vytautas landsbergis
Vytautas Landsbergis
Vytautas Landsbergis (g. 1932 m. spalio 18 d. Kaune) – Lietuvos politikas, Seimo narys (1992–2004 m.) visuomenės veikėjas, meno, muzikos ir kultūros istorikas.
Žymus Lietuvos politikas, laikomas vienu svarbiausių Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo lyderių. Jis buvo Lietuvos Sąjūdžio, judėjimo, siekusio išlaisvinti Lietuvą iš Sovietų Sąjungos, pirmininkas. Po 1990 m. kovo 11 d. nepriklausomybės atkūrimo Landsbergis tapo Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pirmininku, faktiškai vadovavęs šaliai pereinamuoju laikotarpiu.
Jo lyderystė buvo itin svarbi per 1991 m. sausio įvykius, kai Lietuva gynė savo nepriklausomybę. Landsbergis laikomas reikšminga asmenybe Lietuvos politikoje ir kultūroje, palikęs didelį pėdsaką šalies istorijoje.
Landsbergis viešai pristatytas Prezidentu, Žemaitaitis pyksta: pamirštamas Paulauskas
Viešojoje erdvėje nerimstant aistroms dėl Vytauto Landsbergio statuso, panašu, kad Lietuvos radijas ir televizija (LRT) įpylė žibalo į ugnį. Vienoje televizijos laidų V. Landsbergis pristatytas kaip Prezidentas.
Sausio 13 rodytoje laidoje „Įdomiosios pamokos. Būkim drauge“ profesorius V. Landsbergis pristatytas kaip Prezidentas, nors šis statusas teisiškai nėra įtvirtintas.
Aukščiausioje Taryboje buvo įvairių deputatų: pasauliui pripažįstant Lietuvą, pradėjo rodyti tikrąjį veidą
Prisimindamas 1991 metų įvykius Aukščiausiosios Tarybos rūmų gynybos štabo viršininkas Jonas Gečas primena, kad vyravo ne tik lietuvių vienybė, bet buvo ir tokių žmonių, kurie kolaboravo su Tarybų Sąjunga. Tarybų Sąjungos griūties išvakarėse ne viena įmonė ar gamykla buvo palankiai nusiteikusi okupantų atžvilgiu.
DIENOS PJŪVIS. Kodėl V. Landsbergis nepripažįstamas valstybės vadovu?
Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio išvakarėse konservatorius Emanuelis Zingeris Seimui pateikė šiam jubiliejui skirtą rezoliucijos projektą. Ketvirtą kartą pakoregavus, jame pasikeitė formuluotė dėl V. Landsbergio vaidmens, kai rezoliucija sulaukė daug aistrų. E. Zingeris anksčiau teigė, kad rezoliucija yra istorinis dokumentas – padėka visiems Lietuvos žmonėms, o tarp jų – ir V. Landsbergiui.
V. Landsbergis: reikėtų įsteigti instituciją, kuri tirtų Sausio 13-osios įvykius
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis pasigenda atskiros institucijos, kuri tirtų Sausio 13-osios įvykius.
„Nėra jokios specialios institucijos, kuri viską nagrinėtų, klasifikuotų ir išryškintų klausimus, į kuriuos dar neatsakyta, taip pat apklaustų liudininkus, kurių dar iki šiol nepasiklausė niekas (...). Manau, geriausia, kad būtų įsteigta speciali institucija – Sausio 13-osios agresijos, galbūt, ir sąmokslo, tyrimo institutas“, – lrt radijui tr...
Parlamentą gynę savanoriai turėjo slaptą planą B: apie jį papasakojo tik dabar
Iš Sovietų Sąjungos okupacijos besivaduojančiai Lietuvai 1991-ųjų metų sausio 8-ąją buvo iškilęs didžiulis pavojus. TV3 televizijos laidoje „Karštai su tv3.lt“ atskleistos mažai viešintos, tačiau neįtikėtinai svarbios detalės, lėmusios mūsų tolimesnį kelią laisvės link.
1991-aisiais Aukščiausioje Taryboje veikė apsaugos skyrius, kurį sudarė jauni, fiziškai stiprūs ir laisvoje Lietuvoje trokštantys gyventi vyrai.
Buvę šalies vadovai kreipėsi į gyventojus: siunčia svarbų prašymą
Buvę Lietuvos vadovai Vytautas Landsbergis, Valdas Adamkus ir Dalia Grybauskaitė kreipėsi į visuomenę.
Specialiame reportaže buvę vadovai ragina gyventojus likti namuose ir taip apsisaugoti nuo koronavirusinės infekcijos grėsmės.
„Mieli Lietuvos žmonės, taip, kaip kreipiausi į jus prieš 30 metų sausio 13-ąją, kai ginkluotas priešas tyčiojosi ir norėjo mūsų pražūties.
Vakarienėje su Macronu dalyvavusi TV3 generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė – apie tai, kas paliko didžiausią įspūdį
Pirmadienio vakarą į Lietuvą pirmąkart atvyko Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir jo žmona Brigitte. Po oficialių susitikimų, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė pakvietė E. Macroną ir jo žmoną šventinės vakarienės į Valdovų rūmus, kurios nepraleido ir kiti garbūs svečiai.
Iš viso vakarienėje dalyvavo 150 kviestinių svečių, tarp kurių – ir TV3 generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė, kuri tv3.lt atpasakojo savo įspūdžius.
Landsbergis apie Macrono poziciją dėl Rusijos: valstybių vadovai iki tokio lygio nusileisti neturėtų
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas vizito metu Lietuvoje įvardindamas strateginio dialogo su Rusija ypatybes paminėjo pagarbą ir skaidrumą. Tokį jo pasisakymą įvertino vienas garsiausių Lietuvos politikų, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, kuris teigė, kad iki tokio lygio valstybių vadovai nusileisti nereikėtų.
Landsbergis: „Lietuva yra kliūtis, erzinanti rakštis, tai – grėsminga"
Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas profesorius Vytautas Landsbergis teigė, kad išsivadavusi iš sovietinės imperijos Lietuva neša laisvės idėją visiems aplinkiniams kraštams, o tam pritarimo iš Vakarų trūksta. Profesorius teigė, kad prisiminti, ką išgyvenome prieš trisdešimt metų yra itin svarbu, ypač Baltarusijos įvykių kontekste.
Landsbergis pasmerkė įvykius Baltarusijoje: tai – Putino katastrofa
Profesoriaus Vytauto Landsbergio nuomone, įvykiais Baltarusijoje pasakytas griežtas „ne“ šalies aneksijai ir bendros valstybės su Rusija sukūrimui. Pasak pirmojo atkurto Lietuvos valstybės vadovo, įvykiai Baltarusijoje bus įrašyti į istorijos puslapius.
Taip profesorius V. Landsbergis kalbėjo pirmą kartą surengtoje Konstantino Kalinausko konferencijoje, skirtoje aptarti įvykius kaimyninėje valstybėje.
„Baltarusijoje vyksta orumo revoliucija.
REKLAMA
REKLAMA
Vytautas Landsbergis apie prastus jo ir anūko reitingus: prieš mane metais leidžiami bjaurūs gandai
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos patriarchas, profesorius Vytautas Landsbergis mano, kad jau metų metus prieš jį sąmoningai skleidžiama negatyvi informacija, todėl visuomenė jį vertina nepalankiai. Tačiau jau daug metų iš politikos pasitraukęs V. Landsbergis nei savo nepopuliarumo, nei krintančių partijos reitingų ir jo anūko Gabrieliaus Landsbergio populiarumo nesureikšmina.
Vytautas Landsbergis apie Astravo AE ir Baltarusiją: Europa irgi yra pataikautoja
Vos už poros savaičių bus paleista Astravo elektrinė, tikina „Rosatom“ atstovai. Siekiant užkirsti tam kelią, Lietuvoje rengiamos protesto akcijos. Tačiau ar jau nepražiopsojom laiko ir dar galim ką pakeisti?
Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir profesorius Vytautas Landsbergis.
„Rosatomo“ atstovas pareiškė, kad Astravas bus paleistas jau rugpjūčio pradžioje, vos už kelių savaičių.
Vytautas Landsbergis apie Atravo AE grėsmę: negalime būti naivūs ir puskvailiai
Pagrindinis klausimas: priešintis ar nuolankiai atsigulti po Astravu? Ir į jį dar nėra atsakyta. Imituojamas priešinimasis, bet veiksmų nėra. Neva kažką suerzinsim, nepatiks kažkam, – taip į Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus šeštadienį kreipėsi profesorius Vytautas Landsbergis.
Žemiau pateikiame visą jo kalbą.
Paprastai, žmogus nelabai gerai jaučiasi, kai aplink jį ar už jo yra pavojus, su kuriuo jis nelabai gali susitvarkyti.
Landsbergio kritika Latvijai: išduoti Lietuvą yra tokia duobė, iš kurios latviai niekada neišlips
Profesorius Vytautas Landsbergis kritiškai vertina Baltijos šalių susitarimą dėl Astravo atominės elektrinės. Tai, ką Latvijos užsienio reikalų ministras pavadino kompromisu, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas įvardija kaip Lietuvos kapituliaciją. V. Landsbergis negaili aštrių žodžių Latvijos valdžiai, kuri, anot profesoriaus, išduoda Lietuvą.
Vytautas Landsbergis pasigedo Nausėdos dėmesio Astravui: reikia didesnės pasipriešinimo valios
Pirmasis nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis pirmajame prezidento Gitano Nausėdos metiniame pranešime pasigedo didesnio dėmesio Astravo atominei elektrinei (AE). Jo teigimu, šalies vadovas, kartu su Seimu ir Vyriausybe, turėtų demonstruoti didesnę pasipriešinimo valią.
Prezidentas Gitanas Nausėda Seime ketvirtadienį skaitė savo pirmąjį metinį pranešimą.
Landsbergis: į Rusiją grįžta raudonasis fašizmas
Lietuvoje minint 80-ąsias sovietinės okupacijos metines, Kremliaus koridoriuose kelią skinasi įstatymas, kuris pateisintų sovietų ir nacių pasirašytą paktą, lėmusį, kad mūsų šalis 50 metų pateko į Sovietų Sąjungos rankas. Pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis tikina, kad į Rusiją grįžta „raudonasis fašizmas“, Dūmos veiksmai Kremlių pastato į vieną eilę su Hitleriu, o Vakarai vargu ar susivokia, su kokia valstybe turi reikalų.
Landsbergis apie Astravą: laukia nežmoniškas spaudimas ir papirkimai
Prieš kelis mėnesius susikūrusio sąjūdžio prieš Astravo atominę elektrinę atstovai trečiadienį spaudos konferencijoje kritikavo šalies prezidentą Gitaną Nausėdą ir visą Lietuvos valdžią dėl nepakankamai aštrios politikos Baltarusijos atžvilgiu. Politikų ir ekspertų nuomone Lietuva privalo išstoti iš Vienos konvencijos, nes civilinės branduolinės žalos atlyginimo likdama ten negaus.
Pirmieji Lietuvos ministrai: gyvenome nežinioje, ar įveiksime imperiją
Prieš trisdešimt metų septyniolika skirtingo amžiaus ir patirčių vyrų, vadovaujami pirmosios Lietuvos premjerės moters, suformavo pirmąją nepriklausomos Lietuvos Vyriausybę. Kremliaus spaudimas, ekonominė blokada, gyventojų nepasitenkinimas ir viską gaubianti nežinia – turbūt nė vienai po to dirbusiai vyriausybei neteko patirti tiek iššūkių, kiek jiems, mena tuometiniai ministrai.
Dėl netekties ceremonijoje nedalyvavęs Landsbergis perdavė žinią Lietuvai
Lietuva prieš 30 metų paskelbusi nepriklausomybę atsiėmė pasirinkimo laisvę ne tik sau, bet ir kitiems, ir šis Lietuvos kvietimas – laisvę visiems – išlieka aktualus ir toliau, sako pirmasis šalies vadovas atkūrus nepriklausomybę Vytautas Landsbergis.
„Padarėm. Prieš 30 metų kažkas atsitiko. Pasaulio užkampy Lietuvoj gimė ir veikė gyvenimo, padoresnio gyvenimo troškimo Sąjūdis. Pražydo mažytė laisvės gėlė.
Kaip atsirado Kovo 11-osios aktas? Teko ginčytis dėl kiekvieno žodžio
Daugelis Lietuvos gyventojų matė dokumentą, kuriuo prieš lygiai 30 metų atkurta Lietuvos Respublikos nepriklausomybė – Kovo 11-osios aktą. Tačiau nedaugelis žino, kaip ir kada užgimė dokumento tekstas, kokie sunkumai kilo jo rengėjams, kaip deputatams teko ginčytis dėl kiekvieno žodžio dokumente ir kad Akto versijos yra net dvi. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su Kovo 11-osios akto kūrimo ir pasirašymo užkulisiais.
Maskvos desantą atrėmęs Artūras Paulauskas – apie Vytauto Landsbergio akibrokštą
Artūras Paulauskas suvaidino svarbų vaidmenį Lietuvos valstybės atkūrimo procese. Prieš tris dešimtmečius jis dirbo Lietuvos Respublikos prokuratūroje ir buvo teisinės sistemos kūrėjas. Lietuvos Aukščiausios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis jo kortą išmetė kaip akibrokštą prieš Maskvos prokurorų desantą, kurį surėmę pečius atlaikė.
Signatarams šalies vadovas dėkojo už galimybę rašyti savo, o ne svetimos šalies istoriją
Šalies vadovas Gitanas Nausėda signatarams, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio ir antisovietinio pasipriešinimo dalyviams dėkojo už galimybę rašyti savo, o ne svetimos šalies istoriją.
„Galbūt jus daug kas protino neskubėti, bandė atšaldyti, bet jūs nelūkuriavote. Laisvės keliu žengėte priekyje, žinodami, kad priklausote nebe sau, už jūsų stovi tauta – jos praeitis, dabartis ir ateitis“, – sakė prezidentas šventiniuose pusryčiuose, į kuriuos antradienį buvo pakviesti signatarai, sąjūdiečiai.
Nuo mokslininko iki premjero, o tada – į verslą: kaip susiklostė Aleksandro Abišalos gyvenimas
Išsvajotą mokslininko karjerą kuriantis Lietuvos valstybei Aleksandras Abišala laikinai iškeitė į politiko kelią, galiausiai trumpam tapo Lietuvos premjeru, tačiau neslepia, kad politika niekada nebuvo jo pašaukimas. Sudėtingu ir įtemptu Lietuvai metu ministru pirmininku tapęs A. Abišala prisimena, su kokiais iššūkiais jam teko dorotis – tai ir iš visų pusių tvyrojęs spaudimas, ir pinigų stygius valstybėje, ir dalies gyventojų nepasitenkinimas.
Mylimas ir nekenčiamas Algirdas Brazauskas: kodėl jis nenorėjo būti prezidentu
Algirdas Mykolas Brazauskas buvo, o ir liko tas žmogus, kurį vieni aistringai mylėjo, o kiti – taip pat aistringai nekentė. Tai žmogus, kuris savyje suderino komunistinę praeitį, lyderystę nepriklausomoje Lietuvoje ir gebėjimą laviruoti tiek politikoje, tiek gyvenime. A. Brazauskas gyveno dvejose epochose ir Lietuvai vadovo būdamas komunistų partijos lyderiu ir nepriklausomos Lietuvos prezidentu.
„The Roop“ narys buriasi, kad Kovo 11-osios šventė įvyktų: tai laisvės gimtadienis
Dėl koronaviruso grėsmės Seimo valdybai atšaukus Kovo 11-osios trisdešimtmečio šventės minėjimą Seime bei paskelbus rekomendacijas neorganizuoti masinių renginių, žymūs Lietuvos visuomenės žmonės – prof. Vytautas Landsbergis, Beata Nicholson, Gabrielė Martirosian, grupė The Roop, prof.
Vytautas Landsbergis: Lietuva tinkamai įvertino Jazovo atsakomybę už sovietų agresiją
Pirmasis po nepriklausomybės atkūrimo valstybės vadovas Vytautas Landsbergis sako, kad Lietuva tinkamai įvertino antradienį mirusio buvusio sovietų gynybos ministro Dmitrijaus Jazovo atsakomybę už sovietų agresiją 1991 metais, nors procesas ir užtruko labai ilgai.
„Galų gale beveik tinkamai, jis yra ir kaltinamasis, ir teisiamas, ir buvo nuteistas. Tai užtruko nepaprastai ilgai. Vis dėlto galų gale tai buvo padaryta,“ – BNS antradienį sakė V. Landsbergis.
Landsbergis kviečia puoselėti Baltijos kelio pamokas, priešintis Astravo elektrinei
Pirmasis Lietuvos vadovas po nepriklausomybės atkūrimo Vytautas Landsbergis valstybės atkūrimo 102-ąsias metines švenčiančius Lietuvos žmones kviečia prisiminti ir puoselėti Baltijos kelio pamokas bei priešintis Baltarusijoje, šalia Lietuvos sienos, statomai Astravo atominei elektrinei.
Baltarusijos aktyvistai: Lietuva privalo tęsti kovą su Astravo AE
Baltarusijos opozicionieriai ir aktyvistai Lietuvos pašonėje statomą Astravo atominę elektrinę (AE) vadina Rusijos branduoline bomba, galinčia pakartoti Černobylio katastrofą. Pasak jų, Lietuva privalo nesustoti priešintis atominei jėgainei.
Baltarusijos krikščionių demokratų atstovas Pavelas Severinecas įsitikinęs, kad jo šalyje statomą jėgainė yra Kremliaus karinis projektas, be kita ko, skirtas sutrukdyti Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimą su Europa.
Vytautas Landsbergis apie anapilin iškeliavusį Gudavičių: jam rūpėjo, kad Lietuva geriau suvoktų save
Buvęs valstybės vadovas Vytautas Landsbergis sako, kad istorikas profesorius Edvardas Gudavičius rūpinosi, jog Lietuva geriau suvoktų save, o jo žinios ir idėjos buvo labai vertingos atkuriant nepriklausomybę.
„Aš atsimenu žmogų, atsimenu pokalbius su juo, jo įžvalgas, kurios buvo to turinio, kad Lietuva save suvoktų geriau, teisingiau, ieškotų geresnių kelių sau ir savo žmonėms. Tas jam tikrai rūpėjo“, – BNS pirmadienį sakė V. Landsbergis.
„Baisiai gaila.
Landsbergis apie Astravą: guostis, kad dar nežuvome – naivu
Vytautas Landsbergis tvirtina, kad Astravo atominės elektrinės (AE) statyba prie pat Vilniaus yra pasityčiojimas iš Lietuvos. Profesoriaus nuomone, šalis toliau turi aktyviai priešintis elektrinei, tačiau šalies valdžia turėtų pasiruošti ir blogiausiam scenarijui.
Vytautas Landsbergis apie šiandieninę Lietuvą: turėtume prasmegti iš gėdos
Nuo baisiosios nakties, kai Vilniuje liejosi nekaltų, bet laisvės nuo Maskvos ištroškusių lietuvių kraujas, prabėgo jau 29-eri metai. Taigi šiandien jau 29-ą kartą Lietuva pagerbia Sausio 13-osios didvyrius: žvakelėmis, prisiminimais ir viltimi, kad stoti prieš tankus niekada nebeprireiks. Laisvės gynėjai šią dieną prisimena ir su ašaromis, ir pakylėta dvasia, nes tokios tautos vienybės, jų žodžiais, daugiau patirti neteko ir galbūt nebeteks.
Profesorius Vitkus: Sausio 13-ąją ligoninė tapo karo lauku
Sausio 13-osios dalyviai tragiškų įvykių prisiminimais dalytis nelinkę. Nes jiems tai įvyko ne prieš kelis dešimtmečius, o lyg vakar. Šį vakarą TV3 laidoje „Visi mes žmonės“ pokalbis su tais, kurie iškovojo mums laisvę – Rimantu Olšinsku, Kęstučiu Vitkumi, Nijole Oželyte ir Algiu Šalkausku.
Vytautas Landsbergis: Lietuva negali kapituliuoti
Stiprėjant revanšistinėms nuotaikoms Rusijoje, Lietuva turi išsaugoti laisvės dvasią ir neprarasti valios gintis, sako pirmasis Lietuvos vadovas po nepriklausomybės atkūrimo Vytautas Landsbergis.
„Jūs įkūnijate tą dvasią, kuri nelinkusi kapituliuoti ir žlugti. Palaikykite ją, neškite ją per Lietuvą, per visus gyventojų sluoksnius ir ypatingai – jaunimui. Lietuva negali kapituliuoti“, – Seime susirinkusiems 1991-ųjų sausio Laisvės gynėjams sakė V. Landsbergis.
Vytautas Landsbergis sureagavo į Skvernelio žodžius apie „antivalstybinius“ konservatorius
Premjero Sauliaus Skvernelio žodžiai, kad Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai yra antivalstybinė partija, nustebino partijos patriarchą ir pirmąjį nepriklausomos Lietuvos vadovą profesorių Vytautą Landsbergį. Pastarasis pastebi, kad premjerui buvo išties nelengvi metai, todėl neatmeta galimybės, kad S. Skvernelį gali kamuoti psichologinės problemos.
„O šiaip mes nuo Sąjūdžio laikų žinome, kad, kas kritikuoja valdžią, tas yra liaudies priešas.
Landsbergis pažėrė kritikos valdantiesiems: jie vykdo populistų, liaudies suvedžiotojų kampaniją
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis kritikuoja valdančiuosius dėl nepasvertų pažadų biudžete ir kviečia partijas diskutuoti dėl pirmalaikių rinkimų galimybės.
„Valdantieji kažko persigandę ir daro vis daugiau šaliai žalingų klaidų. Todėl būtų naudingiau kartu su jais apsispręsti dėl ankstesnių rinkimų“, – teigė TS-LKD garbės pirmininkas šeštadienį Vilniuje vykstančiame partijos tarybos posėdyje.
Į filmo premjerą susirinko politikos ir kultūros grietinėlė: stebino elegancija
Dažnas svečias „Scanoramoje“ – ukrainiečių režisierius Sergejus Loznica – antradienio vakarą festivalyje pristatė naujausią savo dokumentinę juostą „Valstybinės laidotuvės“.
Čia režisierius-kosmpopolitas vėl prikelia archyvinę medžiagą naujam gyvenimui, kuri leidžia akistata pažvelgti į 1953 m. vykusias Josifo Stalino laidotuves, rašoma pranešime spaudai.
Vytautas Landsbergis: apie Karbauskį ir užsitęsusias batalijas Seime
Valdantiesiems užsimojus atstatydinti Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, Seime įsivyravo chaosas, kurį kai kurie Seimo nariai vadina „cirku“ arba „spektakliu“. Tuo metu opozicja netgi prabilo apie išankstinius Seimo rinkimus.
Ką apie susiklosčiusią situaciją ir valdančiųjų lyderi Ramūną Karbauskį mano buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, profesorius Vytautas Landsbergis, žiūrėkite pokalbyje.
V. Landsbergis: norime įsiteikti tam, kuris mėšluotus batus padėjo mums ant stalo
Buvęs Lietuvos vadovas atkūrus nepriklausomybę Vytautas Landsbergis kelia klausimą, ar Lietuva pakankamai deda pastangų siekdama užkardyti grėsmę dėl pašonėje Baltarusijos baigiamos statyti Astravo atominės elektrinės.
Vytautas Landsbergis: mirė Lietuvos nepriklausomybės rėmėjas
Prancūzijos prezidentas Jacques'as Chiracas buvo Lietuvos nepriklausomybės rėmėjas, teigia pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis.
„Kai aš susitikau su juo Paryžiuje, jis pakankamai žinojo ir buvo mūsų pusėje. Mes taip jį turime ir prisiminti. Jis buvo Lietuvos nepriklausomybės rėmėjas ir talkininkas. Tai mums tikrai padėjo“, – BNS ketvirtadienį sakė V. Landsbergis.
Vytautas Landsbergis. Kukliansky įžeidžiau ne aš, o istorija ir žodynas
Tikinimai, kad Lietuvoje žydams kyla realus pavojus ir sprendimas dėl to uždaryti Vilniaus sinagogą sukėlė bruzdesį ne tik viešojoje erdvėje, bet ir tarp pačių žydų. Kitų didžiųjų miestų žydų bendruomenės pasipiktino, kad Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky nė nepasitarusi daro pareiškimus visų Lietuvos žydų vardu.
Po eilėraščio apie „žydelką“ Vytautas Landsbergis sulaukė grasinimo mirtimi
Jau kuris laikas netyla aštrios kalbos apie tai, kad Vytautas Landsbergis savo eilėraštyje pavartojo žodžius „šventa žydelka“. Jie ypač įpykdė Lietuvos žydų bendruomenę, tačiau politikas teigia, kad jis liko nesuprastas, o dabar dar ir gaunantis grasinančių laiškų. Žodį „žydelka“ politikas pavartojo reaguodamas į daug diskusijų viešojoje erdvėje sukėlusį Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą nuimti Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentelę ir pervadinti Kazio Škirpos alėją.
Žodis „žydelka“ suskaldė: vieniems – ironija, kitiems – grėsmė
Žydų bendruomenės pirmininkė įsižeidė, kai Vytautas Landsbergis pavartojo žodį „žydelka“, tačiau patyręs politikas tvirtina, kad nebuvo suprasta jo ironija ir jis visai nenorėjo įžeisti Lietuvos žydų. Tvyrant įtampai, dėl kurios laikinai buvo uždaryta Vilniaus sinagoga, portalo tv3.lt kalbintas ekspertas pastebi, kad net ir nekaltas žodelis rodo buitinį antisemitizmą ir nereiktų stebėtis, dėl jautrių žydų bendruomenės reakcijų.
Virgis Valentinavičius. Nausėdos rinkimų kampanija populizmu pralenkia tik Pakso kampaniją
Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda laimėjo rinkimus kaip nepriklausomas kandidatas, bet partijų paramos Seime jam, kaip ir jo pirmtakams, greičiausiai prireiks. Ar šalies vadovas steigs naują „prezidentinę” partiją su Nausėdos vėliava? O gal ieškos atramos rinkdamasis tarp Tėvynės sąjungos, valstiečių ir socialdemokratų? Apie tai – TV3 žinių pokalbis su politologu Virgiu Valentinavičiumi.
Vytautas Landsbergis pasipiktino „Marijos radijo“ elgesiu
Profesorius Vytautas Landsbergis feisbuke pasidalijo įrašu, kuriame teigia, kad jo interviu „Marijos radijuje“ buvo cenzūruotas, o po to ir užblokuotas. Profesorius teigia, kad taip galėjo būti pasielgta dėl jo pasakytų žodžių apie kandidatę į prezidentus Ingridą Šimonytę. Vytautas Landsbergis sukritikavo ir du kunigus, todėl mano, kad cenzūruotas galėjo būti ir už šiuos žodžius.
Karbauskis nuoskaudas lieja socialiniuose tinkluose
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis išsiliejo asmeninėje „Facebook“ paskyroje. Dėl neįvykusio referendumo, kuriuo siekta sumažinti Seimo narių skaičių, apkaltino prezidentę Dalią Grybauskaitę ir prof. Vytautą Landsbergį. „Beveik 74 proc. balsavusiųjų referendume pasisakė, kad Seimo narių skaičius turi mažėti, tačiau šių žmonių valia nebus išgirsta, nes konservatoriai kartu su prezidente Dalia Grybauskaite ir prof.
Mačiusieji įvertino filmą apie Dalią Grybauskaitę
Dainuojanti, garsiai besijuokianti, mėgstanti ir net viršijanti greitį. Būtent tokios detalės apie šalies vadovę Dalią Grybauskaitę atskleidžiamos režisieriaus Donato Ulvydo sukurtame dokumentiniame filme „Valstybės paslaptis”. Jame kalbama apie visą 10-ties metų Dalios Grybauskaitės epochą, kuo ji nusipelnė ir kuo nustebino pasaulio lyderius. Mačiusieji filmą pasakoja, kaip jiems patiko ši juosta.
Landsbergio prezidentinė svajonė: liūdėjo, kol kiti džiaugėsi
Prieš 22 metus vykę prezidento rinkimai buvo vieni įnirtingiausių Lietuvos istorijoje. Juose laimę bandė ir pirmasis atkurtos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis. Save pristatęs kaip laiko patikrintą ir patikimą kandidatą, tuometinis konservatorių lyderis galiausiai krito rinkiminėje kovoje. Politologo nuomone, reklamose liaudies dainas dainavęs politikas labiau priešino nei vienijo visuomenę. 1997 m. pirmajame prezidento rinkimų ture V. Landsbergis surinko 15,9 proc.
Lietuvos saugumas pagal Šimonytę: 3 svarbiausi aspektai
Prezidento posto siekianti Seimo narė, konservatorė Ingrida Šimonytė, jei būtų išrinkta į prezidentus, neketina imtis didelių permainų Lietuvos užsienio ir saugumo politikoje, nes, jos manymu, Lietuva eina tinkama kryptimi. Vis dėlto pretendentė išskyrė kelis svarbiausius aspektus, ties kuriais reikia dirbti, norint užtikrinti Lietuvos saugumą. Rytų Europos studijų centras penktadienį surengė diskusiją su I. Šimonyte apie nacionalinį saugumą ir užsienio politiką.
Laiko patikrinta idėja – ar Grybauskaitei reikia viceprezidento
Lietuvoje viceprezidento institucijos nebuvo niekada, tačiau tai nereiškia, kad žymūs politikai nekėlė tokios idėjos. Tiesa, prieš 20 metų sumanius, kad derėtų Lietuvoje kurti viceprezidento pareigybę, ši idėja palaikymo nesulaukė. O ar sulauktų dabar? Lietuvoje viceprezidento institucijos nebuvo niekada.
V. Landsbergis peikia valdžią: „tai – putinizmas aukščiausiame laipsnyje“
Stebint geopolitinius, kultūrinius, demografinius iššūkius Europoje, Lietuvos pagrindinė užduotis turi būti tautos atsparumo stiprinimas, sako Vytautas Landsbergis. Pirmasis Lietuvos vadovas po nepriklausomybės atkūrimo savo kalboje Laisvės gynėjų dienos minėjime šeštadienį pabrėžė, kad Europa „slenka kultūriškai, dvasiškai, ne tik demografiškai“. „Europiečiai nenori gyventi, jie nenori turėti vaikų, jie nenori, kad tęstųsi jų civilizacija. Keisti žmonės. Slenka į sunykimą.
