vytautas radžvilas
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „vytautas radžvilas“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „vytautas radžvilas“.
Rolandas Paksas žada laimėti rinkimus ir „atkurti teisingumą“
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas, apkaltos būdu iš prezidento pareigų pašalintas Rolandas Paksas toliau tiki savo pergale, o apklausų lentelės liudija nemažėjantį jo vadovaujamos partijos populiarumą. Jis teigia, kad „Tvarka ir teisingumas“ – centro dešinės partija, tačiau skelbia socialdemokratinį siekį Lietuvoje sukurti gerovės valstybę. Apie tai, kodėl toliau jaučiasi teisus, kaip ketina laimėti Seimo rinkimus ir ką galvoja su šia pergale daryti, politiką kalbina portalo „Balsas.
Naujoji sąjunga aiškinosi socialliberalizmo perspektyvas
Seimo rūmuose vakar vykusioje konferencijoje Naujoji sąjunga (socialliberalai) mėgino aiškintis savo ideologinį tapatumą ir apibrėžti savo politinės vizijos kontūrus.
Naujosios sąjungos (socialliberalų) partija parlamente surengė konferenciją „Socialinis liberalizmas Lietuvoje: istorinė raida ir vaidmuo šiandien“.
Partijos pirmininkas Artūras Paulauskas sakė, jog Naujoji sąjunga (NS) nuo pat pradžių mėgina surasti įvairių socialinių grupių sugyvenimo formulę.
Jaunime, šalin iš Lietuvos!
Piliečių grupė „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“ skelbia, kad prisidengiant aukštojo mokslo reforma, iš Lietuvos varomas šalies jaunimas. Dėl valdžios ir kai kurių verslininkų trumparegiškumo, šiandien Lietuvoje nebeturime maždaug pusės milijono tautiečių. Netrukus bus sužadinta dar viena emigracijos banga. Šįkart į užsienį bus varomi gabiausi šalies abiturientai.
Vytautas Radžvilas: Deganti dešiniųjų žemė
Idėjiškai ir politiškai bankrutavusi „konservatoriška“ kubilinė nomenklatūra mėgina žūtbūt sustiprinti savo pozicijas ir galutinai uzurpuoti teisę kalbėti visų Lietuvos dešiniųjų vardu. Tuo tarpu krikdemų vadai mainais už kelias asmenines vietas rinkimų sąraše pasiryžę paaukoti visą partiją. Dirbtinai lipdomas darinys tiesiog pasmerktas tapti tikra politine baidykle, teigia Vytautas Radžvilas. Iškilo pragaištingas branduolys Lietuvos patriotinės ir valstybinės jėgos naikinamos jau seniai.
Prezidento kalba – be ateities gairių
Po trečiadienio vakarą nuskambėjusio prezidento V.Adamkaus kreipimosi į Lietuvos žmones, šalies vadovo patarėjas L.Bielinis neatmeta galimybės, kad tokių kalbų gali būti ir daugiau, rašo „Lietuvos žinios“. "Jeigu situacija keisis, įvyks dar kokių svarbių įvykių, neišvengiamai prezidentas dar šiais metais turės kreiptis į tautą", - kalbėdamas su „Lietuvos žiniomis“ (LŽ) pabrėžė patarėjas.
Lopyti senas ar kurti naujas?
Tokie klausimai dabar kyla Lietuvoje pradėjus kalbas apie partijas, suskatusias ruoštis už metų įvyksiantiems Seimo rinkimams. Jie - ne be pagrindo, nes per septyniolika metų partijos valstybę taip nustekeno, kad daugybė lietuvių jau rimtai baiminasi dėl jų sunkiai iškovotos Lietuvos nepriklausomybės galimo netekimo.
Siūlomi išankstiniai Prezidento ir Seimo rinkimai bei nauja partija
Jei ligi šiol pasigirsdavo tik priešlaikinių Seimo rinkimų reikalavimų, tai dabar padėtis valstybėje, kai kurių politikų ir apžvalgininkų nuomone, yra tokia rimta, jog svarstytini ir priešlaikiniai Prezidento rinkimai bei atsirado poreikis steigti naujas politines organizacijas. Panašius raginimus vis dažniau išsako neparlamentinių partijų, visuomeniniai judėjimų atstovai bei politologai, tačiau tam ima pritarti ir kai kurie Seimo nariai.
Vilniuje - užsienyje studijuojančių baltarusių sąskrydis
Užsienyje studijuojantis baltarusių jaunimas sąskrydyje Vilniuje diskutuos apie demokratines vertybes.Sąskrydį organizuojančio Rytų Europos studijų centro direktorės Kristinos Vaičiūnaitės teigimu, spalio 12-16 dienomis vykstančiu renginiu siekiama suburti užsienio šalyse atsidūrusį Baltarusijos jaunimą į neformalią bendruomenę, skatinti jų pilietinį aktyvumą, sąmoningumą bei domėjimąsi Baltarusijos ateities perspektyvomis.
Vladimiras Laučius, Laurynas Kasčiūnas: Lietuviškojo liberalizmo fiasko
Liberalizmui nepriklausomoje Lietuvoje nesiseka: liberalais pasivadinusios partijos nesugeba įsitvirtinti ir apibrėžti ideologijos, liberalią politiką vykdo ir diskredituoja socialdemokratai, o plūstančios liberalizmo vertybės vis neparodo savo žmogiškojo veido, teigia savaitraščio „Veidas“ apžvalgininkai.
Kiek partijų Lietuvai reikia?
Kiek yra, tiek ir reikia, koks čia klausimas – atsakys ne vienas mąstantis skaitytojas. Kodėl piliečiai partijas steigtų, jeigu jų nereikėtų? Vienam reikia vienokios, kitam kitokios: pagal ketinamus siekti tikslus. Tačiau – tarkim, kad taip teigdamas aš klystu - daugumą jų steigėjų veda noras patekti į Seimą.
REKLAMA
REKLAMA
Kokios esam, tokios ir būsim
Nes mums labai gerai, primena Lietuvą valdančios partijos vis garsiau pakeitimų reikalaujantiems piliečiams, pradėdamos ruoštis naujo Seimo rinkimams. Nors jie įvyks dar tik už keturiolikos mėnesių, tačiau vasara ir politikų atostogos jų apdūmojimui pats tinkamiausias laikas, o susiprivatintos gražių ežerėlių pakrantės - puikiausia vietovė susibūrimams.
Ašaka vilko gerklėje
Šiame straipsnyje bus pateiktos dvi prognozės, kurios, tikiu, pasitvirtins. Manau, kad mėginimas įvesti progresinius mokesčius patirs nesėkmę, o aukštojo mokslo reforma, numatanti dideles studentų įmokas, bus įgyvendinta, kaip numatyta. Paklausykite. Mokesčiai nedideli Kiekvienąkart rengdamasis žiūrėti Lietuvos žinių laidą ar atsiversdamas laikraštį žinau, ką rasiu: kažkam vėl trūksta pinigų.
Judėjimo „Kitas pasirinkimas“ pareiškimas dėl ketinimų įvesti mokamą aukštąjį mokslą
Lietuvos studente! Mokestis už mokslą – dar viena nomenklatūrinės valdžios apgaulė! Šalies politinės partijos ir aukščiausios valdžios institucijos pristigo ryžto ir politinės valios pagaliau pradėti realiai įgyvendinti seniai pribrendusias ir gyvybiškai svarbias, tačiau daugelį metų vis atidėliotas aukštojo mokslo sistemos reformas.
Pilietininkų poveikis valdžiai
Nors Konstitucinis Teismas (KT) išeivius lyg kaip Lietuvai nebereikalingą menkniekį ir nupilietino, tačiau Lietuvoje valstybės pilietis vis dar dėmesio viršūnėje. Jį ugdo, brandina, tausoja, auklėja, moko šimtais kartų kasdien linksniuodamos valdžios, keli visuomeniniai veiksniai ir net privatūs valstybininkai.
Vyriausybė išradinėja Lietuvos pilietybės dviratį išeiviams
Premjero Gedimino Kirkilo potvarkiu sudaryta darbo grupė siūlo pilietybės problemas spręsti įteisinant ypatingo ryšio su Lietuva išsaugojimo institutą, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba. Toks institutas sudarytų prielaidas kitos valstybės pilietybę įgijusiems išeiviams palaikyti glaudžius ryšius su Lietuva.
Apokalipsės šiandien nebus
Kaip pranešė lrytas.lt, neseniai „Civitas“ klubo surengtame susitikime Anykščiuose filosofas Vytautas Radžvilas paskelbė, jog Lietuvos laukia apokalipsė –Lietuva žus ir žlugs, susidūrusi su aukštesnio išsivystymo visuomenėmis, taps ES Didžiasaliu, nomenklatūrinio oligarchinio režimo valdoma skurdo, nevilties ir vergų sala.
Iš esmės tai nebuvo didelė naujiena. Apokalipsės šešėlis jau seniai nenuslenka nuo Marijos žemės.
Vladimiras Laučius: Kelios pastabos propagandinio optimizmo šaukliams
"Tradicinėmis" vadinamos politinės partijos šiandien gaubiasi gūdžia nepakaltinamumo aureole. Iš jų vis rečiau beišgirstame net piktų propagandinių atkirčių - ką ir kalbėti apie argumentuotus atsakymus į joms prikišamą vertybių nepaisymą ar idėjų ir intelekto stoką. Dažniausiai į kritiką dėl nenuoseklios bei neprincipingos laikysenos jos arba reaguoja ciniškai spjaudamos į vertybes, idėjas, įsipareigojimų laikymąsi ir principus kaip tokius, arba nereaguoja visai.
Laima Kreivytė: Šiuolaikinis menas: vakar ir šiandien?
Kovo 7 dieną Lietuvos dailininkų sąjungoje (LDS) vyko konferencija „Ar Šiuolaikinio meno centras vykdo nacionalinę kultūros politiką dailės srityje?“ Į ją pakviesti Seimo, Vyriausybės, Kultūros ministerijos atstovai, įvairių fondų ir organizacijų vadovai, spauda ir televizija.
Kai vyksti į konferenciją, tikiesi išgirsti naujos informacijos, išklausyti ir geriau suprasti diskutuojančių šalių argumentus, pasakyti savo nuomonę.
A. Poviliūnas: visi - populistai, visi - rinkimų laimėtojai
Visuomenės skirstymas į "dvi Lietuvas" - tik politinės kovos triukas, kaip ir partijų skirstymas į "populistines" ir "tradicines".
Tai Eltai tvirtino Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros vedėjas Arūnas Poviliūnas, kurio nuomone, visos partijos yra populistinės, nes siekia populiarumo ir kalba apie rūpinimąsi tauta, o ne vien elitu.
Jo žodžiais, politikams po rinkimų būdinga girtis tikromis ar tariamomis pergalėmis.
Kairiųjų bendradarbiavimas perspektyvesnis, mano politologai
Socialdemokratų partijos ir Naujosios sąjungos (socialliberalų) koalicijos Seimo rinkimams sudarymas politologams atrodo perspektyvesnis žingsnis nei Tėvynės sąjungos bei Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) susitarimas bendradarbiauti.
Liutauras Ulevičius: It musę kandusi Lietuvos pilietinė visuomenė
Dar visai neseniai kartu su Lietuvos vadu triumfavęs Artūras Zuokas vaikšto peilio ašmenimis. Ir ne tik už savivaldybės lėšas kelionėmis į kaimyninę Lenkiją kurdamas savo Vytauto Didžiojo pasekėjo įvaizdį. Vaikšto ašmenimis, nes paskutinių naujienų gūsis gali lengvai užgožti visus tuos pasiekimus, kauptus per palyginti neilgą administratoriaus-politiko karjerą.
Mykolas Drunga: Su kuo valgomas populizmas?
Lietuvoje dažnai minimas - ir peikiamas - populizmas. Jei nori kokį nors reiškinį ar idėją nuvertinti, sakyk, kad tai populizmas. Pavadink politikos veikėją populistu ir visi supras, kad tu jo nenori pagirti (švelniai tariant). Bet kodėl? Kas gi yra tas populizmas ir kodėl jis toks blogas? Šito beveik niekas ir nesiteikia paaiškinti.
Lietuviams reikia sąjungos: Europos arba Sovietų
Sociologinės apklausos rodo, kad lietuviai optimistiškai vertina Lietuvos narystę Europos Sąjungoje, tačiau daugiau nei pusė gyventojų vis dar mano, kad sovietiniais laikais gyventi buvo geriau. Ekspertų teigimu, tokie apklausų rezultatai liudija viena - lietuviams reikalinga sąjunga: arba Sovietų, arba Europos.
"Independent": R. Pakso apkalta "sugadins" Lietuvos stojimą į NATO ir ES
Pirmadienį prasidėjusi Prezidento Rolando Pakso apkalta bus nemalonus fonas Baltijos valstybių stojimui į Europos Sąjungą (ES) ir NATO, - antradienį rašo britų dienraštis "Independent".
Pasak dienraščio, R. Paksas kaltinamas ryšiais su rusų nusikaltėliais ir žvalgyba, bet viską neigia. "Independent" atpasakoja visus šešis R. Paksui pateiktus kaltinimus, kuriuos specialioji Seimo komisija perdavė Konstituciniam Teismui, ir apžvelgia būsimą apkaltos procedūrą.
Vladimiras Laučius: Kelios pastabos LSDP propagandininkams
Ko gero, tiksliausia Gedimino Kirkilo komentaro (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_139502$z_152399) "Omni laiko" svetainėje dalis yra pavadinimas - "Politinės isterijos metas". Jis taikliai apibūdina šio stebėtinai pikto, propagandinio karo metodais dvelkiančio straipsnio turinį.
Stebina tai, kad tokį aistringą, asmeniškumų persmelktą tekstą parašė politikas, kuriam paprastai būdingas korektiškumas, įžvalgumas ir santūrumas.
Gediminas Kirkilas: Politinės isterijos metas
Politologas, Demokratinės politikos instituto prezidentas Vytautas Radžvilas straipsnyje “Politinių gūžynių metas” (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_70693$z_152307) kaltina socialdemokratus, kurių partijos pavadinimą kažkodėl rašo kabutėse, ne tik neapsisprendimu dėl prezidento apkaltos, bet ir primeta “per švelnią prezidento kritiką” ir dar nemažai kitokių nuodėmių.
Vytautas Radžvilas: Politinių gūžynių metas
Prezidentinis skandalas pamažu artėja prie atomazgos. Tačiau kol kas nėra požymių, kad artimiausiu metu su juo praslinkti galėtų ir šalį užgriuvusi didelė politinė krizė. Kad ir kaip baigtųsi apkaltos byla, valstybės ateitį ilgam laikui nulems rudenį įvyksiantys Seimo rinkimai. Jų reikšmę - kas iš tiesų bus pastatyta ant kortos - puikiai atskleidžia jau dabar akivaizdžiai matomi prezidentinio skandalo vingiai ir ypatumai.
Nuo pat pradžių šį skandalą gaubia dviprasmybės.
V. Radžvilas: Prezidentas eina autoritarizmo keliu, bet pats to kelio nemato
Prezidentas Rolandas Paksas renkasi veiksmus, kurie veda baltarusiško autoritarizmo keliu, bet pats nesuvokia, jog tuo keliu eina.
"Jis pats greičiausiai nemano, kad mėgina judėti autoritarizmo link, nes judėjimo šiuo keliu politinių aplinkybių paprasčiausiai nereflektuoja", - ketvirtadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas politologas Vytautas Radžvilas.
Vladimiras Laučius: Populizmo protrūkis ar ilgalaikė politikos krizė?
Prieš ketverius metus Demokratinės politikos institutas surengė konferenciją “Populizmas ir radikalizmas politikoje”. Tąkart nuskambėjo du skirtingi populizmo problemos vertinimai, kuriuos šiandien pravartu prisiminti.
Pirmasis šių vertinimų aktualus todėl, kad jis padeda suvokti mūsų politikos būklę ir nustatyti ligą, kurios viena ryškiausių dabartinių komplikacijų vadinama “prezidentiniu skandalu”. Antrasis vertinimas iš dalies įkūnija pačią ligą.
V. Radžvilas: daugelis Lietuvos politikų vakarietiški tik per prievartą
Vakarai išgyvena politinę krizę: Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės neturi aiškios geopolitinės vizijos, o Prancūzija rodo populistinės - bestuburės, neprincipingos, visuomenės nuomonei pataikaujančios politikos pavyzdžius.
Tai pareiškęs Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas politologas Vytautas Radžvilas taip pat teigė manąs, jog grįžtama į šaltojo karo laikus.
Saulius Spurga: Sapnuojant “Baltijos tigrą” - ar gyvas lietuviškas liberalizmas?
Jei pieštume tipiško lietuvio portretą, ko gero, tektų vaizduoti žmogystą ištiesta ranka, prašantį pašalpos arba bent jau kompensacijų už šilumą. O pasaulį nustebinusi savo ekonomikos augimo tempais Lietuva neretai pavadinama viena iš regiono liberalios ekonomikos lyderių.
Lietuva nusivylusi Nobelio taikos komiteto sprendimu
Neskirdamas popiežiui Nobelio taikos premijos Nobelio komitetas padarė didžiulę klaidą, mano politologas Vytautas Radžvilas. Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas apgailestauja, kad Nobelio taikos premijos negavo popiežius. O Lietuvos episkopato atstovas teigia, kad Jonui Pauliui II didžiausias apdovanojimas - dangaus karalystė.
"Žmogaus teisių gynimas pasaulyje yra labai svarbus dalykas.
Eurointegracinės idėjos rėmėjai telks visuomenės pritarimą Lietuvos stojimui į ES
Grupė kultūros ir akademinės minties veikėjų paragino "Lietuvos ateičiai neabejingus žmones" burtis bendram darbui, informuojant visuomenę apie narystės Europos Sąjungoje privalumus ir siekiant, kad Lietuvos rinkėjai per referendumą pritartų šalies stojimui į ES.
Demokratinės politikos instituto prezidentu išrinktas V. Radžvilas
Demokratinės politikos institutas (DPI) nuo šiol turi prezidentą - antradienį (01.07) instituto steigėjai į šį postą išrinko Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoją doc. dr. Vytautą Radžvilą.
Pagrindinis DPI misijos tikslas - Lietuvos visuomenės politinė ir pilietinė branda. DPI yra nuosekliai vakarietiškos orientacijos politikos ekspertų visuomeninė santalka, sukurta atsižvelgiant į Vakaruose veikiančių "smegenų centrų" ("think tanks") pavyzdžius.
