vytautas radžvilas
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „vytautas radžvilas“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „vytautas radžvilas“.
„Darys gėdą Lietuvai“: politologas prakalbo apie Nacionalinio susivienijimo skandalus ir abejotinas vertybes
Nacionaliniam susivienijimui sėkmės Seimo rinkimuose nenumatoma, tačiau jos siekis kurti „vertybių stiprybę“ gali pasirodyti ne mažiau gedingas už patį pralaimėjimą. Nepaisant to, panašu, kad šios partijos perliukai akademikai ne itin gerai tvarkėsi su savo darbais dar prieš ateidami į politiką.
Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su 2024 m. Seimo rinkimuose dalyvaujančiomis partijomis ir politikais ne tik iš teigiamos pusės.
Nacionalinio susivienijimo vadovas Radžvilas gavo baudą
Politinės partijos Nacionalinis susivienijimas vadovas, filosofas ir politologas Vytautas Radžvilas baudžiamas administracine tvarka už be leidimo pakabintą pulkininko ir diplomato Kazio Škirpos atminimo lentą.
Vilniaus apskrities policija šios atminimo lentos pakabinimą įvertino kaip savavaldžiavimą ir rugpjūčio 12 dieną partijos vadovui surašė administracinių nusižengimų protokolą su administraciniu nurodymu skirti 30 eurų baudą.
Radžvilas apie savivaldybės ketinimus nukabinti Škirpai skirtą atminimo lentą: patartume pagalvoti
Nacionalinio susivienijimo pirmininkas Vytautas Radžvilas ragina savivaldybę apsvarstyti ketinimus nukabinti be miesto valdžios leidimo atsiradusią atminimo lentą nevienareikšmiškai vertinamam pulkininkui Kaziui Škirpai.
„Nesame apmąstę konkrečių veiksmų. Patartume savivaldybei pagalvoti, kiek galima tyčiotis iš visos tautos“, – šeštadienį Eltai teigė V. Radžvilas.
Vytautas Radžvilas tikisi, kad į EP pateks vienas Nacionalinio susivienijimo atstovas
Nacionalinio susivienijimo pirmininkas Vytautas Radžvilas sako besitikintis bent vienos vietos Europos Parlamente (EP) savo atstovaujamai politinei jėgai.
„Tikiuosi, kad Lietuva neliks vienintelė ES valstybė, kuri neturės savo atstovų EP priklausančių tautinių partijų spektrui“, – BNS sekmadienį po balsavimo sostinės Antakalnio mikrorajone kalbėjo V. Radžvilas.
Nacionalinį susivienijimą į EP rinkimus ves Radžvilas
Šeštadienį politinės partijos Nacionalinis susivienijimas suvažiavimo metu paskelbtas Europos parlamento (EP) rinkimų sąrašas. Partiją į EP rinkimus ves profesorius Vytautas Radžvilas.
Kaip skelbiama partijos pranešime, antras EP sąraše liko politologas dr. Vytautas Sinica. Už jo penketuke rikiuojasi energetikos ekspertas Almantas Stankūnas, teisininkas Ramūnas Aušrotas, filosofas dr. Marius Markuckas.
Toliau sąraše – buvęs Vilniaus universiteto prorektorius dr.
Vytautas Landsbergis prakalbo apie KGB informatorių Sąjūdyje: bedė į du žmones
Profesorius Vytautas Landsbergis pasidalino KGB dokumentų ištraukomis, kuriose užsimenama apie informatorių „R“, bendravusį su okupacinės valdžios slaptosiomis tarnybomis. Aukščiausios Tarybos pirmininkas svarsto, ar informatoriumi negalėjo būti vienas iš Sąjūdžio žmonių – Vytautas Radžvilas arba Raimundas Rajeckas.
Pateikiame V. Landsbergio įrašą, kurį profesorius paskelbė savo „Facebook“ paskyroje:
„Istorija, kuri nenueina į praeitį.
Kai kurie gyventojai piktinasi lietuvių kalbos išlygomis ukrainiečiams: „Rytoj jau jie reikalaus“
Nešini plakatais ir skambiais šūkiais keliasdešimt ultrapatriotinių pažiūrų piketuotojų susirinko po ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės langais. Piketuotojai piktinasi, kad ministrei nerūpi lietuvių kalba, esą per daugiau nei metus ukrainiečiai taip ir nepramoko mūsų kalbos. Esą papildomas finansavimas tam neskirtas, o mokytojų mokyti lietuvių kalbos trūksta. Ministrė sako, kad nesupranta, ko čia piketuotojai piktinasi.
Radžvilas su bendražygiais steigia partija: pasisakys prieš ES integraciją
Filosofas Vytautas Radžvilas šeštadienį su bendražygiais Vilniuje įsteigė naują dešinės pakraipos partiją, ji vadinsis Nacionaliniu susivienijimu.
Partijos kūrėjai pabrėžia tautiškumo svarbą ir krikščioniškosios civilizacijos vertybes, pasisako prieš Europos Sąjungos integracijos gilinimą.
Vienbalsiai partijos pirmininku išrinktas 62 metų V. Radžvilas suvažiavime sakė, kad partija priešinsis pastangoms „ištautinti, išvalstybinti ir didžiulių išmėginimų akivaizdoje demoralizuoti“ visuomenę.
Oficialu: Dagys steigia naują partiją
Anksčiau konservatoriams ir socialdemokratams priklausęs Seimo narys Rimantas Dagys šeštadienį su bendražygiais Vilniuje renkasi į naujos partijos – Krikščionių sąjungos „Santarvė ir gerovė“ – steigiamąjį suvažiavimą.
„Steigiama nauja krikščioniška partija ar sąjunga, dėl galutinio pavadinimo bus apsispręsta suvažiavime.
Užsienyje skambėjo Lietuvos vardas: „Baltijos kelią“ surengė ir Paryžiuje
Kai prieš 30 metų pasaulį nustebino Baltijos kelias nuo Vilniaus iki Talino, keliolika Lietuvos jaunimo organizacijų atstovų Paryžiuje dalyvavo Pasaulio jaunimo kongrese. Tarp jų buvo ir nemažai Klaipėdos, Vakarų Lietuvos gyventojų. Kongrese Prancūzijoje dalyvavo ir teisininkas, diplomatas Vygaudas Ušackas, parašęs straipsnį tuo metu leistam savaitraščiui „Atgimimas“. Baltijos kelio 30-mečio proga V. Ušackas pasidalijo prisiminimu. „Čia visa spalvinga delegacija.
REKLAMA
REKLAMA
Sąjūdžio 30-mečio minėjime – raginimai piliečiams ir viltys dėl valstybės
Sekmadienį minint Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio trisdešimtmetį, to meto įvykių dalyviai ir liudininkai išsakė viltis dėl didesnio valdžios ir visuomenės dialogo, piliečių aktyvumo. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, filosofas, politologas Vytautas Radžvilas teigia, kad už valstybę atsakomybė tenka piliečiams. „Tokių skandalų ir panašių socialinių blogybių kamuojama valstybė nejučia tampa savotiškais „drebučiais“, kurie lengvai gali tapti bet kieno grobiu.
Politologas: „Baltosios pirštinės“ akcija dar labiau sumažina viltis
Žinių radijas Pilietinei iniciatyvai „Baltosios pirštinės“ inicijuojant akciją pasirašyti deklaraciją sąžiningam konkuravimui per savivaldybių tarybų rinkimus, politologas Vytautas Radžvilas tokią akciją vertina skeptiškai, tuo tarpu akcijos organizatoriai teigia taip darantys spaudimą politinėms partijoms.
Lietuvos narystė Jungtinėse Tautose – išpūstas burbulas?
Politikai liaupsina mūsų šalies narystę Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, o politikos ekspertai ragina nepuoselėti didelių vilčių siekiant diplomatinių tikslų. Mūsų šalies politologai mano, kad pompastiškai paskelbtas faktas, jog Lietuva išrinkta į Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybą, yra gerokai pervertintas.
Politologas V. Radžvilas: Lietuvoje turime fasadinę demokratiją
Perskaičiavus Seimo rinkimų rezultatus keliose apygardose niekas nepasikeis, nes Lietuvoje gyvuoja tik fasadinė demokratija, teigia politologas, filosofas Vytautas Radžvilas. Bėda, pasak jo, yra sisteminė.
Jaunimas: patriotiškumo samprata skaldoma, Kovo 11-oji verčiama paradų diena
Dalis patriotiško jaunimo Kovo 11-ąją paminėjo Vilniuje, Rašytojų klubo salėje vykusioje diskusijoje „Koks patriotiškumas reikalingas Lietuvai?“. Į renginį surinkusių žmonių gausa leido suprasti, kad šis klausimas daugeliui lietuvių dar ir šiandien yra aktualus. Patriotiško jaunimo sambūrio „Pro Patria“ organizuotoje diskusijoje taip pat dalyvavo ir Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarai, sąjūdininkai bei Seimo nariai.
„Patriotiškumas yra įsipareigojimas bendruomenei.
S. Stoma: kai valstybė pradeda ir laimi
Ne taip seniai politologai ėmė plačiai vartoti sąvoką „žlugusi valstybė“ (failed state). Įtakingas JAV žurnalas „Foreign Policy“ kasmet skelbia „Žlugusių valstybių indeksą“, kuriame pagal 12 kriterijų klasifikuojamos visos 177 pasaulio valstybės. Lietuva šiame gana formaliame sąraše atrodo visai neblogai.
Kodėl Lietuvos valdžia taip bijo demokratijos?
Praėjusią savaitę Seimas nepritarė įstatymų pataisoms, kuriomis būtų pratęstas terminas rinkti parašus piliečiams inicijuojant referendumą.
Referendumo įstatymo pataisa buvo siūlyta, kad laikas, per kurį referendumą inicijuojantis piliečiai turi surinkti 300 tūkst. parašų, būtų pratęstas nuo trijų iki šešių mėnesių. Balsas.
TS-LKD aklavietė
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ne tik prarado didesnių šalies miestų kontrolę, bet ir neteko „kovotojų su marginalais“ aureolės.
Suskaičiavus balsus ir mandatus, gautus per praėjusius savivaldos rinkimus, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadai viešai džiūgavo išvengę triuškinamo pralaimėjimo, nepaisant nepopuliarų sprendimų, kurie esą buvo būtini norint įveikti ūkio krizę.
Už Algirdo Mykolo Brazausko sielą melskimės, bet nemeluokime
Prezidento ir dukart premjero Algirdo Mykolo Brazausko laidotuves aptemdė politinė kova už nuopelnus ir politikų mėginimas daryti spaudimą Bažnyčiai.
Kalbėkime tiesą
Buvęs pogrindinės Lietuvos laisvės lygos vadovas, politinis sovietų kalinys Antanas Terleckas teigia nenorįs šmeižti ar niekinti mirusio žmogaus, bet ragina prisiminti tiesą. „Apie numirusį blogai nekalbėčiau. Tiesiog nereikia iškraipyti istorijos ir pamiršti, kaip buvo iš tikrųjų.
V.Radžvilas: „D.Grybauskaitės elgesys nesuprantamas“
Anapilin iškeliavęs prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas po mirties tapo politinių žaidimų auka. Į juos įsivėlusi prezidentė Dalia Grybauskaitė daro didelę klaidą ir atskleidžia, jog jai trūksta ne tik politinės, bet ir elementarios kultūros, svarsto politologas Vytautas Radžvilas.
Ar platūs Algirdo Brazausko pečiai saugojo Sąjūdį?
Algirdas Brazauskas - epocha Lietuvos politikoje. Praėjus dvidešimtmečiui nuo 1990 m. kovo 11-osios, diskusijos dėl jo vaidmens šalies istorijoje tokios pat karštos, kaip Sąjūdžio gimimo ir pirmaisiais Nepriklausomybės metais.
Šis straipsnis pirmąkart paskelbtas „Balsas.
Tiesos valanda: neįvykusi valstybė (X)
Mėginant apibūdinti ES didžiųjų valstybių vykdomą užsienio politiką galima vaizdžiai pasakyti, kad ji primena pavojingą žaidimą su ugnimi. Tokia politika pirmiausia ydinga tuo, kad ji ardo pačius ES pamatus, nes yra galingas ją skaldantis veiksnys.
Tiesos valanda: neįvykusi valstybė (V)
Nuolankiai pasidavusi tarptautinės bendruomenės spaudimui ir pakirtusi savo reputaciją bei praradusi savarankišką užsienio politiką Lietuva iš principo negali pretenduoti būti kuo nors daugiau kaip pilka ES provincija – beteisu ir bebalsiu administraciniu Sąjungos vienetu. Todėl dedamos milžiniškos pastangos įtikinti visuomenę, kad jokio užsienio politikos lūžio neįvyko.
Vytautas Radžvilas: „Lietuva bankroto išvengė žmonių sąskaita“
Kelioms Europos valstybėms susidūrus su dideliais ekonominiais sunkumais, Europos Sąjunga siekia bet kokiomis priemonėmis išvengti šalių narių bankroto. Tačiau kadaise bankrutavusių valstybių pavyzdžiai rodo, kad tai nebūtinai yra pats blogiausias scenarijus.
Apie Europos dabartį ir ateitį “Respublika" kalbėjo su filosofu Vytautu RADŽVILU.
Krizė ta pati, vertinimai - priešingi
Tyrimai rodo, kad 10 proc. žmonių neturi už ką nusipirkti maisto, kas dešimtas dirbantysis neišgyvena iš atlyginimo, geometrine progresija auga nedarbas, o Vyriausybė tvirtina, kad Lietuvos ekonomika jau lipa iš duobės. Ar ne ciniška taip elgtis su tauta? - klausė „Respublika“ Irenos Degutienės.
„Pirmiausia sprendimai priimami, kad išeitume iš krizės valstybės mastu.
Tiesos valanda: neįvykusi valstybė (IV)
Prireiks laiko, kol bus visuotinai suvoktas ir pripažintas faktas, kad iš pažiūros eilinis politinis skandalas tarsi netikėtai palaidojo valstybės suverenitetą. Juo greičiau tai įvyks – juo bus geriau tautai ir valstybei. Mintis, kad faktiškai sugebėta prarasti valstybę, kol kas dar pernelyg neįprasta ir keista, tad daug kam nebus lengva tuo patikėti.
Bus nuoširdžiai norinčių, gal dar daugiau suinteresuotų, pavadinti ją absurdiška.
Tiesos valanda: neįvykusi valstybė (III)
Mėginant suprasti Lietuvoje neva veikusių CŽV kalėjimų istoriją, gelmines priežastis, konstravimo mechanizmą, jo kūrėjų paskatas ir tikslus naudinga atlikti dar vieną mintinį eksperimentą. Tereikia palyginti, kaip mezgantis ir rutuliojantis šiai bylai elgėsi ir kaip turėjo elgtis save gerbianti valstybė, konkrečiai – aukščiausioji politinė jos vadovybė.
Tiesos valanda: neįvykusi valstybė (II)
Nuo praėjusių metų vidurio pradėjo ryškėti pirmieji didelių pokyčių Lietuvos užsienio politikoje požymiai. Būtų klaidinga sieti juos vien su tik ką įvykusiais šalies prezidento rinkimais. Šių pokyčių mastą ir prasmę galima deramai įvertinti tik suvokiant Europos Sąjungos (ES) užsienio politikoje vykstančias tektonines slinktis, nes minėti pokyčiai tėra jų atgarsis.
ES užsienio politikos euroatlantinio ir euroazijinio vektorių pusiausvyra vis labiau kliba.
Tiesos valanda: neįvykusi valstybė (I)
Skiriama šviesiam Lecho Kaczynskio atminimui
Ginčai dėl Lietuvos užsienio politikos vis labiau skaldo ir poliarizuoja šalies visuomenę. Jų viršūne tapo vis dar eskaluojama vadinamoji CŽV kalėjimų byla. Tačiau susitelkus vien prie jos užgožiamos ir išnyksta iš akiračio kur kas didesnės ir svarbesnės valstybės užsienio politikos ir jos tolesnės raidos problemos. Jas adekvačiai suvokti leidžia tik platesnis geopolitinis ir istorinis kontekstas.
V.Radžvilas apie prezidentės užsienio politiką: „Lietuva gali būti pamiršta“
Prezidentės Dalios Grybauskaitės vairuojama Lietuvos užsienio politika – betikslė. Judėdami tokiu keliu ir toliau, atsidursime aklavietėje, ir mūsų šalis apie savuosius interesus gali pamiršti, nes jos užsienio politika tenkina vien galingųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių konjunktūrinius interesus. Tokias įžvalgas, komentuodamas dabartines Lietuvos užsienio politikos aktualijas, pateikė Vilniaus universiteto (VU) profesorius, politologas Vytautas Radžvilas.
V.Radžvilas: „Prezidentė V.Putinui turėjo pasakyti: „Baikite neigti okupaciją“
Tikėti Rusijos premjero pažadais Lietuvai naivu, kol nematyti reikšmingų tarpusavio santykių poslinkių. Taip praėjusią savaitę įvykusį Vladimiro Putino ir prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikimą Helsinkyje įvertino politologas Vytautas Radžvilas ir pridūrė, jog susitikimą vadinti istoriniu būdų "didelė ir neatleistina klaida". Derėjo priminti istoriją
„Bet koks dalykas, kol jis nėra užfiksuotas sutartyje ir nėra aiškių požymių, kad ta sutartis vykdoma, nieko nereiškia.
V. Radžvilas: Šliaužiantis totalitarizmas
Sąjūdžio pastangomis atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę tikėtasi, kad ji taps demokratine ir laisva šalimi. Priklausomybė civilizuotų ir demokratiškų Vakarų šalių bendrijai turėjo tapti papildoma garantija, jog mūsų šalies piliečiams niekada nebeteks patirti ne tik totalitarinio valdymo baisumų, bet net ir menkiausių jo apraiškų. Atrodė, kad Lietuvoje bus tvirtai ginamos žmogaus ir piliečio teisės, o ypač – Konstitucijoje įtvirtinta sąžinės, minties ir žodžio laisvė.
V.Radžvilas: D.Grybauskaitė Lietuvą verčia „pilkąja zona“
Interviu su Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoju profesoriumi Vytautu Radžvilu apie Dalios Grybauskaitės pirmuosius žingsnius, “tvirtos rankos” ilgesį, tarppartinių ideologinių takoskyrų išnykimą bei kitus visuomenei aktualius klausimus. Kalbina VU TSPMI pirmakursiai Simas Čelutka ir Laurynas Peluritis.
V.Radžvilas: konservatorių deklaruojama pagarba šeimai - apsimestinė
Anot Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo profesoriaus Vytauto Radžvilo, Tėvynės Sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) galėtų susijungti su bet kuria Lietuvos oligarchine grupe, kadangi iš tikrųjų neatstovauja nei krikščioniškosioms vertybėms, nei jaučia socialinę atsakomybę. Apie tai - trečiojoje interviu Simui Čelutkai ir Laurynui Peluričiui dalyje.
V.Radžvilas: Lietuvoje įvesta cenzūra po žodžio laisvės priedanga
Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas profesorius Vytautas Radžvilas interviu pirmakursiams Simui Čelutkai ir Laurynui Peluričiui teigia, kad Lietuva balansuoja ant pavojingos burnų užkimšimo ir opozicijos nuslopinimo ribos.
Pirma dalis
Laurynas Peluritis: Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirsta „tvirtos rankos“ šalininkų balsai.
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis: gimtadienio fragmentai
1988 m. birželio 3-oji, penktadienis. Vilnius.
Ryte Lietuvos TSR Mokslų akademijos konferencijų salėje vyko akademiko E. Vilko vadovaujamos komisijos dėl Lietuvos TSR Konstitucijos pataisų posėdis. Prie LTSR Mokslų akademijos Prezidiumo suformuotos komisijos tikslas – siūlyti respublikos vyriausybei konstitucines pataisas, atspindinčias Sovietų Sąjungos komunistų partijos CK Generalinio sekretoriaus M. Gorbačiovo persitvarkymo (“perestroikos”) politikos dvasią.
Studentai išrinko geriausius Lietuvos dėstytojus
Daugiau nei 9000 studentų iš įvairių aukštųjų mokyklų išrinko 10 geriausių Lietuvos dėstytojų.
Šiemet metų dėstytojais pripažinti: Antanas Andrijauskas (VDA), Gintautas Bareikis (VU), Liutauras Degėsys (VPU), Leonidas Donskis (VDU), Saulius Kavaliauskas (LKKA), Valdemaras Makutėnas (LŽŪU), Edvard Michnevič (VGTU), Laurynas Pakštaitis (MRU), Vytautas Radžvilas (VU), Kęstutis Simonavičius (KTU).
Studentai juos rinko dalyvaudami interaktyvioje apklausoje, kurios metu respondentai prašyti siūlyt...
R. Ozolas: pažiūrėkime į savo vėliavas
Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro Romualdo Ozolo įsitikinimu, vakar švęsta Vasario 16-oji - pats svarbiausias įvykis tūkstantmetį pasitinkančioje Lietuvoje. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, pirmosios Vyriausybės vicepremjeras, signataras R.Ozolas tyliai atšventė 70-ąjį jubiliejų. Rietynėse paskendę valdžios vyrai apie tai pamiršo.
Tačiau filosofas ir toliau į ateitį žvelgia optimistiškai, tiksliai įvardydamas daiktus tikraisiais vardais.
V. Radžvilas: krizė skatina atnaujinti valstybės ir visuomenės pamatus
Ekonominė krizė skatina atnaujinti valstybės ir visuomenės pamatus, po susitikimo su prezidentu Valdu Adamkumi penktadienį teigė Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo narys politologas Vytautas Radžvilas.
„Pokalbio metu prieita išvada, jog dabartinė krizė yra labai rimtas mūsų valstybės ir visų piliečių išmėginimas (...). Jeigu su krizėmis nesusidorojama, tai, žinoma, labai blogai, bet, kita vertus, krizės būna labai svarbios paskatos iš pagrindų keisti ir atnaujinti pamatinius dalykus.
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės klubo kreipimasis dėl aukštojo mokslo reformos
Š.m. sausio 23 d.įvyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo organizuotas visuomenės susitikimas su LR Švietimo ir mokslo ministru p. G. Steponavičiumi. Susitikimo metu vyko diskusija dėl ketinamos įgyvendinti aukštojo mokslo reformos principų ir krypčių. Buvo aptartos Seimui pateiktas svarstyti Mokslo ir studijų įstatymo pataisų projekto pagrindinės nuostatos. Pasibaigus susitikimui įvykusiame Klubo narių pasitarime buvo išsamiai aptarti susitikimo rezultatai.
Estijoje sudegęs feniksas atgimė Lietuvoje
Kodėl dėl kyšininkavimo skandalo Estijoje ir Latvijoje nepageidaujama kompanija „Merko Ehitus“ Lietuvoje tiek mylima ir geidžiama, kad jos antrinės bendrovės „Merko statyba“ generalinį direktorių Tautos prisikėlimo partija netgi delegavo į aplinkos ministrus?
Aplinkos ministerija, iki Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą (ES) mažai rūpėjusi verslininkams, nes jos biudžetas buvo nedidelis, o idealistiniai siekiai saugoti gamtą nelabai domino greito pelno siekiančius apsukruolius, pastaruoju metu...
Tomas Sinickis: „Lietuvoje talentus nugali žemiški dalykai“
Manau, kad mes labai talentingi. Tie, kurie yra nusivylę mūsų nepriklausomybe, kaip, pavyzdžiui, aš, turėtų žiūrėti „Talentų ringą“, nes tai yra atgaiva“, - tikina T. Sinickis, vertinantis gabius vaikus bei jaunimą LTV projekte „Talentų ringas“.
Kalbėti apie jaunų žmonių talentus ir gabumus sunku, tačiau visgi, kur, tavo manymu, yra riba, skirianti išskirtinius gabumus turintį žmogų nuo neapdovanotojo?
Tai labai sudėtinga tema. Aš manau, kad neapdovanotų žmonių nėra.
Po dvidešimties metų: ar vėl suveiks tautos savisaugos instinktas?
Prieš metus „Respublikoje“ paskelbtas Manifestas, kuriame pasiūlyta, minint Sąjūdžio 20-ąsias metines, paskelbti šiuos metus Sąjūdžio metais, bet nesusitelkti tik ties istorija. Paraginta sugrąžinti Sąjūdžio vertybes į mūsų gyvenimą. Kreipimasis pasiekė tikslą: valdžia paskelbė Sąjūdžio metus, o diskusijos apie Sąjūdžio laikų idealus paskatino daugiau mąstyti ir kalbėti apie šių dienų Lietuvą.
Suaktyvino savo veiklą ir Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubas, sudarytas iš šio judėjimo pradininkų.
Sąjūdis: „Lietuvą prikels solidarumas“
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubas (LPSIGK) skatina žiūrėti į akis šiandienai, negramzdinti užmarštin praeities ir telkti pilietinę demokratinę visuomenę tam, kad būtų sprendžiami šių dienų aktualūs klausimai, rašo „Respublika“.
LPSIGK narys Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Radžvilas vylėsi, kad žinia apie klubą pasieks visuomenės dalį, kuri supranta, jog Lietuvos situacija dabar nėra pati geriausia.
Atsiskleiskite, pone A.Valinskai!
Jeigu Lietuvos politikos scenoje būtų skelbiama Metų kaukės nominacija, realiausias pretendentas būtų Arūnas Valinskas ir jo partija. Net ir tapęs Seimo pirmininku, jis išliko Didžiuoju Nepažįstamuoju, kuris savo tikrąjį veidą slepia po kauke.
Apie šoumeno A.Valinsko vadovaujamos Tautos prisikėlimo partijos (TPP) kūrimo aplinkybes iki šiol nekalba nei jis pats, nei jo organizacijos nariai.
Ydingos paralelės pėdsakais: gretinant valstybininkus ir pilietininkus
Dabar jau sunku atsekti, kuris pirmasis iš žinomų mūsų viešojoje erdvėje žmonių prabėgomis, improvizuodamas, kaip atrodo, iš pradžių net nelabai rimtai nusiteikęs tarstelėjo, jog Lietuvoje šalia ,,valstybininkų“ savo nomenklatūrą pradėjo auginti taip pat ir ,,pilietininkai“. Gali būti, jog šitaip kažkada piktoką pastabą savo bendražygiams, taigi iš dalies autoironišką pastabą pačiam sau išsakė Vytautas Radžvilas, kuris dažnai yra linkęs pateikti kontroversiškas išvadas, provokuojančias ger...
Masinis ordinų dalinimas tęsiasi?
Masinis ordinų ir kitų valstybės apdovanojimų dalijimas, Lietuvoje tapęs tradicija, galbūt ne visada paiso net ir įstatymuose reglamentuotų formalumų.
Seimo pirmininkas socialdemokratas Česlovas Juršėnas portalui „Balsas.lt“ atsisakė komentuoti, ar jo pasirašytas teikimas apdovanoti visą Sąjūdžio iniciatyvinę grupę yra teisėtas, ir paprašė klausimus atsiųsti raštu – elektroniniu paštu.
Sąjūdžiui Seime skirta tik valanda
Įstatymų leidėjai į iškilmėms skirtą Kovo 11-osios salę vakar įsileido Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio pradininkus ir aktyvistus, mininčius šio pergalės judėjimo dvidešimtmetį.Vakar nemažai parlamentarų galbūt pirmą kartą išgirdo apie Sąjūdį tiesiai iš jo kūrėjų lūpų. Iškilmingas posėdis surengtas toje pačioje plenarinių posėdžių salėje, kur 1990 metų kovo 11-ąją su Sąjūdžiu į valdžią atėję politikai paskelbė atkuriantys Lietuvos nepriklausomybę.
Kuo išeivija svarbi Tėvynei
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 440 000 išvyko, 70 000 grįžo ir dabar Lietuvoje gyvena 3 580 057 žmonės, skelbia paskiausi duomenys („Balsas.lt“, 2008 m. gegužės 21 d.). Tad gal ne nauda, bet nuostolis? Kaip tą naudą ar nuostolį apskaičiuoti? Pradėkime nuo naudos. Ji būtų apskaičiuojama pinigais ir balsais, jeigu balsavimą rinkimuose žymėsime naudos skiltelėje. Praėjusio Seimo rinkimų laikotarpiu Lietuvoje gyveno 2 666 196 turintys teisę balsuoti piliečiai.
Žemaičiai ir juokdariai
Atsiprašau. Nė vieno nenoriu nei užgauti, nei įžeisti, net nei pajuokti. Iš tikrųjų turėčiau rašyti pramogų kūrėjai, pramogininkai, atlikėjai, žmonėms geros nuotaikos kėlėjai, jų linksmintojai, ar dar kaip nors kitaip, tačiau, kai toji lietuvių visuomenės dalis pradeda kurti savas politines partijas, apie kurias visiškai nieko neišmano, man jie - tik juokdariai, ir nieko daugiau.