vytautas snieška

Kelių mokestis Lietuvoje visiems vairuotojams be išimties. Būtent tokį pakeitimą siūlo įgyvendinti kai kurie politikai. Tačiau tam pritaria ne visi ir tikina, kad tai būtų tik papildoma našta gyventojams. Skirtingose valstybėse, įskaitant ir Lietuvą, kai kurioms transporto priemonėms yra taikomas kelių mokestis.

Vežėjų atstovai nerimastingai laukia gruodžio 1 d. – Vokietijai padidinus kelių mokesčio tarifus, neatmetama, kad ateityje pervežimo paslaugų tarifai gali didėti. Tuo metu ekonomistai paaiškino, ar verta baimintis minėtų vežėjų nuogąstavimų, kurie gali būti susiję su tam tikrų prekių, pavyzdžiui, maisto produktų, pristatymu.

Žaliavinės naftos kainoms pradėjus kopti aukštyn, paskelbta žinia, kad šiemet pirmą kartą buvo viršytas 2022-ujų kainų lygis. Tiesa, ekonomistai ir rinkos ekspertai tokius teiginius vertina atsargiai ir vertina, kokių kainų degalinių švieslentėse gali tikėtis vairuotojai. Lietuvos energetikos agentūra (LEA) pirmadienį paskelbė, kad rugsėjo 11–17 d. energijos ištekliai mūsų šalyje toliau brango: benzinas – 1 proc., dyzelinas – 2,3 proc.

Pirmadienį, po Europos Sąjungos paskelbtų sankcijų Rusijos centriniam bankui įsigaliojimo, rublio kursas krito daugiau nei 20 procentų. Siekiant stabilizuoti staigų šalies valiutos nuvertėjimą, Rusijos centrinis bankas paskelbė apie palūkanų normos kilimą, įpareigojo eksportuojančias įmones parduoti 80 procentų savo pajamų užsienio valiuta, tačiau sankcijos iš Vakarų nuolat pildomos naujais ribojimais. Pasak KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesoriaus Vytauto Snieškos, tai – tik pradžia.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė interviu Lietuvos radijui neseniai pareiškė, kad mūsų šalies ekonomika 2015 m. augs daugiau nei 3 proc. Ar ši optimistinė prognozė pasitvirtins, priklausys nuo daugelio veiksnių ir prielaidų. Viena svarbiausių jų – kaip klostysis situacija Ukrainoje. Įvykiai šioje valstybėje jau skaudžiai smogė Lietuvos žemės ūkiui. Apie pusė viso pagaminamo pieno, o taip pat ir mėsos bei daug daržovių, buvo eksportuojama į Rusiją, aktyvūs buvo ir vežėjai.

Partijų programose yra daugybė prieštaravimų – jos neretai žada tokius dalykus, kurių įgyvendinimas priklauso ne nuo pačių partijų, bet nuo išorinių veiksnių. Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto profesorius Vytautas Snieška teigia, kad komplikuota situacija Europoje gali ženkliai pakoreguoti elektoratui dalinamus pažadus.

Lietuvos ekonomika ir kitąmet augs, tačiau mūsų gyvenimas nuo to nepagerės – kainos kils sparčiau negu atlyginimai. Ekonomistų teigimu, šiuo metu Lietuvoje antros krizės bangos nėra. Pasak G.Nausėdos, šiuo metu verdančios diskusijos apie artėjančią naują krizę tik parodo, kad jos nėra. „Negalime kalbėti apie antrą krizės bangą Lietuvoje esamuoju laiku. Galima kalbėti nebent apie būsimąjį laiką“, – SEB banko makroekonomikos pristatyme sakė G.Nausėda.

Domintis, geras ar blogas Seimo sprendimas, išaiškėjo viena: beveik visi Seimo sprendimai, sulaukę didelio rezonanso visuomenėje, vertintini neigiamai. „Įtarinėti galima būtų beveik visus projektus, kuriuos užliejo visuomenės kritikos lavina“, - sako Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir tarptautinės prekybos katedros vedėjas profesorius Vytautas Snieška.