslaptis viešinantis tinklalapis „WikiLeaks“ ketvirtadienį paskelbė antrą dokumentų pluoštą, susijusį su kompiuterinio įsilaužėlio taikiniu tapusia JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktoriaus Johno Brennano asmenine elektroninio pašto paskyra, įskaitant jo kontaktų sąrašą, taip pat perspėjo, kad bus paskelbta daugiau duomenų.

Vyriausybių paslaptis viešinantis tinklalapis „WikiLeaks“ trečiadienį paskelbti pirmąjį dokumentų pluoštą, kurie, kaip teigiama, buvo paimti iš JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktoriaus Johno Brennano asmeninės elektroninio pašto paskyros.

Vyriausybių paslaptis viešinantis tinklalapis „WikiLeaks“ antradienį pradėjo kampaniją, per kurią tikisi surinkti 100 tūkst. eurų atlygiui, kurį žadama sumokėti tam, kas nutekins konfidencialios informacijos apie derinamą laisvosios prekybos sutartį tarp JAV ir Europos Sąjungos. Prieštaringai vertinamas tinklalapis, patekęs į pirmuosius puslapius 2010 metais, kai paskelbė daugiau negu 700 tūkst. įslaptintų JAV vyriausybės dokumentų, iki antradienio popietės jau buvo surinkęs 20 proc.

Jungtinės Valstijos šnipinėjo Japonijos aukšto rango pareigūnus ir didžiąsias kompanijas, įskaitant konglomeratą „Mitsubishi“, rodo dokumentai, kuriuos penktadienį paviešino tinklalapis „WikiLeaks“, paskelbęs mažiausiai 35 taikinių sąrašą. Pastarieji dokumentai apie JAV Nacionalinio saugumo agentūros vykdytą sekimą paskelbti po virtinės ankstesnių paviešinimų apie sąjungininkių, įskaitant Vokietiją bei Prancūziją, šnipinėjimą, dėl kurio pašlijo santykiai tarp šalių.

Aktualių geopolitinių įvykių konfigūracijoje vadinamųjų Naujojo (JAV) ir Senojo (Europa) pasaulių santykiai tampa esminiu klausimu. Šį klausimą aktualizuoja ir tai, kad JAV kartu su susivienijusia Europa galima apibūdinti kaip vieningą Vakarų pasaulį. Todėl itin svarbu aptarti, kiek šis pasaulis iš tikrųjų yra vieningas. Pradėti reikėtų nuo to, kad vienybės trūksta ir pačioje Europos Sąjungoje. Šį teiginį dabar geriausiai iliustruoja Graikijos istorija.

Prancūzijos vyriausybė penktadienį atmetė valstybių paslaptis viešinančio tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange'o prašymą suteikti prieglobstį, sakydama, kad jam negresia „betarpiškas pavojus“. „Prancūzija negali patenkinti jo prašymo, – sakoma prezidento Francois Hollande'o biuro pranešime. – Pono Assange'o padėtis nekelia betarpiško pavojaus. Maža to, – jam yra išduotas Europos arešto orderis.

Prancūzijos prezidentūra trečiadienį pareiškė „netoleruosianti jokių veiksmų, keliančių grėsmę šalies saugumui“, kai nutekinti slapti dokumentai parodė, kad Jungtinės Valstijos šnipinėjo prezidentą Francois Hollande'ą ir du jo pirmtakus. Tuo tarpu Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas dėl šio skandalo iškvietė pasiaiškinti JAV ambasadorę.

Saudo Arabijos vidaus reikalų ministras princas Mohammedas bin Nayefas (Mohamedas bin Najefas), artimas Jungtinių Valstijų draugas ir islamistų kovotojų rykštė, bus pirmasis šalies karalius iš valdančiosios dinastijos trečios kartos. Karalius Salmanas paskyrė Vašingtono labai vertinamą ilgametį Saudo Arabijos saugumo vadovą nauju sosto įpėdiniu, trečiadienį netikėtai perskirstęs aukščiausius postus valdančiojoje al Saudų dinastijoje.

 Šių metų sausio 23-iąją būdamas 90-ties metų mirė Saudo Arabijos karalius Abdula (Abdullah Bin Abdulaziz Al Saud), karalystę oficialiai valdęs nuo 2005-ųjų. De facto, prieš tai karaliavusį netikrą brolį Fahdą ištikus infarktui, Abdula Saudo Arabiją valdė jau nuo 1995-ųjų. Tad nenuostabu, jog neseniai mirusio monarcho palikimas aptariamas tarptautinėje spaudoje tiek valstybių vadovų, tiek politikos ekspertų.

 Joana Lapėnienė, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Visišku Darbo partijos pralaimėjimu baigėsi eilinis mėginimas išgelbėti jos narius ir buvusį pirmininką nuo atsakomybės, kai po keleto mėginimų ir šią savaitę Seimo Žmogaus teisių komitete nepavyko priimti sprendimo, kad Darbo partijos baudžiamasis procesas buvo politizuotas ir pažeistos žmogaus teisės.

 Spalį Kaire susirinkę tarptautinės bendruomenės atstovai – Norvegija, JAV, Kataras, kitos šalys ir Europos Sąjunga – pažadėjo skirti net 5,4 milijardo JAV dolerių Gazos Ruožui atstatyti. Šių metų vasarą Izraelio vykdyta operacija „Apsauginė riba“ (Protective edge) ir taip prastą Gazos Ruožo infrastruktūrą dar labiau suniokojo, taip pat žuvo per 2000 žmonių.

 Vyriausybių paslaptis viešinančio tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange’as (Džulianas Asandžas) ketvirtadienį piktai reagavo, kai Australijos generalinis prokuroras pareiškė, jog jis turėtų pasielgti „pakankamai vyriškai“ ir stoti prieš Švedijos teismą, kaltinantį jį lytiniu užpuolimu.

Švedijos teismas trečiadienį paliko galioti „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange'o (Džuliano Asandžo) arešto orderį dėl įtarimų lytine prievarta. Šis 43 metų australas jau dveji metai slapstosi Ekvadoro ambasadoje Londone, siekdamas išvengti išdavimo Švedijai. Švedijos prokurorai nori apklausti J.Assange'ą dėl įtarimų, kuriuos pareiškė dvi buvusios „WikiLeaks“ savanorės. Arešto orderis buvo išduotas 2010-ųjų pabaigoje, dėl įtarimų išžaginimu ir kėsinimusi išžaginti tais pačiais metais.

Praėjus dvejiems metams po to, kai pasiprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, vyriausybių paslaptis viešinančio tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange'as (Džulianas Asandžas) vėl mėgina užsitikrinti laisvę, nors lagaminų kol kas dar nesikrauna.

 JAV karys, nuteistas dėl slaptų dokumentų nutekinimo interneto svetainei „WikiLeaks“, šeštadienį padarė retą viešą kreipimąsi ir perspėjo amerikiečius, kad jiems ir vėl meluojama dėl Irako. Lyties tapatybę pasikeitęs karys, kuris dabar yra žinomas kaip moteris Chelsea Manning (Čelsi Maning), atlieka 35 metų kalėjimo bausmę už šnipinėjimą ir dėl kitų kaltinimų, susijusių su 700 tūkst.

Mitchellas A. Orensteinas/Geopolitika.lt JAV žurnalo „Foreign Affairs“ portalas foreignaffairs.com kovo 25 d. išspausdino straipsnį apie galimus Rusijos prezidento V. Putino ryšius su Europos kraštutinėmis dešiniosiomis partijomis. Pateikiamas šiek tiek sutrumpintas šio straipsnio vertimas į lietuvių kalbą. Visą straipsnį galima rasti šiuo adresu.

Vienas populiariausių pasaulio savaitraščių, žurnalas „Time“ naujojo tarptautinio numerio, kuris prekyboje pasirodys spalio pabaigoje, viršelio veidu pasirinko išskirtinės išvaizdos, šiuo metu populiarumo viršūnėje esantį Anglijos aktorių Benedictą Cumberbatchą. Būtent jis atliko pagrindinį vaidmenį Lietuvos kino teatrus jau pasiekusiame dramatiškame trileryje „Penktoji valdžia“ (angl.

Ko gero, modernaus pasaulio istorijoje niekuomet nebuvo atskleista tiek paslapčių, kaip tuomet, kai buvo įkurta tarptautinė ne pelno siekianti organizacija „WikiLeaks“. Internete buvo paviešinta skandalinga slapta informacija, gauta iš anonimiškų šaltinių – per metus nuo įkūrimo buvo sukurta duomenų bazė, kurioje buvo galima rasti per 1,2 milijono iki tol neskelbtų dokumentų. Naujajame filme „Penktoji valdžia“ (angl.

Po „Wikileaks“ ir E. Snowdeno atskleistų JAV valdžios šnipinėjimo internete metodų milijonai „Facebook“ vartotojų Jungtinėse Valstijose ir D. Britanijoje pasitraukė iš šio socialinio tinklo, skelbia „Dailymail.co.uk“. Leidinio teigimu, savo „Facebook“ paskyras uždarė apie 9 mln. amerikiečių ir apie 2 mln. britų, susirūpinusių dėl savo privatumo internete.

„Wikileaks“ įkūrėjas ir kandidatas į Australijos Senatą Julianas Assange'as pateikė skundą dėl JAV veiksmų, praneša „The Age“. 186-ių puslapių dokumentą pateikė J. Assange'o advokatai. Juose yra surinkti įrodymai su amerikiečių karinės žvalgybos 2009-aisiais ir FTB 2012–2013 metais atliktais veiksmais, įtraukiant ir Chelsea Manning teismo proceso teismo proceso ypatybes. Oficialiame J. Assange'o pareiškime teigiama, kad jis turi informacijos apie JAV pateiktą užklausą Australijos spec.

Bradley Manningas pasakė, kad jis yra moteris ir nori būti vadinamas Chelsea vardu, praneša „Reuters“. Šį B. Manningo pranešimą šiandien išplatino „NBC News Today“. Trečiadienį, dar oficialiai būdamas vyru, D. Manningas buvo nuteistas 35 metams už slaptų dokumentų paviešinimą.

Rusijos vyriausybės finansuojama televizija RT ketvirtadienį atsidūrė naujo skandalo centre, kai nutraukė tiesioginę diskusiją, vienam amerikiečiui žurnalistui pradėjus piktintis dėl Rusijoje priimto homofobinio įstatymo.

Už karinių ir diplomatinių JAV paslapčių atskleidimą tinklalapiui "WikiLeaks" teisėjas trečiadienį skyrė Bradley Manningui (Bredliu Maningui) 35 metus kalėjimo. Nuosprendis galėjo siekti ir 90 metų kalėjimo. Praėjusį mėnesį teisėjas jam skyrė 25-erius metus kalėjimo už 20 nusikaltimų, iš kurių šeši minimi šnipinėjimo įstatyme. Kaltintojai reikalavo bent 60 metų kalėjimo.

Jei „Wikileaks“ ką nors publikuoja – tai reiškia, kad greitu metu galima sulaukti pasaulinio lygio skandalo. Tačiau trys užšifruoti failai, kurie buvo publikuoti vakar, taip pat patraukė visuomenės dėmesį: vienas iš jų užima net 349 GB.

JAV armijos eilinis Bradley Manningas (Bredlis Maningas), tardamas žodį prieš jam paskiriant nuosprendį byloje dėl įslaptintos informacijos nutekinimo portalui „WikiLeaks“, atsiprašė dėl savo šaliai padarytos žalos ir prašė karinės teisėjos suteikti jam galimybę mokytis koledže bei tapti naudingu piliečiu.

Buvęs JAV armijos žvalgybos ekspertas, tyręs amerikiečio kario Bradley Manningo (Bredlio Maningo) įvykdyto įslaptintos informacijos paviešinimo tinklalapiui "WikiLeaks" pasekmes, trečiadienį pareiškė, kad nebuvo nužudytas nė vienas asmuo, minimas dokumentuose, susijusiuose su karu Afganistane.

Amerikietis karys Bradley Manningas, nutekinęs JAV vyriausybės paslapčių tinklalapiui „WikiLeaks“, antradienį buvo pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo, bent išteisintas dėl sunkiausio kaltinimo sąmoningai padėjus teroristų tinklui „al Qaeda“. Karinę uniformą vilkintis B.Manningas nerodė beveik jokių jausmų, klausydamasis jo likimą lemsiančios devynias minutes skaitytos nutarties, pagal kurią jam vis dar gali būti skirta iki 136 metų laisvės atėmimo už įslaptintos informacijos perdavimą „WikiLeaks“...

JAV karys Bradley Manningas (Bredlis Maningas) išdavė savo šalį, perduodamas įslaptintus failus "informacijos anarchistams" portale "WikiLeaks" ir žinodamas, kad tarptautinis teroristų tinklas "al Qaeda" tuos dokumentus galės rasti internete, ketvirtadienį jo bylos prokuroras pareiškė baigiamojoje kalboje.

JAV karinio tribunolo teisėja ketvirtadienį atsisakė panaikinti svarbų kaltinimą Amerikos kariui, kad jis "teikė pagalbą priešui", nutekindamas didžiulį kiekį slaptų dokumentų portalui "WikiLeaks". Šis sprendimas žymėjo dar vieną nesėkmę šnipinėjimu kaltinimam 25 metų JAV armijos eiliniui Bradley Manningui (Bredliui Maningui), kuris prisipažino perdavęs "WikiLeaks" šimtus tūkstančių įslaptintų karinių ir diplomatinių dokumentų . B.Manningo advokatai buvo pateikę prašymą atšaukti kaltinimą dėl pa...

Po skandalo su „Rusijos geležinkelių“ vadovo Vladimiro Jakunino „atleidimu“ ir JAV specialiąsias tarnybas demaskuojančios informacijos nutekinimu Rusijos Federalinė saugos tarnyba (FST) nusprendė nusipirkti 20 rašomųjų mašinėlių slaptiems dokumentams spausdinti, rašo „Izvestija“. Atitinkamas užsakymas 486,5 tūkst. rublių sumai jau yra viešųjų paslaugų portale.

Australijos rinkimų komisija užregistravo "Wikileaks" partijos atstovų pareiškimą dalyvauti artėjančiuose parlamento rinkimuose, pranešama organizacijos internetiniame tinklalapyje. Anksčiau Julianas Assange'as teigė, kad nori dalyvauti Australijos Senato rinkimuose. Be to jis pažymėjo, kad šalies pilietis gali kandidatuoti rinkimuose, net jeigu tuo metu jis yra užsienyje, praneša kommersant.ru.

Bėgliu tapęs amerikietis Edwardas Snowdenas (Edvardas Snoudenas) atsiėmė Rusijai pateiktą prašymą suteikti jam politinį prieglobstį, kai Maskva pareiškė, jog jis turėtų liautis viešinęs slaptas JAV žvalgybos ataskaitas, antradienį nurodė Kremliaus atstovas. „Jis atsisakė savo ketinimo ir savo prašymo gauti galimybę pasilikti Rusijoje", – prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė žurnalistams.

Buvęs NSA darbuotojas Edwardas Snowdenas negali nusipirkti bilieto skrydžiui lėktuvu, nes jo amerikietiškas pasas anuliuotas, todėl yra priverstas pasilikti tranzitinėje Šeremetjevo oro uosto zonoje. Apie tai agentūrai „Interfaks“ pranešė pabėgėlio aplinkos žmonės. Neturėdamas kitų dokumentų, kurie galėtų patvirtinti jo tapatybę, JAV spec. tarnybų informantas negali ne tik įsigyti bilietų, bet ir patekti į Rusijos teritoriją.