vytautas landsbergis
Vytautas Landsbergis
Vytautas Landsbergis (g. 1932 m. spalio 18 d. Kaune) – Lietuvos politikas, Seimo narys (1992–2004 m.) visuomenės veikėjas, meno, muzikos ir kultūros istorikas.
Žymus Lietuvos politikas, laikomas vienu svarbiausių Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo lyderių. Jis buvo Lietuvos Sąjūdžio, judėjimo, siekusio išlaisvinti Lietuvą iš Sovietų Sąjungos, pirmininkas. Po 1990 m. kovo 11 d. nepriklausomybės atkūrimo Landsbergis tapo Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pirmininku, faktiškai vadovavęs šaliai pereinamuoju laikotarpiu.
Jo lyderystė buvo itin svarbi per 1991 m. sausio įvykius, kai Lietuva gynė savo nepriklausomybę. Landsbergis laikomas reikšminga asmenybe Lietuvos politikoje ir kultūroje, palikęs didelį pėdsaką šalies istorijoje.
Prieš rinkimus rinkėjus bandoma telkti ir tautiniu pagrindu
Prieš artėjančius savivaldybių rinkimus Lietuvoje pradėta kurstyti tautinė nesantaika. Lenkų kalba Vilniuje leidžiamas laikraštis „Kurier Wilenski“ paskelbė publikaciją, kurioje lietuviai vadinami savanaudžiais, nedėkingais ir godžiais žmonėmis.
Konservatoriai kaltina prezidento patarėjus dėl šalies vadovo delsimo su naujuoju VSD vadovu
Tėvynės sąjungos (TS) lyderis Andrius Kubilius kaltina prezidento patarėjus, kad šie patarę šalies vadovui neskubėti teikti Seimui kandidato į Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovus.
Parodymai matantiems
Juro Abromavičiaus nužudymo tyrimas neišvengiamai grąžina į 1993 m. įvykius. Gal ir kiek anksčiau. Tyrimo iniciatorius A.Paulauskas to nenorėjo, siekė atkirsti įvykių grandinę, bet prasidėjus tyrimui visą laiką kalbama, bemaž pirmiausiai, apie Kauno savanorių nepaklusnumo akciją Pakaunėje.
V. Landsbergis: Pakaunės maištu buvo suinteresuota Rusija
Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) karių maištu 1993-aisiais Pakaunėje, kurį vėliau tyrė 1997-aisiais žuvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) darbuotojas ir savanoris Juras Abromavičius, buvo suinteresuota Rusija, teigia buvęs konservatorių lyderis, europarlamentaras Vytautas Landsbergis. Tai V.Landsbergis ketvirtadienį aiškino J.Abromavičiaus žūties aplinkybes tiriančiai Seimo laikinajai komisijai.
Liudininkas J. Abromavičiaus žūties tyrime – V. Landsbergis
Seimo laikinajai komisijai, tiriančiai Valstybės saugumo departamento (VSD) darbuotojo ir krašto apsaugos savanorio Juro Abromavičiaus žūties aplinkybes 1997-aisiais, ketvirtadienį liudys buvęs ilgametis konservatorių lyderis, europarlamentaras Vytautas Landsbergis.
J.Abromavičiaus žūties aplinkybių tyrimas gali užsitęsti iki vasaros
Seimo pavedimu rudenį sudaryta laikinoji komisija, savanorio ir buvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) darbuotojo J.Abromavičiaus žūties 1997-siais aplinkybėms tirti, darbą privalėtų baigti vasario 1-ają, tačiau šį terminą parlamentarų bus prašoma pratęsti iki birželio 1-osios.
Rubliniai indėliai: iš Briuselio – geroji V. Landsbergio naujiena
Europos Parlamento narys, ilgametis Tėvynės sąjungos (TS) lyderis Vytautas Landsbergis pranešė ministrui pirmininkui Gediminui Kirkilui, jog Europos Komisija svarsto galimybę Lietuvos piliečių rublinių santaupų grąžinimo klausimą spręsti derybų su Rusija metu.
Lietuvai nebediriguos "akcinės bendrovės", diegiančios valdomą demokratiją
Sausio 13-ąją buvo daug kalbama apie laisvę. Drąsinome vieni kitus jaustis laisviems, nebijoti tiesos. Drąsintis tikrai reikia ir ieškoti tiesos reikia, ypač dabar, kai netikėtai, lyg gūdžiu sovietmečiu pasipylė tiek daug netiesos. Pilasi ji tam tikrais kanalais ir iš tam tikrų centrų, kuriuos, atrodo, parlamentinio tyrimo metu bus apčiuopęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
Savanorių maištas, kurį tyrė žuvęs J. Abromavičius, galėjo būti organizuotas iš šalies
Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) karių maištas 1993-aisiais Pakaunėje, kurį vėliau tyrė 1997-aisiais žuvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) ir krašto apsaugos savanoris Juras Abromavičius, galėjo būti suorganizuotas iš šalies, aiškina buvusi savanorė Leonarda Kuodienė.Tai buvusi savanorė, šiuo metu Seimo kanceliarijoje dirbanti Leonarda Kuodienė penktadienį aiškino J.Abromavičiaus žūties 1997 metais aplinkybes tiriančiai Seimo laikinajai komisijai.
Sausio 13-ąją – iškilmingas Seimo posėdis
2007 m. sausio 13 d. (šeštadienį) Seimas susirinks į iškilmingą posėdį, skirtą Laisvės gynėjų dienai paminėti. Posėdžio pradžia – 10 val, rašoma pranešime žiniasklaidai.
REKLAMA
REKLAMA
J. Abromavičiaus žūtis - politinė žmogžudystė, teigia jo bendražygė
Valstybės saugumo departamento (VSD) ir krašto apsaugos savanorio Juro Abromavičius žmogžudystę įvykdė viena iš politinių partijų, tvirtina žuvusio pareigūno buvusi bendražygė Kristina Sudžienė. Tai buvusi krašto apsaugos savanorė K.Sudžienė ketvirtadienį sakė J.Abromavičiaus žūties 1997 metais aplinkybes tiriančiai Seimo laikinajai komisijai.
Skaityti ir suvokti
1991 m., nė kiek negaištant, buvo atliktas labai svarbus darbas: surinkta Sausio 13-osios susirėmimo dalyvių - žudynių liudininkų pasakojimai ir kartu su kita medžiaga išleista itin turininga 371 puslapio knyga - „Lietuva 1991.01.13 Dokumentai, liudijimai, atgarsiai“. Tai pats autentiškiausias istorinis liudijimas tiesiai iš žmonių širdžių ir akyse tebesopančių vaizdų - ką jie tada ir ten patys veikė, matė, jautė. Yra ir gydytojų parodymai.
G. Kirkilas: Būtų stebuklas, jei Rusija priimtų Sausio 13-osios sąskaitą
Reikalavimas Rusijai išmokėti kompensacijas Sausio 13-osios aukoms nesulauktų palankios reakcijos Maskvoje, primena premjeras Gediminas Kirkilas. "Lietuva ne sykį yra kreipėsi į Rusiją dėl okupacijos žalos atlyginimo, tie kreipimaisi kol kas neturi jokio poveikio. (...). Jeigu mes dar iškelsime papildomus reikalavimus, pagalvokime patys, ar bus kokia nors reakcija", - sakė G.Kirkilas interviu Lietuvos radijui antradienį.
R. Lopata ragina nežaisti emocijomis užsienio politikoje
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorius R.Lopata pirmadienį politikus ragino "nežaisti emocijomis užsienio politikoje bei tautai ir valstybei skaudžiais klausimais". Politologas Raimundas Lopata "mazochizmu" pavadino konservatorių iniciatyvą pareikalauti iš Rusijos kompensacijų Sausio 13-osios aukoms artėjant tragedijos metinėms.
V.Landsbergis ragina Seimą kreiptis į Rusiją
Europarlamentaras, Tėvynės sąjungos politikos komiteto pirmininkas Vytautas Landsbergis ragina parlamentarus palaikyti konservatoriaus Audronio Ažubalio rezoliucijos projektą, kuriuo siūloma Seimui kreiptis į Rusiją, kad ši atlygintų žalą per sovietų agresiją 1991-ųjų sausį aukų artimiesiems bei nukentėjusiems. "Sausio 13-oji yra agresija prieš atkurtą valstybę, o ne dar vienas smurtas okupuotoje žemėje.
Dėl Sausio 13-osios humanitarinių pasekmių
Pareiškimas Artėja Sausio 13-osios didžiojo susirėmimo metinės. Prieš šešiolika metų Vilniuje susirėmė SSRS kariuomenė ir Lietuvos pilietinė visuomenė. Svetima kariuomenė, kurią tada ir čia sudarė anos šalies prezidento tiesioginiame pavaldume veikiantis ir operacijai atsiųstas KGB šturmo padalinys „Alfa“, Pskovo desantininkai ir užsilikęs okupacinis garnizonas su papildomais padaliniais, užspringo beginklių Lietuvos gynėjų krauju ir atsitraukė.
V. Landsbergio perspėjimai politikams didelio įspūdžio nepadarė
Ilgametis konservatorių lyderis, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis jau šį pavasarį tikisi puolimo prieš prezidentą Valdą Adamkų, tačiau jo nuojautos iš kolegų didelės paramos nesulaukia.„Gali kas nors tikėtis jį išstumti iš savo posto anksčiau termino. Ir prasidės veržimasis į tą postą. Kai kurių paraiškų jau pasigirdo“, – antradienio vakarą per LTV2 samprotavo V. Landsbergis.
V. Landsbergis prognozuoja puolimą prieš prezidentą
Europarlamentaras, Tėvynės Sąjungos politikos komiteto pirmininkas Vytautas Landsbergis prognozuoja kitais metais galimą puolimą prieš prezidentą Valdą Adamkų."Gali būti puolamas Lietuvos Respublikos prezidentas. Gali kas nors tikėtis jį išstumti iš savo posto anksčiau termino. Ir prasidės veržimasis į tą postą. Kai kurių paraiškų jau pasigirdo", - LTV2 laidoje "Savaitės atgarsiai" antradienio vakarą sakė V. Landsbergis.
Pirmieji 2007-ųjų „Savaitės atgarsiai“ – apie politines prognozes
Kai dažnas, norėdamas sužinoti, kas laukia ateityje, kreipiasi pas burtininkus, LTV2 laida „Savaitės atgarsiai“ nusprendė pakalbinti politikos ir verslo ekspertus, kurie prognozuoja tiksliau nei astrologai. Kas mūsų laukia 2007-aisiais?Sausio 2 d. „Savaitės atgarsiuose“ europarlamentaras Vytautas Landsbergis ir „Lietuvos ryto” vyr. redaktoriaus pavaduotojas Rimvydas Valatka pasidalins savo politinėmis prognozėmis, kurios, kaip taisyklė, nebūna rožinės. Bet dažniausiai taiklios.
Mėgėjiškas politinis smurtas Lietuvoje
Dabar aiškėja, kad Lietuva, pavyzdingai taikia dainuojančia revoliucija išsivadavusi iš blogio imperijos, vis dėlto vėliau pridergė nedidelę dozę vidinio politinio smurto.
Ieva Jusionytė: Konservatoriai kryžkelėje
Prezidento palaimintos konservatorių ir socialdemokratų derybos dėl bendro valdančiosios daugumos sudarymo nebuvo sėkmingos, tad Proveržio koalicija premjeru siūlo savo kandidatą – Andrių Kubilių. Tačiau esą principus gerbiantys konservatoriai pradėjo kalbėtis su liberalcentristais ir valstiečiais liaudininkais, o artėjančiame Tėvynės sąjungos rinkiminiame suvažiavime gali būti keičiamas partijos pirmininkas.
Vytautas Landsbergis: Vaizdelis ryškėja
Kaip regis, ryškėja Lietuvos dabartis ir artimiausioji ateitis. Prezidentas norėjo, – be abejo, ir tebenori, – kad Lietuvoje į gerą pusę keistųsi pirmiausia valdymo ir teisėsaugos dalykai. Daugiau skaidrumo ir teisingumo.
Kadangi vykdomosios valdžios ir teismų valdžios praktikuojami principai blogai veikia visuomenę ir stumia į moralinę politinę krizę, prezidentas siūlo ieškoti išeities. Sukvietė, įpareigojo.
Neatsitiktinė baltų ir kaukaziečių draugystė
Pastaruoju metu pastebimas tam tikras Baltijos šalių (Estijos, Latvijos ir Lietuvos) bei Pietų Kaukazo valstybių (Gruzijos, Armėnijos ir Azerbaidžano) suartėjimas. Tą rodo ir vis dažnesni šių valstybių vadovų apsikeitimai vizitais.
Geografiškai pakankamai toli vienas nuo kito esančių regionų bendradarbiavimas iš pirmo žvilgsnio gali sukelti nuostabą. Bet iš tiesų Baltijos šalių ir Pietų Kaukazo valstybių istorija yra persipynusi, ir šiuos ryšius lėmė ne tik bendra sovietinė patirtis.
V. Landsbergis: Glaustesnė koalicija – pigesnė prekė
Seimo opozicinės frakcijos šią savaitę paskelbė steigiančios bendrą veiklą koordinuosiančią instituciją, kokią turi valdančioji dauguma.
Sprendimą priėmė Tėvynės sąjungos, Liberalų sąjūdžio, Liberalų ir centro sąjungos bei Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) frakcijų vadovai, nepakvietę irgi opozicine pasiskelbusios Liberalų demokratų frakcijos.
A. Paulausko komanda – geresnė už savo pirmtakus
Socialliberalai – buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, užsienio reikalų bei socialinės apsaugos ir darbo ministrai Antanas Valionis bei Vilija Blinkevičiūtė – buvo geresni už savo pirmtakus. Tai rodo savaitraščio „Veidas“ užsakymu atlikta apklausa.
Skambučių centro „Fonitel“ gegužės 4-5 dieną atlikto tyrimo metu buvo apklausta 500 Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio gyventojų.
Anot apklausos, trečdalis (33,3 proc.
Vytautas Landsbergis: Mes esame demokratijų fronte
Europos Parlamento narys profesorius Vytautas Landsbergis suteikė galimybę grupei Lietuvos žurnalistų apsilankyti Belgijoje, susipažinti su Europos institucijų, Lietuvos Respublikos atstovybių prie Europos Sąjungos ir NATO veikimo mechanizmu, patirti turiningų įspūdžių bendraujant su mūsų šalies patikėtiniais Briuselyje.
Ta proga Lietuvos karo akademijos dėstytoja dr. Nijolė Janulaitienė ir žurnalo „Kardas“ vyr. redaktorė Audronė Šimaitytė kalbino pirmąjį atkurtos Lietuvos Respublikos vadovą.
Ar galima, šešerius metus buvus valdžioje, tapti opozicija valdžiai?
Klausimas pirmajam Lietuvos vadovui, Europos Parlamento nariui Vytautui Landsbergiui.
– Šiandien Lietuvos dešinėje esama nemažai pasimetusių žmonių dėl to, kad netikėtai praturtėjo opozicija: dvi liberalų partijos ir Artūro Paulausko socialliberalai, kurie pasiskelbė oponuojantys valdžiai. Kaip, pavyzdžiui, vertinate Artūrą Paulauską, kuris po šešerių metų valdžioje staiga tapo opozicija.
– Taip staiga opozicija netampama.
Vytautas Landsbergis: Paprastos tiesos
Korupcija griauna valstybės pagrindus. Atskleidusieji korupciją gina valstybės pagrindus. Ginantys korupciją, tarkim, persekiojantys atskleidėją, gina nusikaltėlius ir ardo valstybę.
Taip ir susitarkim bei paskirstykim vaidmenis Krekenavos spektaklyje. Nacionalinė premjera, kuri atskleidžia visą mūsų mėšlą. Persekioti atskleidėją galima įvairiais būdais. Pavyzdžiui, socialiai – atleidžiant iš darbo ir darant įtaką sėbrams, kad niekur kitur nepriimtų į darbą.
Ieva Jusionytė: Šokis su vilku
Didžiojo aštuoneto (G8) viršūnių susitikimas Sankt Peterburge prasideda šeštadienį, tačiau pasaulis akių nuo suverenia demokratija (kad ir ką tai reikštų) save laikančios Rusijos neatitraukia jau bent keletą savaičių. Stebimas kiekvienas prezidento Vladimiro Putino linktelėjimas, dešifruojamas kiekvienas ištartas žodis. Septyni nykštukai ruošiasi kelionei į Vasilisos puotą.
Ieva Jusionytė: Suomija pasirengusi "sunkiojo roko" pirmininkavimui
„Mums reikia į priekį ir į išorę žvelgiančios Europos“, – išklausęs Suomijos vadovavimo Europos Sąjungai programą, kurią pavadino „rezultatų Europa“ sakė Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso. Nors ir pasirinkęs tęstinumo kelią, Helsinkis provokuoja siekiu stiprinti užsienio politiką ir ypač savo poziciją Rusijos ir Turkijos klausimais.
Vytautas Landsbergis: Ar “Gazpromas” rytoj perims “Lietuvos dujas”?
Šiandien (balandžio 27 d.) Vokietijos kanclerė Angela Merkel jau yra Tomske, kur rytoj, oficialiame derybiniame susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, dalyvaujant abiejų šalių delegacijoms, bus pasirašyti svarbūs energetinės politikos dokumentai.
Rusija nori turėti Vokietijoje „privilegijuotą statusą“, tai ir gaus.
Vytautas Landsbergis: Postai svarbiau, negu Mažeikiai
"Mažeikių naftos" žaidimai tęsiasi pagal anksčiau nubrėžtą metodiką. Kol Kremlius dar ne viską užblokavo reikalaujamais teismų sprendimais, Lietuvos Vyriausybė tik šneka apie kasdien tęsiamą gumą ir nieko konkretaus nedaro.
Laikas eina - tegul eina.
Vytautas Rubavičius: Daugumos mažuma, mažumos dauguma
Valdančioji koalicija gyvuoja, tačiau laisvų ministrų postų dalybos užtruko. Kadangi Lietuvoje politinė sumaištis tapo įprastu dalyku, tai niekas dėl to pernelyg nesijaudina. Politikai gyvena sau, visuomenė – sau, valstybė – sau. Tiesa, taip tik atrodo, nes netrukus rinkėjai bus žadinami ir viliojami šviesiais ateities vaizdais, kad vėl patvirtintų išsirinkusių save į partinius sąrašus valdžią.
Politikoje kaip pokeryje – laimi tas, kurio nervai stipriausi.
Leonidas Donskis: Užsikimšusios lyderystės arterijos
Šiandien Lietuvoje visu aštrumu kyla politinės ir moralinės lyderystės problema. Kuo mūsų politinio teatro scenoje dar begalima tikėti? Kieno balsas ir žodžiai dar skamba ne juokingai ir apgailėtinai, bet daugiau ar mažiau autentiškai? Kas iš pirmojo ešelono politikų dar nesukelia žaibiškos atmetimo reakcijos visuomenėje?
Be abejo, tikru moraliniu autoritetu ir kone vienintele civilizuotos politikos viltimi vis dar išlieka šalies prezidentas, nepaisant jo patarėjų komandos viražų, kuriuos steb...
Darius Varanavičius: ES pradėjo galvoti apie energetiką
Pirmoje kovo pusėje Europos Komisija (EK) paskelbė Europos Sąjungos (ES) energetinės politikos žaliąją knygą („A European Strategy for Sustainable, Competetive and Secure Energy“), kurioje, bent jau politinių deklaracijų tonu, numatė išsiplėtusios ES energetinio sektoriaus raidos gaires.
Vytautas Landsbergis: Vertingi MRP padariniai
Vilniuje vėl konferencija dėl sovietinio politinio paveldo. Galėtų būti svarstoma įsismaginanti Lietuvos rekagėbizacija, bet kažin ar bus.
Tačiau Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toks copyright) internete užvakar išplatino išverstą dviejų metų senumo straipsnį apie Molotovo-Ribbentropo pakto (MRP) padarinius Lietuvai, kurie neva tebėra keliantys teisinių interpretacinių problemų.
Vytautas Landsbergis: Vis dėlto rusai
Tyliai tūnoję, kol Lietuvos Vyriausybė tariamai svyravo tarp kazachų ir lenkų, „Lukoilas“ ir TNK pasirodė staigiai ir stipriai, lyg jausdami Vilniuje gerai parengtą dirvą.
Lietuvos politinė patirtis, Lietuvos ir Europos perspėjantys dokumentai kalbėtų, kad Rusijos įtakos turime per daug jau dabar, todėl „Mažeikių naftos“ privatizacijos baigiamojoje stadijoje vertėtų išvengti rusiškos „oligopolijos“ įsitvirtinimo buvusioje sovietų kolonijoje su sostinėmis Vilniuje ir Kėdainiuose.
Vytautas Landsbergis: Kubilius labai švelnus
Įdomu, ką tie didvyriai socialdemokratai dabar pardavinėtų už kelis milijardus, jeigu anuomet būtų susiveikę parduoti „Lukoilui“ už vieną litą?
Žinoma, tai „Mažeikių nafta“, dėl kurios Tėvynės sąjunga ir kartu dirbę krikščionys demokratai žengė į politinę riziką ir tuo išgelbėjo Lietuvai pelningiausią dabarties įmonę. Valstybė tada garantijomis paskolino savo įmonei milijardą litų ir vien palūkanomis iš to uždirbo jau pusę milijardo. Rolandas Paksas nebeverkia. Akcijų vertė išaugo 30 kartų.
Darius Kuolys: Kultūrai reikia atvirumo ir diskusijų
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo švenčių proga Lietuvos radijo laidoje „Kultūros savaitė“ buvo transliuojamas pokalbis su pirmuoju švietimo ir kultūros ministru Dariumi Kuoliu, tuomet, prieš 16 metų, buvusiu jaunu literatūros mokslininku.
Tada Vyriausybės programoje buvo rašoma: „Svarbiausias suverenios demokratinės valstybės ir jos kultūros gyvastingumo garantas – laisva, kūrybinga asmenybė.
Vytautas Landsbergis: Dėl „Mažeikių naftos“ pardavimo Rusijai arba Kazachstanui perspektyvų
„Mažeikių naftos“ akcijų paketų, priklausančių „Jukos“ kompanijai ir Lietuvos valstybei, pardavimo istorija kartais primena „Alitos“ privatizavimą. Galima parduoti ir už mažiausią kainą, užtat saviškiams, netgi partijos arba klano bičiuliams.
„Mažeikių naftos“ akcijų privatizavimas sustojo po konkurso, kadangi ir vėl „ne tie“ pasiūlė aukščiausias kainas.
Vėl tas Rusijos klausimas
Kaip mums traktuoti Rusiją, kaip Lietuvai elgtis? Plačios diskusijos šia tema Lietuvoje turbūt nesiliaus niekada. Pastaruoju metu kilo eilinis šių diskusijų pagyvėjimas ir tai gerai – netipiškas, kiek palankesnes Rusijai nuomones išreiškė kai kurie politologai, o ne kairiųjų ar populistinių partijų veikėjai, kaip tai būna įprasta.
Laimantas Jonušys: Vėl tas Rusijos klausimas
Kaip mums traktuoti Rusiją, kaip Lietuvai elgtis? Plačios diskusijos šia tema Lietuvoje turbūt nesiliaus niekada. Pastaruoju metu kilo eilinis šių diskusijų pagyvėjimas ir tai gerai – netipiškas, kiek palankesnes Rusijai nuomones išreiškė kai kurie politologai, o ne kairiųjų ar populistinių partijų veikėjai, kaip tai būna įprasta.
Vytautas Rubavičius: Kas tas Lietuvos politinis elitas?
Politinio elito sąvoka ganėtinai paplitusi, tačiau jos turinys įvairuoja nelygu susikurtas ar įsivaizduojamas to elito modelis ar apskritai visuomenės gyvenimo supratimas. Kadangi elito sąvoka išskiria tam tikrą grupę žmonių ir atskiria ją nuo visuomenės, tai mūsų politikai, vaizduodami demokratiškai išrinktus visuomenės atstovus, linkę apsimesti nesuprantą, kas yra politinis elitas.
Vytautas Landsbergis: Lietuvos įvaizdis
Jau buvo tekę viešai mąstyti, kad beatodairiška kova dėl valdžios Lietuvoje, pilant prasimanytus purvus ant oponentų, prisideda prie to, kad žmonės negerbia pačios Lietuvos. Taip daroma žala ir tarptautiniam Lietuvos vardui, nes jeigu mums patiems nerūpi, kas tiesa, o ką tik naudinga politiškai skleisti, tegu ir netiesą, – tai ir svetimieji, ypač dar piktieji, mielai didina netiesą apie Lietuvą. Su pasimėgavimu, kodėl ne.
Aistė Vasiliauskaitė: Kaip mums atstovauja europarlamentarai
Praėjusį rudenį (2005 m. rugsėjo 1 d. ir spalio viduryje) skaitėte du mano straipsnius, kaip mums, Lietuvos piliečiams, atstovaujama Europos Parlamente. Apie tai, kaip ir ką dirba trylika mūsų europarlamentarų, rašiau remdamasi duomenimis, kurie skelbiami Europos Parlamento tinklapyje ir yra prieinami kiekvienam Lietuvos piliečiui, kuris moka naudotis kompiuteriu ir internetu.
Vytautas Landsbergis: Už taikų Iraną, už taiką Lietuvoje
Šimtai tūkstančių žmonių, gal milijonas būna toje aikštėje Teherane ir apimti švento jausmo neskiria dviejų dalykų. Vienas – tai branduolinė energija, kuri esanti Irano ateitis. Kitas – branduolinė bomba, kuri gali būti Irano pražūtis. Žinoma, ne tik Irano.
Atrodytų paprasta, bet žmonės nebepajėgia atskirti. Ar tai masinė beprotybė? Turbūt ne, dar ne, tik sveiko proto praradimas laikinai užvaldantis mases. Kaip Lenino komunizmas Rusijoje, kaip Hitlerio nacionalsocializmas Vokietijoje.
Arminas Višinskis: Natalija ir Deividas Bekhemaičiai
Mano senelė turbūt vėl prisiskaitė populiariosios psichologijos ir su džiaugsmu rado savo psichikoj kažkokį sutrikimą, nes pliušinių žaislų parduotuvės prie įėjimo pastatė apsaugą.
Veikdama partizaniniu principu, užsimaskuodama parduotuvės vežimėliu, senelė įsėlina į parduotuvę ir tada riaumodama puola dantimis draskyti visus ciklameninius žaisliukus. Kai artėjo Natalijos ir Deivido vestuvės, ji suviliojo kažkokį Labanoro glūdumos eigulį ir pas jį apsigyveno.
Vytautas Landsbergis: Naujas kadrilis
Seimas balsavo ir nusprendė, kad komisija turi būti sudaryta. Dabar tvirtins jos sudėtį. Ar jau gauti frakcijų pasiūlymai? Atrodo, dviejų dienų pertraukėlė panaudota ne sudėties derinimui, o revanšo mobilizacijai ir priimtojo nutarimo panaikinimo kadriliui.
Valdančioji dauguma mat gali nutarti, kad komisijos sudėtis tebūnie lygi nuliui. Ne devyni ar dvylika narių, o tiesiog nulis.
Virgis Valentinavičius: Ar Vokietijos kursas Rytuose keisis?
Paaiškėjus, kad naujai vaivorykštės koalicijos vyriausybei vadovaus krikščionė demokratė Angela Merkel, atgimė Lietuvos viltys, jog Berlyno laikysena Rytuose bus priimtinesnė. Prezidentas Valdas Adamkus vyks į Vokietiją ir galės pasidalyti lietuviškomis godomis dėl vokiečių ostpolitik.
Vytauto Landsbergio kalbos teisme 2005 m. rugsėjo 26 d.
Vytauto Landsbergio baigiamoji replika teismui po gynėjo kalbos
Garbingas Teisme,
Noriu pasakyti repliką dėl gynėjo kalbos, kurią dar pavyko posėdy išgirsti. Gynėjas darė negirdėtą spaudimą šiam konkrečiam teismui, lygindamas jį su Stalino laikų teismais. Nežinau, galbūt gynėjams viskas leidžiama, bet aš to dar nebuvau girdėjęs.
Gynyba teigė, kad būtina atsižvelgti į kaltinamojo asmenį. Jis yra žymus visuomenės veikėjas, todėl negali būti traktuojamas vienodai su kokiu nors vagim.
